„Santaka“ / Kyjive vis dar gyva Kremliaus vado Lenino dvasia

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Perka naudotas skardos lankstymo stakles (gali būti iškomplektuotos). Tel. 8 635 46 640.
Galioja iki: 2024-02-23 10:26:21

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-08-04 17:17

Dalinkitės:  


Kyjivo centre tebesipuikuoja paminklas su išblukusiu užrašu „Leninas“.

Autoriaus nuotr.


Kyjive vis dar gyva Kremliaus vado Lenino dvasia


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–51, 53–59)

Vykstant niekingai Rusijos invazijai į Ukrainą tikrai nesitikėjau pastarosios šalies sostinėje rasti paminklo su užrašu „Vladimiras Leninas“.



Postamentas garbės nedaro

Šio Rusijos revoliucijos vado, Kremliaus nelaisvėn Ukrainą užkariavusio dar 1922 m., statula pačiame Kyjivo centre buvo nuversta 2013-aisiais, tačiau kyjiviečiai paliko stovėti aukštą apvalų granitinį postamentą, ant kurio ir toliau puikuojasi užrašas „Leninas“. Vietoje statulos ant postamento atsiradęs nedidelis nacionalinis simbolis – Ukrainos tridantis, o postamento apačioje esantys trys laipteliai nudažyti nacionalinės vėliavos spalvomis.

Šis imperinio Kremliaus vado vardu „papuoštas“ postamentas stovi prie įėjimo į Taraso Ševčenkos parką ir vos keli šimtai metrų nuo Kyjivo merijos bei Maidano Nepriklausomybės aikštės. Istorinio tautos pasididžiavimo – poeto bei dailininko T. Ševčenkos paminklas šiuo metu apsaugotas nuo sprogimų smėlio maišais.

T. Ševčenka ukrainiečiams simbolizuoja išsilaisvinimo iš Rusijos gniaužtų kovą. Vos 47 metus gyvenęs T. Ševčenka (1814–1861) iš vergiškos baudžiavos buvo išpirktas tik sulaukęs 24-erių, o vėliau dar dešimtmetį buvo priverstas praleisti tremtyje Sibire. Taip, kaip kentėjo T. Ševčenka, dabar nuo maskolių kenčia visa Ukrainos tauta. Todėl ypač keista, kad vieno iš žiauriausių Kremliaus vadų – Lenino – vardas ir toliau puikuojasi netoli T. Ševčenkos paminklo.




Gausu sovietinių simbolių

Blogiausia, jog Rusijos viršenybę menančių carinių bei socialistinių simbolių nesugeba atsikratyti dauguma Ukrainos miestų. Vieninteliai Vakarų regionai tokius paminklus bei gatvių pavadinimus ryžtingai gujo lauk, ir čia jų beveik nelikę.

Rytų ir Pietų Ukrainoje situacija visai kitokia. Pavyzdžiui, Odesa kategoriškai atsisako statyti paminklą Vakarų Ukrainoje garbinamam tautos žadintojui Stepanui Banderai, tačiau čia puikuojasi paminklai trims Rusijos carams. Miesto gatvės tebėra pavadintos garsių Rusijos revoliucionierių ir komunistų vardais, ant įvairių paminklų puikuojasi sovietiniai Kremliaus simboliai. Raudonomis Maskvos karių didybę ir pergales simbolizuojančiomis penkiakampėmis žvaigždėmis yra nusėti paminklai, namų sienos.

Ukrainą iš dalies galima suprasti. Nors mūsų šalys nepriklausomybę nuo Maskvos atgavo beveik tuo pačiu metu – prieš tris dešimtmečius, tačiau Ukrainoje situacija buvo kitokia. Rytiniai bei pietiniai regionai buvo išimtinai rusakalbiai. Tai nulėmė ne vien Rusijos artumas, bet ir Kremliaus brutaliai vykdoma ukrainiečių nutautinimo politika. Čia daug metų buvo steigiamos vien rusiškos mokyklos ir vaikų darželiai, ukrainiečių kalbos pamokos gujamos lauk, o daugybę specialybių universitetuose buvo galima įgyti vien rusų kalba.


Labiausiai Ukrainos tautinį atgimimą bei patriotizmą propagavusios asmenybės, tokios kaip S. Bandera, buvo tiek apšmeižtos, kad dauguma žmonių patikėjo melu. Panašiai kaip Lietuvoje buvo apšmeižti pokario partizanai bei prieškariniai politikai, kurie nusipelnyto pagerbimo sulaukė tik šaliai atgavus nepriklausomybę.



Su miesto mero pozicija nesutinka istorikai

Odesoje Maskvos propaganda dar yra tokia gaji, jog net vietos meras Genadijus Truchanovas priešinasi gatvių pavadinimų keitimui bei rusiškų paminklų griovimui. Kai Odesos mero apie tai užklausiau, šis pareiškė, jog neketina nieko keisti ir griauti, nes paminklai esą yra miesto pasididžiavimas ir atspindi tikrą jo istoriją.

Tačiau su tokia mero nuomone nesutinka vietos istorikai, primenantys, jog čia pirmykščių žmonių gyvenvietės egzistavo dar prieš 8–14 tūkst. metų, o vėliau savo įtvirtinimus kūrė graikai, italai, turkai, lietuviai. Vietos istorikai siūlo paminklus carams perkelti į muziejinę sodybą miesto pakraštyje, o Odesos centre pastatyti monumentą, primenantį tikrą jos istoriją, kurią kartu su kitomis tautomis kūrė ir lietuviai.

Kai kurie odesiečiai įtaria merą simpatizuojant Kremliui, nes su Rusija jis yra susijęs verslo gijomis, o anksčiau ilgai buvo sovietinės armijos karininku.


Per šį karą jau atsiskleidė, jog dalis Ukrainos valdininkų ir net kariškių yra slapti Kremliaus agentai. Nemažai jų pavyko demaskuoti ir suimti, tačiau dalis greičiausiai ir toliau vykdo priešišką Ukrainai politiką.



Vykdomas tikslingas ir agresyvus ideologinis karas

Tuo, jog paminklai bei gatvių pavadinimai yra svarbi ideologinio fronto dalis, teko įsitikinti Padniestrės regione Moldovoje. Maskvai sukursčius ir parėmus ginklu, šis rusakalbių regionas prieš 30 metų paskelbė atsiskiriantis nuo Moldovos ir įkuriantis savo respubliką, kurios pasaulis nepripažįsta. Tačiau Kremlius to nepaiso ir siekia Padniestrę paversti Rusijos dalimi. Čia skubiai iškilo paminklai Rusijos carams ir generolams su užrašais, kad tai istorinės Rusijos žemės. Kaip ir Odesoje, Padniestrėje nieko nekalbama apie tai, jog tas žemes valdė įvairios tautos, tarp kurių buvo ir lietuviai.

Maskvos išsityčiojimas iš istorijos labiausiai akivaizdus Benderų mieste esančioje pilyje, kurią prieš 480 metų pastatė turkai, o prieš 230 metų užėmė Rusija. Pilies teritorijoje dabar iškilo stačiatikių cerkvė, o viduje įrengtas parkelis yra pavadintas Aleksandro Nevskio vardu. Šis karvedys neturi nieko bendro su Padniestre, bet prieš 750 metų išgarsėjo pergalingose kovose su Livonijos ordinu ir švedais, todėl Maskvai simbolizuoja Rusijos didybę. Stačiatikių bažnyčia jį paskelbė šventuoju.

Kremlius vykdo labai tikslingą ir agresyvų ideologinį karą, kurio Lietuva jokiu būdu negali ignoruoti. Tokį karą Rusija kol kas laimi daugybėje Ukrainos miestų.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Kyjivo



(Bus daugiau)





Galerija: Kyjivas




Publikuota: 2022-08-04 17:17:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Atnaujinta viešoji biblioteka – šviesi, jauki ir moderni
* Situacija Vilkaviškio rajone įvertinta kaip viena prasčiausių
* Istoriniai „Bruklino“ medaliai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai