|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Medikė G. Trainavičienė paaiškino, kad būtino išgerti vandens kiekis pirmiausia priklauso nuo vaiko amžiaus. „Kūdikiams, sveriantiems iki 10 kg, skysčių kiekis turėtų būti 100 ml vienam kūno kilogramui, 1–3 metų vaikams – 800–1000 ml per parą, 4–7 metų vaikams – 1000–1200 ml, 7–13 metų – 1500 ml, vyresniems nei 13 metų paaugliams – 2000 ml. Jei vaikas didesnio svorio ir ūgio, labai aktyvus, sportuoja, reikėtų pridėti po dar vieną papildomą stiklinę per dieną“, – rekomendavo gydytoja. Karštomis dienomis išgerti reikiamą vandens kiekį gali padėti įprotis visada jo turėti po ranka, kad būtų kuo numalšinti troškulį. Turėdami savo buteliuką vaikai dažniau juo naudojasi, jaučiasi labiau savarankiški – o šis jausmas jiems ypač patinka. Ilgainiui tai tampa sveikintinu įpročiu, nes įpratę gerti vandenį vaikai jam ir teikia pirmenybę. Karštomis dienomis svarbu priminti vandenį saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudinga rinktis vandenį, turintį organizmui būtinų mineralų, pvz., jodo, kuris padeda palaikyti pažinimo funkciją, normalią skydliaukės hormonų gamybą ir jos veiklą, tinkamą nervų sistemos veiklą, gerą odos būklę ir energijos apykaitą. Gydytoja G. Trainavičienė pabrėžė, kad sultys, gazuoti vaisvandeniai, pieno ir kiti gėrimai negali būti prilyginami vandeniui, nes juose daug pridėtinio cukraus, konservantų, saldiklių, dažiklių. Tai gali sukelti tokias ligas, kaip nutukimas, cukrinis diabetas, dantų ėduonis. Vaikų meniu neturėtų atsirasti ir kofeino ar kitų stimuliantų turintys gėrimai. Karštomis dienomis gali būti naudingos silpnos žolelių arbatos, geriausia – nesaldintos. Organizmui negavus pakankamai vandens prasideda dehidratacija, kuri gali ištikti karštomis dienomis, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, prasidėjus kraujavimui. Dehidratacija – tai ne įprastas troškulys, o pavojinga organizmo būsena. Jos simptomai įvairūs, vienas iš jų – šlapinimosi dažnis, šlapimo kiekis ir spalva (jis turėtų būti šviesiai gelsvas, bespalvis). Šlapintis reikėtų ne mažiau nei 4–6 kartus per parą. Dehidrataciją taip pat išduoda liežuvis. Jis turėtų būti rausvas ir drėgnas. Pasak G. Trainavičienės, jeigu liežuvis yra sausas, lyg apveltas – tai rodo skysčių trūkumą. Įspėjamasis signalas gali būti ir sausa oda, skilinėjantys lūpų kampučiai. Kartais skysčių trūkumą gali parodyti vaiko elgesys. Jei iki tol aktyvus vaikas staiga tapo mieguistas ir vangus, skundžiasi galvos skausmu, bet nekarščiuoja, tai gali reikšti, kad jo organizmui trūksta vandens. Sunkiai dehidratacijai gali būti būdingos vėsios galūnės, šalti kojų, rankų pirštai, acetono kvapas iš burnos ir šlapime, o tai rodo kintantį organizmo šarmų ir rūgščių balansą. Prasidėjus dehidratacijai reikėtų nedelsti ir stengtis vaiką girdyti tuo, ką jis mėgsta, tik ne šviežiomis sultimis ar pieno produktais. Rekomenduojama tai daryti šaukštu ar švirkščiant gėrimo švirkštu į burną kas 3–5 minutes. Jei būklė negerėja, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Kai lauko termometro stulpelis šokteli į viršų, rekomenduojama vaikus saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, žiūrėti, kad kuo daugiau laiko jie leistų pavėsyje ir gertų pakankamai vandens. Pagal pranešimą spaudai Publikuota: 2022-08-05 10:08:17 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|