|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Jaunimas
|
|
|
Šaunius stovyklautojus Basanavičynėje lydėjo puiki nuotaika.
Autorės nuotr.
Rugpjūtis Jono Basanavičiaus gimtinėje prasidėjo skambiu juoku, naujomis pažintimis ir patirtimis, atradimo džiaugsmu. Čia vyko etnokultūrinė vaikų vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“.
Vos susipažinę stovyklautojai pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus: susikūrė stovyklos taisykles, išgražino vėliavą, margino atsivežtus baltus marškinėlius, kol jie tapo unikaliais, atspindinčiais tik jų asmenybes bei nuotaiką. Kūrybiškumas tądien tiesiog sklandė ore. O kiek kruopštumo bei fantazijos prireikė kartu su „Močiutės šėpukės“ teatro aktorėmis Virginija Samuoliene bei Jolita Sinkevičiene kuriant teatrines lėles! Kai lėlės buvo pagamintos, stovyklautojai, smagiai įsitaisę sodybos klojime, stebėjo mūsų krašto istoriją pasakojantį spektaklį „Jono pasakos“.
Pirmąją dieną stovykloje baigėme azartiškai – varžydamiesi protų mūšyje apie Sūduvos etninę kultūrą bei orientacinėse varžybose po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Ir stovyklautojų emocijos, ir žinios tiesiog liejosi. Jei tą vakarą vaikščiojote po Ąžuolyną ir jus „pagavo“ netikėtas sūkurys – žinokite, jog tai buvo ne vėjas, o labai skubantys ir laimingi vaikai.
Ne mažiau įdomios buvo ir kitos stovyklos dienos.
Susitikime su Vilkaviškio PGT inspektoriumi Dariumi Urbonu ir jo komanda stovyklautojai sužinojo apie ugnies keliamus pavojus, pasimokė, kaip ją būtų galima suvaldyti nutikus nelaimei, apžiūrėjo gaisrinį automobilį.
Į kelionę, supažindinančią su mus supančiu gamtos pasauliu, lydėjo patyręs vedlys – gamtininkas, ornitologas, fotografas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. O su etnologu, muziejininku Andriumi Milinkevičiumi vakai pastatė šaunų vabalų viešbutį, kuriuo pasigrožėti gali kiekvienas, užsukęs į Jono Basanavičiaus gimtinę.
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnė Agnė Petraitienė su vaikais kalbėjosi apie tai, kaip reikia saugiai važinėtis dviračiu, taisyklingai dėvėti atšvaitus, kur kreiptis nutikus nelaimei, pademonstravo policininko ginkluotę.
Edukatorės iš Vinco Kudirkos muziejaus papasakojo apie iškilią V. Kudirkos, gimusio netoli esančiuose Paežeriuose, asmenybę ir jo indėlį puoselėjant lietuviškumą. Visi kartu prie sodybos stubos sugiedojome Tautišką giesmę. Tautiškumo ir pilietiškumo temą tądien pratęsė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus parengta edukacinė programa , , Suvalkietiškas tautinis kostiumas“. Daug džiaugsmo ir naujų patirčių vaikams suteikė galimybė patiems pasipuošti etnografiniu kostiumu, tradiciniais raštais dekoruoti lininius maišelius.
Priešpaskutinės stovyklos „Svečiuose pas Joną kaime“ dienos rytas prasidėjo labai naudingai – įdomią ir svarbią paskaitą pravedė Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Jolanta Legavičienė bei Simona Grigutytė. Viešnios papasakojo, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką daryti, kai šalia esančiam žmogui sustreikuoja sveikata, padovanojo knygelių apie pirmąją pagalbą bei atšvaitų, kad vaikai būtų saugūs.
Kai į Basanavičynę atvyko kolegos edukatoriai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, sodybos kieme pasklido patys įvairiausi muzikos garsai. Vaikai apžiūrėjo senuosius muzikos instrumentus, patys bandė jais muzikuoti ir net sukūrė ritmingą, gražiai į gamtos skleidžiamus garsus įsiliejantį kūrinį. Kad muzika skambėtų ir namuose, iš šiaudo visi pasigamino po švilpynę-dūdelę, taip pat mokėsi su titnagu skelti ugnį, užkurti laužą, žaidė judriuosius žaidimus ir net matavosi senovės baltų kostiumus!
Stovyklą baigėme viešnage zanavykų krašte. Atvykę į kaimo turizmo sodybą „Mockynė“ susitikome su „Žolinčių akademijos“ lektore Aldona Čiūtiene, kuri stovyklautojams papasakojo, koks dosnus gamtos pasaulis gali būti žmogui, jei jį pažįsti. Uostėme, lietėme, grožėjomės, ragavome, stebėjomės ir namo parsivežėme! Apetitą sužadinę skaniomis arbatomis ir užkandžiais, kartu su sodybos šeimininke Aušra apžiūrėjome, kokios gėrybės auga jos darže ir kas gyvena vištidėje. Prisirinkę šviežių kiaušinių visi kartu išsikepėme skaniausių kaimiškų vaflių, kuriuos ragavome su šeimininkės virtomis uogienėmis.
Keliaudami namo pasižadėjome, jog kitais metais vėl susitiksime. Stovykla baigėsi, bet gražios draugystės tik prasidėjo.
Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas nuoširdžiai taria ačiū visiems, kurie šiemet leidosi į vasariškus nuotykius, svečiuodamiesi pas Joną kaime. Dėkojame ir stovyklos rėmėjams bei draugams, kurie stovyklautojams suteikė daug džiaugsmo prasmingomis veiklomis ar gomurį pamaloninančia produkcija.
Agnė BRAZAITIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vyresnioji muziejininkė
Rugpjūtis Jono Basanavičiaus gimtinėje prasidėjo skambiu juoku, naujomis pažintimis ir patirtimis, atradimo džiaugsmu. Čia vyko etnokultūrinė vaikų vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“. |
Vos susipažinę stovyklautojai pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus: susikūrė stovyklos taisykles, išgražino vėliavą, margino atsivežtus baltus marškinėlius, kol jie tapo unikaliais, atspindinčiais tik jų asmenybes bei nuotaiką. Kūrybiškumas tądien tiesiog sklandė ore. O kiek kruopštumo bei fantazijos prireikė kartu su „Močiutės šėpukės“ teatro aktorėmis Virginija Samuoliene bei Jolita Sinkevičiene kuriant teatrines lėles! Kai lėlės buvo pagamintos, stovyklautojai, smagiai įsitaisę sodybos klojime, stebėjo mūsų krašto istoriją pasakojantį spektaklį „Jono pasakos“.
Pirmąją dieną stovykloje baigėme azartiškai – varžydamiesi protų mūšyje apie Sūduvos etninę kultūrą bei orientacinėse varžybose po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną. Ir stovyklautojų emocijos, ir žinios tiesiog liejosi. Jei tą vakarą vaikščiojote po Ąžuolyną ir jus „pagavo“ netikėtas sūkurys – žinokite, jog tai buvo ne vėjas, o labai skubantys ir laimingi vaikai.
Ne mažiau įdomios buvo ir kitos stovyklos dienos.
Susitikime su Vilkaviškio PGT inspektoriumi Dariumi Urbonu ir jo komanda stovyklautojai sužinojo apie ugnies keliamus pavojus, pasimokė, kaip ją būtų galima suvaldyti nutikus nelaimei, apžiūrėjo gaisrinį automobilį.
Į kelionę, supažindinančią su mus supančiu gamtos pasauliu, lydėjo patyręs vedlys – gamtininkas, ornitologas, fotografas, rašytojas Selemonas Paltanavičius. O su etnologu, muziejininku Andriumi Milinkevičiumi vakai pastatė šaunų vabalų viešbutį, kuriuo pasigrožėti gali kiekvienas, užsukęs į Jono Basanavičiaus gimtinę.
Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnė Agnė Petraitienė su vaikais kalbėjosi apie tai, kaip reikia saugiai važinėtis dviračiu, taisyklingai dėvėti atšvaitus, kur kreiptis nutikus nelaimei, pademonstravo policininko ginkluotę.
Edukatorės iš Vinco Kudirkos muziejaus papasakojo apie iškilią V. Kudirkos, gimusio netoli esančiuose Paežeriuose, asmenybę ir jo indėlį puoselėjant lietuviškumą. Visi kartu prie sodybos stubos sugiedojome Tautišką giesmę. Tautiškumo ir pilietiškumo temą tądien pratęsė Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus parengta edukacinė programa , , Suvalkietiškas tautinis kostiumas“. Daug džiaugsmo ir naujų patirčių vaikams suteikė galimybė patiems pasipuošti etnografiniu kostiumu, tradiciniais raštais dekoruoti lininius maišelius.
Priešpaskutinės stovyklos „Svečiuose pas Joną kaime“ dienos rytas prasidėjo labai naudingai – įdomią ir svarbią paskaitą pravedė Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Jolanta Legavičienė bei Simona Grigutytė. Viešnios papasakojo, kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką daryti, kai šalia esančiam žmogui sustreikuoja sveikata, padovanojo knygelių apie pirmąją pagalbą bei atšvaitų, kad vaikai būtų saugūs.
Kai į Basanavičynę atvyko kolegos edukatoriai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, sodybos kieme pasklido patys įvairiausi muzikos garsai. Vaikai apžiūrėjo senuosius muzikos instrumentus, patys bandė jais muzikuoti ir net sukūrė ritmingą, gražiai į gamtos skleidžiamus garsus įsiliejantį kūrinį. Kad muzika skambėtų ir namuose, iš šiaudo visi pasigamino po švilpynę-dūdelę, taip pat mokėsi su titnagu skelti ugnį, užkurti laužą, žaidė judriuosius žaidimus ir net matavosi senovės baltų kostiumus!
Stovyklą baigėme viešnage zanavykų krašte. Atvykę į kaimo turizmo sodybą „Mockynė“ susitikome su „Žolinčių akademijos“ lektore Aldona Čiūtiene, kuri stovyklautojams papasakojo, koks dosnus gamtos pasaulis gali būti žmogui, jei jį pažįsti. Uostėme, lietėme, grožėjomės, ragavome, stebėjomės ir namo parsivežėme! Apetitą sužadinę skaniomis arbatomis ir užkandžiais, kartu su sodybos šeimininke Aušra apžiūrėjome, kokios gėrybės auga jos darže ir kas gyvena vištidėje. Prisirinkę šviežių kiaušinių visi kartu išsikepėme skaniausių kaimiškų vaflių, kuriuos ragavome su šeimininkės virtomis uogienėmis.
Keliaudami namo pasižadėjome, jog kitais metais vėl susitiksime. Stovykla baigėsi, bet gražios draugystės tik prasidėjo.
Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas nuoširdžiai taria ačiū visiems, kurie šiemet leidosi į vasariškus nuotykius, svečiuodamiesi pas Joną kaime. Dėkojame ir stovyklos rėmėjams bei draugams, kurie stovyklautojams suteikė daug džiaugsmo prasmingomis veiklomis ar gomurį pamaloninančia produkcija.
Agnė BRAZAITIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vyresnioji muziejininkė
Publikuota: 2022-08-22 10:03:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|