„Santaka“ / Imperatoriaus Napoleono kelyje buvo ir Vilkaviškis / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Imperatoriaus Napoleono kelyje buvo ir Vilkaviškis


Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į savivaldybes dėl Europos Tarybos kultūros kelio „Destination Napoleon“ – Lietuva“. Šio kultūros kelio organizatoriai Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Europos šalyse yra suinteresuoti, kad Europos Tarybos kelio kūrime dalyvautų ir Lietuva.



Departamentas prašo pasisakyti, ar ši tema aktuali, ar kultūros paveldas, susijęs su Napoleono žygiu per Lietuvą, traukia keliautojų dėmesį bei susidomėjimą, ar jis yra žinomas.

Manau, kad Europos Tarybos susidomėjimas Napoleono keliu galimai susijęs su Rusijos karu Ukrainoje.

Pamenu, gal prieš dešimtmetį iš Zanzibaro salos atvykę prancūzai domėjosi Vilkaviškio dvarviete ir labai nustebo, kad nerado jokio ženklo, žyminčio Napoleono buvimo Vilkaviškyje faktą.

„Juk jūs turite žinomiausią Europoje aikštę, kur Napoleonas pasirašė kreipimąsi į karius, pradėdamas žygį į Rusiją. Pažymėkite, skelbkite, ir turistai iš visos Europos aplankys jūsų miestelį“, – tąsyk stebėjosi ir ragino prancūzai. 2012 m. per miesto šventę 200-ąsias žygio metines kukliai pažymėjome karine inscenizacija bei miestelėnams perskaitydami Napoleono atsišaukimą lietuvių ir prancūzų kalba.



Dar iki Antrojo pasaulinio karo vilkaviškiečiai skelbėsi turintys iš girnapusės padarytą stalelį, prie kurio esą sėdėjo didysis karvedys. Tad dabar pats laikas sukrusti. Juk turime takus palei upelį, galima jais vesti literatūrines, istorines ir su Napoleono legenda susietas ekskursijas. Galima ženklą aikštėje prie Vilkaviškio dvaro pastatyti. Kybartiečiai parengė Smetonos taką ir turistai gausiai plūsta į Kybartų muitinės rūsius, taip pat eina prezidento Smetonos istoriniu taku.



Prisiminimai apie žygį – po 45 metų

XIX a. viduryje, 1857 m., leidinyje „Varšuvos biblioteka“ buvo paskelbtas pasakojimas „Istoriniai prisiminimai apie Vilkaviškį“, kur rašoma: „XIX a. pradžioje Lietuvos dalelėje, prijungtoje prie Lenkijos karalystės, vyko svarbūs istoriniai įvykiai. Prancūzija pasirodė kaip amžiaus didvyrė, nes paskelbė karą Rusijai. Vilkaviškio miestelis, kuriame žengtas ryžtingas žingsnis karo link, pasidarė svarbus istorijoje.

Artėjo 1812 m. birželio vidurys, kai mažiausiai tikėtasi, maršalas Ney su dideliu kariuomenės korpusu įėjo į Kalvariją, o kunigaikštis Juzefas Poniatovskis išvyko Gardino link.



Birželio 19 d. imperatorius Napoleonas su milžiniška armija pasirodė prie Vilkaviškio. Šio miestelio gyventojai netikėtai apie pietus didžiausiai nustebę pamatė vakarinėje krašto dalyje, netoli miškelio, milžinišką kariuomenę. Tuometinis Vilkaviškio burmistras Tomašas Jeziorkovskis (Tomasz Jeziorkowski) ir Vilkaviškio dvaro nuomininkas Babeckis (Babecki) gavo pranešimus apie Napoleono atvykimą.

Nuomininko butas (namas), esantis miesto gale (rytinėje dalyje), buvo patogiausias, užtat čia apsistojo imperatorius. Maršalai, generolai, vyriausiasis štabas ir įvairaus rango karininkai užėmė visus miesto ir dvaro namus. Greit, galima sakyti, stebuklinga jėga milžiniškuose dvaro kluonuose buvo pastatytos didelės kepyklos su kaminais, o kiti pastatai pakeitė išvaizdą, priklausomai nuo jų paskirties.

Šiandien jau nebėra namo, kuriame buvo apsistojęs Napoleonas. Tai buvo didelis, patogus namas prie Vilkaujos upės, kuris priklausė seniūnams, buvo skirtas dvariškiams apgyvendinti. Vakarinėje namo dalyje buvo erdvus prieškambaris, vedantis į didelę salę, iš kurios buvo galima pereiti į kitus kambarius.

Antrame už salės kambaryje buvo imperatoriaus Napoleono miegamasis, kur, be kuklių baldų, stovėjo staliukas, apmuštas žalia gelumbe.



Jį dabar turi Rutkiškės dvaro savininkas Galery. Ant šio imperatorius pasirašinėjo įvairius dekretus. Be abejonės, ant šio staliuko Napoleonas 1812-06-22 pasirašė proklamaciją, skelbiančią karo su Rusija pradžią. Ji buvo pasirašyta po to, kai Rusijos imperatorius nepriėmė Prancūzijos pasiuntinių.

Milžiniška kariuomenė, vadovaujama Napoleono, kurią sudarė 40 000 pėstininkų, 80 000 raitelių ir 12 000 patrankų, padalintų į 15 korpusų (vadovaujamų karalių ir kunigaikščių), sukėlė jausmą, jog susirėmimas su šiaurės slavų tauta gali būti baisus.“



Ką mena generolai

Napoleono generolas Gajotas (Guyot) prisiminimuose rašė: „Čia labai nešvaru. Atvykome į Vilkaviškį 20 d., 9 val ryte. Iki 22 d. pusės penkių ryto, kai imperatorius išvyko.“

Karo komisaras Aleksandras Bellot de Kergozė prisiminė: „Praėjus keturioms, penkioms dienoms mes atvykome į Gumbinę, po to į Vilkaviškį, tą bjaurią skylę, kur imperatorius birželio 22 d. paskelbė karą Rusijai.“

Įdomių detalių yra maršalo Luji Nikola Davu (L. N. Davout) laiške, kuriame jis rašo, kad Napoleonas ruošiasi vykti į Vilkaviškį, esantį kelyje, vedančiame į Vilnių ir į Maskvą. L. N. Davu pasirūpino maisto atsargomis ir įsakė Vilkaviškyje greitai pastatyti dvidešimt keturias krosnis.



Klierikas matė iš arti

Savo atsiminimus yra palikęs ir Vilkaviškio klebonas kunigas Bonaventūras Butkevičius.

Jie buvo publikuoti keliskart, vienas iš šaltinių – 1969 m. žurnalo „Nemunas“ dešimtasis numeris.

„Dėdė su gydytojo šeima įsitaisė arklidėse, nes jų namas buvo sekvestruotas gyventi Italijos vicekaraliui Eugenijui ir Bavarijos sosto įpėdiniui. Klebonijoje gyveno Neapolio karalius Joachimas Miuratas.

Po keletos dienų Napoleonas surengė gvardijos paradą. Visi parade dalyvavę blizgėjo auksu ir sidabru. Pats Napoleonas buvo apsirengęs paprastai ir kukliai, tačiau jo žirgas skyrėsi iš visų: baltas, kaip pienas, su žemę siekiančiomis, brangiausiais akmenimis išsiuvinėtomis kamanomis. Kariuomenė, pasitikusi Napoleoną, sušuko: „Tegyvuoja imperatorius.“ Maršalas Luji Bertje perskaitė karo paskelbimą Rusijai.

Priėmęs paradą, Napoleonas sugrįžo į savo butą. Kariuomenė pradėjo žygį į Kauną. Avangarde jojo Neapolio karalius Miuratas. Greta maršalo gražia uniforma išsiskyrė Napoleono adjutantas generolas Krasinskis“, – ankstyvos jaunystės atsiminimais dalijosi Vilkaviškio klebonas B. Butkevičius.





Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Publikuota: 2022-08-25 10:27:43

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai