„Santaka“ / Melno sutartimi įteisinta ilgalaikė taika aktuali ir šiandien / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Spaudos konferencijoje MRU Viešojo saugumo akademijos prof. dr. Vytautas Šlapkauskas (dešinėje) bei Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Vitas Girdauskas pristatė Melno taikos sutarties minėjimui suplanuotas veiklas.

Autorės nuotr.


Melno sutartimi įteisinta ilgalaikė taika aktuali ir šiandien

Simona SIMANAVIČIENĖ


Sukaks 600 metų, kai rugsėjo 27 d. buvo pasirašyta Melno taikos sutartis. Lietuvai minint šį įvykį Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras (TVIC) bei Mykolo Romerio universitetas (MRU) organizuoja forumą „Sūduva“ – tarptautinę mokslinę konferenciją.



Dalyvaus dvylika pranešėjų iš penkių šalių

Trijų dalių renginių ciklas prasidės rugsėjo 16 d. Kybartų kultūros centre, kur vyks mokslinė konferencija „Melno taikos sutarties sociokultūrinis vaidmuo Europos ir Lietuvos saugumo architektūros raidoje“.

Konferencijos tikslas yra atskleisti Melno taikos sutarties sociokultūrinį vaidmenį puoselėjant vietos bendruomenių saugumą Lietuvoje ir Europoje, taip pat inicijuoti tvarios taikos ir jos raidos sociokultūrinio vaidmens tyrinėjimus bei saugumo architektūros paradigmos kaitos Europoje iššūkių tyrimus.

Šių dienų kontekste Melno taikos sutartis aktualizuota, todėl tapo svarbu kalbėti ne tik apie istorinę jos vertę bei atsiradimo aplinkybes, bet ir bendrai apie sėkmingų tarpvalstybinių taikos sutarčių istorinį, politinį, teisinį, ekonominį ir kultūrinį vaidmenį įtvirtinant saugumą Europoje. Konferencijoje taip pat bus siekiama atskleisti Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos raidos sąsajas su Melno taikos sutarties įgyvendinimu bei nagrinėjamos kitos temos.



Minėtomis temomis visą dieną vyksiančiame renginyje bus skaitoma net dvylika pranešimų, kuriuos pristatys įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos bei JAV.

Pasak forumo organizacinio komiteto, kuriame dirba TVIC direktorius Vitas Girdauskas ir MRU Viešojo saugumo akademijos prof. dr. Vytautas Šlapkauskas, laukia daug įdomių ir aktualių pranešimų.

Organizatoriai viliasi, kad pirmą kartą surengtas forumas turės tęstinumą, todėl tikisi jį rengti kas keletą metų. Taip pat galvojama išleisti žurnalą ar kitą leidinį, kuriame būtų publikuojami mokslininkų pranešimai.

Nors konferencijos dalyvių skaičius ribotas, V. Girdauskas ir V. Šlapkauskas pasidalijo žinia, jog visi norintieji turės galimybę konferenciją stebėti tiesiogiai per „YouTube“ platformą.



Laukia išvyka į pasienį

Rugsėjo 17 d. organizatoriai forumo dalyvius pakvies keliauti Melno taikos sutarties nustatytu pasieniu. Kelionė prasidės Vištytyje, jos maršutas ves link Matlaukio, Kybartų, Kudirkos Naumiesčio ir Sudargo.

Dalyviai bus supažindinami su vietovių istorija, lankysis Vištyčio regioninio parko lankytojų centre, Roberto Mickevičiaus ūkio piliakalniuose. Jie taip pat turės galimybę pasivaikščioti Kybartų takais su Vitu Katkevičiumi, išgirsti Kudirkos Naumiesčio dvynio – Širvintos miesto istoriją bei pasiklausyti apie VI–XIV a. gynybinių piliakalnių sistemą Sudarge.



Organizatoriai minėjo, jog rugsėjo 27 d. planuojama kelionė prie Melno ežero Lenkijoje. Ten 1422 m. buvo pasirašyta taikos sutartis.



Sūduvos krašto klestėjimas ir stagnacija

Melno sutartimi įteisinta siena tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) per 600 metų mažai tekito iki šių dienų, todėl yra laikoma viena seniausių ir stabiliausių tarpvalstybinių sienų Europoje. Dabar ši siena skiria mūsų valstybę nuo Rusijos Federacijos, o jos atkarpos Palangos ir Šilutės rajonų, Pagėgių savivaldybėse įtrauktos į LR Kultūros vertybių registrą.

Nors Melno taikos sutartimi Sūduvos žemės buvo padalintos, didžioji dalis – Užnemunė – liko LDK, o tai lėmė, jog beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karinių veiksmų. Tai paskatino ne tik miestų, kaimų ir dvarų susikūrimą, bet ir gamtos išteklių įsisavinimą, miškininkystės, žemdirbystės, prekybos ir kitų ekonominių santykių atsiradimą.

Vėliau įsivyravę vidiniai neramumai Abiejų Tautų Respublikoje (ATR) didino Rusijos imperijos, Prūsijos bei Austrijos kunigaikštysčių įtaką. Galiausiai įvykę ATR padalijimai, o vėliau – Rusijos imperijos okupacija lėmė tik tų Sūduvos miestų, kurie atitiko imperijos interesus, plėtrą. Vadovaujantis šiuo principu didelis dėmesys buvo skiriamas Kybartams.



Pasak prof. V. Šlapkausko, ypač svarbu ne tik prisiminti istorinę Melno taikos vertę, bet ir atskleisti ilgalaikės taikos sociokultūrinį vaidmenį krašto apgyvendinimui ir jo vidinei plėtrai, žmonių gyvenimui, kuris grindžiamas vietovės saugumu.

„Taikos sociokultūrinis vaidmuo ypač aktualizavosi Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą kontekste ir vykstančioje naujoje geopolitinių santykių krizėje. Pastaroji kyla dėl aštrėjančių globalizacijos įtampų, kurias lemia intensyvėjantis klimato kaitos procesas. Vyksta neišvengiami įvairių pasaulio šalių politinės, ekonominės ir karinės galios santykių pokyčiai, kurių padarinius Europos ir Lietuvos saugumui sunku prognozuoti. Tačiau būtina apie juos kalbėti ir tyrinėti“, – temos aktualumą šių dienų kontekste pabrėžė prof. V. Šlapkauskas.



Publikuota: 2022-08-26 11:13:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Vilkaviškyje – pažangi naujovė: konteineriai panaudotam aliejui
* Seni verslininkų nesutarimai pasiekė kulminaciją
* Braškių augintojų mintyse – uogų perdirbimas ir kitos verslo galimybės
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai