|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Mūsų rajone
Gyventojai bei svečiai klausėsi Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus istorikės Elenos Rupeikienės pranešimo apie Stirniškių krašto praeitį ir dabartį.Autorės nuotr. Simona SIMANAVIČIENĖ
Stirniškių kaimas ypatingas gražiu kraštovaizdžiu. Čia po daugiau nei šimtą metų menančių ąžuolų skėčiais sugužėjo gausus kaimo gyventojų būrys. Žmonės apžiūrinėjo įvairius Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje saugomus eksponatus iš Stirniškių kaimo, klausėsi istorikės Elenos Rupeikienės pranešimo „Stirniškiai – prieš ir po 200 metų“, taip pat dalyvavo viktorinoje, diskutavo. Didelio dėmesio sulaukė kraštotyrininko, istoriko Sigito Šileikos parengta monografija „Tarpuraisčiai“. Dviejų dalių leidinį apie Stirniškių–Ožnugarių kaimų istoriją žmonės suskubo įsigyti, o čia pat ir pavartyti: juk knygose nugulė ne tik kaimų praeitis, laikmečio išbandymai, bet ir gyventojų buitis, amatai ir šeimų istorijos. Vieni nuotraukose rado savo senelius ar tėvus, kiti kaimynus, o vyresnieji gyventojai ir save vaikystėje atpažino. Šventėje netrūko muzikos bei vaišių. Jomis pasirūpino bendruomenės nariai. Buvo kepamas bendruomenės tarybos nario, ūkininko Audriaus Mesecko dovanotas danielius. A. Meseckas prie bendruomenei atmintinos datos paminėjimo prisidėjo ir daugiau. Vyras padovanojo ąžuolo medienos, iš kurios tautodailininkas Povilas Penkaitis šiam kaimui sukūrė jau antrąją skulptūrą. „Danielius bus puiki kompanija prieš trejetą metų pastatytam stirninui“, – sakė A. Meseckas ir prasitarė, kad šio elninių šeimos žinduolio skulptūrą puošia tikri ragai. Idėja paminėti kaimo jubiliejų gimė prieš ketverius metus, kai buvo organizuojama Stirniškių mokyklos šimtmečio šventė. Tada rinkdamas informaciją A. Meseckas apžiūrėjo, jog artėja dar viena atmintina diena. „Pasikalbėjome bendruomenės taryboje ir nusprendėme po kelerių metų suorganizuoti dar vieną minėjimą. Anksčiau Stirniškiuose kasmet vykdavo kaimo šventės, dabar jos retėja“, – apie nedažnus susibūrimus kalbėjo A. Meseckas. Jubiliejų mininčius kaimo gyventojus atvyko pasveikinti netoliese esančios Paežerių kaimo bendruomenės pirmininkė Vida Kilnienė. Moteris negailėjo gražių žodžių stirniškiečiams, dėkojo už draugystę vykdant bendrus projektus. Oficialioji šventės dalis buvo užbaigta jautriu Irenos Tamaliūnienės eilėraščiu, kuriuo Stirniškių gyventoja apdainavo ilgaamžiais miškais apsisiautusio kaimelio ramybę bei įvairią gyvūniją. Šiemet išleistoje monografijoje „Tarpuraisčiai“ apžvelgiami broliškų kaimų – Stirniškių ir jau išnykusio Ožnugario – gyventojų socialiniai bei ekonominiai santykiai, buities, dvasinės kultūros klausimai. Medžiagą kraštotyrininkas Sigitas Šileika rinko iš įvairių vietų: topografinių žemėlapių, notarinių aktų, gyvenviečių sąrašų, iš 1972–1973 metais vykusios kraštotyrinės ekspedicijos Stirniškiuose bei paties vaikystės prisiminimų. Vis dėlto pagrindinė tyrinėjamos vietovės informacijos teikėja buvo autoriaus mama Ona Lazauskaitė-Šileikienė. Stirniškių jubiliejuje dalyvavusi S. Šileikos žmona Danutė džiaugėsi, kad šviesaus atminimo jos vyro darbas buvo sudėtas į knygas. Moteris dėkojo dukrai Aldonai, kuri perrašė savo tėčio tekstus kompiuteriu, bei Stirniškių–Suvalkų kaimų bendruomenei, kuri vykdydama bendrą projektą su Paežerių kaimo bendruomene skyrė lėšų knygos leidybai. D. Šileikienė pasakojo, jog pirmasis monografijos leidimas išėjo sovietmečiu, todėl buvo pritaikytas tų laikų ideologijai. „Vyrui buvo labai svarbu išlaikyti mamos gimtinės istoriją, čia jis praleisdavo daug laiko. Dėl to sutiko rašyti atsižvelgdamas į to meto cenzūrą, gyvenimą kolūkiuose. Apie 2000-uosius knygą perrašė“, – pasakojo S. Šileikos našlė. Moteris prasitarė, kad jos vyras turėjo ir daugiau pasiūlymų parašyti kitų kaimų istorijas, tačiau atsisakė: „Sovietinė ideologija jam buvo nepriimtina, norėjo laisvės.“ Monografijoje „Tarpuraisčiai“ kalba netaisyta, D. Šileikienės prašymu tekstai išlaikyti autentiški. „Jeigu informaciją teikė tų laikų kalba, tai turi ir išlikti, negi mes imsime ir moderninsime. Mano vyras buvo istorikas, raštingas, todėl norėjau, kad taip ir pasiliktų“, – apie knygos leidimo niuansus kalbėjo D. Šileikienė.
Galerija: Stirniškiai
Publikuota: 2022-08-29 08:09:39 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą * Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|