Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Prie užtvankos atvykę Savivaldybės specialistai Robertas Fišeris, Lina Inkratienė ir Deimantė Maslauskienė įrenginio būklę galėjo apžiūrėti tik Lietuvos pusėje.

Autorės nuotr.

Vienos iš penkių mūsų rajone Savivaldybės prižiūrimų užtvankų būklė jau daug metų kelia nerimą, nes prie jos šachtos ir didesnės dalies pylimo patekti lietuviams nėra jokių galimybių.

Keturios tvarkingos, viena – ne

Po to, kai Panevėžyje lūžus užtvankos šliuzui vanduo užliejo aplinkines teritorijas, sujudo visos Lietuvos savivaldybės. Aplinkos ministerija priėmė sprendimą skirti 1, 5 mln. eurų netvarkingiems hidrotechniniams statiniams pašalinti: teigiama, jog taip upės grįžtų į natūralias vagas ir būtų atkurti prarasti ruožai žuvų populiacijoms stiprinti.

Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybė šiomis lėšomis nepasinaudos. Kaip teigė Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Lina Inkratienė, mūsų rajone užtvankų situacija yra palyginti gera. Neturime ir bešeimininkių hidrotechninių įrenginių, kokių dar nemažai užsilikę kituose rajonuose. Keturios Paežerių ežero, Virbalio, Kunigiškių ir Karklinių užtvankos, kurių priežiūra rūpinasi Savivaldybė, yra tvarkingos, apšienautos, įrenginiai prižiūrimi ir pavojaus nekelia.

Tačiau nerimą kelia penktoji, Matlaukio užtvanka, esanti Kybartų seniūnijoje, pasienyje su Rusija. Dalis jos hidrotechninių įrenginių yra Lietuvoje, o kita dalis – už valstybės sienos, Kaliningrado srityje.

Aukščiausia užtvankos vieta yra Lietuvos pusėje, tad įvykus avarijai ir pylimui staiga lūžus didžiausia banga kristų šiapus sienos.

Apie užtvankos būklę ir keliamą pavojų kalbėta Savivaldybėje vykusio Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu.



Laistydavo laukus

Matlaukio tvenkinys atsirado daugiau nei prieš keturis dešimtmečius užtvenkus Lieponos upę. 10 ha tvenkinio yra Lietuvoje, 16 ha priklauso Kaliningrado sričiai. Dambos ilgis – 1 440 m. Iš jų mūsų pusėje – 600 m, rusų – 840 m. Kolūkių laikais matlaukiečiai tvenkinio šlaite buvo įsirengę drėkinimo sistemą ir laistė ganyklas.

Nelikus kolūkio, pasibaigė ir laukų drėkinimo darbai. Tad kaip melioracijos įrenginys dirbtinis 26 ha tvenkinys su užtvanka seniai nereikalingas. Tačiau išardyti jį nėra galimybės, nes didesnė tvenkinio dalis priklauso Rusijai, jos teritorijoje yra ir pati užtvankos šachta.

„Mes savo pusę prižiūrime, pylimą apšienaujame, bet iš kitos pusės apie užtvankos būklę duomenų neturime ir situacijos įvertinti negalime, todėl ir kokias nors prognozes pateikti sunku“, – teigė L. Inkratienė.

Buvo apskaičiuota, kad jeigu damba neatlaikytų, gali ūžtelėti apie 6 metrų aukščio banga, tačiau jos dydis priklausytų nuo to, kurioje vietoje avarija įvyktų.

Linos Inkratienės teigimu, artimiausi gyventojai nuo užtvankos įsikūrę gana toli, tad įvykus avarijai išsiliejęs vanduo didelių nuostolių padaryti neturėtų. Tačiau Matlaukio kaimo gyventojai jau daug metų baiminasi, kad vandens banga nuplautų ne tik pasėlius, bet ir pasiektų visą kaimą ar netgi Kybartus.



Susikalbėti – jokių šansų

Deja, priemonių pakeisti situaciją kol kas nerandama.

„Tiksinčia vandens bomba“ Matlaukyje esanti užtvanka vadinama jau daugybę metų. Per tą laiką ieškota įvairių problemos sprendimų.

Raštus Lietuvos užsienio reikalų ministerijai jau beveik prieš dvidešimt metų siuntė tuomečiai Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius, Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Bagušinskas. Užtvankos reikalai spręsti dviejų šalių tarpvyriausybinės komisijos posėdžiuose. Buvo netgi parengtas rekonstrukcijos projektas, kuriam realizuoti tais laikais reikėjo pusės milijono litų, tačiau techniškai jį įgyvendinti buvo būtinas sutikimas iš Rusijos pusės.

„Kreipėmės raštu į Rusijos Federaciją, kad prisidėtų prie užtvankos rekonstrukcijos. Bet gavome oficialų neigiamą atsakymą: rusai paskaičiavo, kad įvykus avarijai jų pusėje momentinis vandens lygis pakiltų 10–12 cm, todėl jie nemato problemos ir lėšų neskirs“, – pasakojo Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.

Problemai spręsti Lietuvoje ir Kaliningrado srityje buvo sudarytos darbo grupės, bet jos tarpusavyje taip ir nesusitiko.

„Jei jau anksčiau nepavyko suderinti reikalų su Rusijos Federacija, tai dabar to padaryti juo labiau neįmanoma. Į mūsų prašymus niekas nekreipia dėmesio“, – kalbėjo L. Inkratienė.



Surengs pratybas

Šią savaitę Savivaldybės atstovai vyriausiosios specialistės L. Inkratienė, Deimantė Maslauskienė ir vyriausiasis civilinės saugos specialistas Robertas Fišeris buvo dar kartą nuvykę apžiūrėti Matlaukio užtvankos.

Buvo akivaizdu, kad situacija nėra patikima: aplink šachtą suvešėję didžiausi krūmynai, lieptelis iki jos surūdijęs, išklypęs. Damba Rusijos pusėje apaugusi didžiuliais medžiais ir krūmais, tad jų šaknys, specialistų teigimu, pylimą tikrai bus pažeidusios.

Anot R. Fišerio, daugiausia, ką šiuo metu galima padaryti, – tai surengti pratybas, sukviečiant specialiąsias tarnybas, imituojant avariją bei jos padarinių šalinimą, žmonių evakuaciją – kad įvykus nelaimei tam būtų pasirengta.

Kaip teigė civilinės saugos specialistas, tokios pratybos bus surengtos šį rudenį.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---