Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Finansinių sukčių aktyvumas smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos banku, policija ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.

Per televiziją rodomi kampanijos sukurti vaizdo klipai, o išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais galima interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.

LBA statistika rodo, kad 2022 m. II ketvirtį, lyginant su ankstesniuoju, incidentų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2 454 incidentai (I ketvirtį – 1 056).

Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko, – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsaugininkais, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.

Per II ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1 500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10, 2 mln. eurų, užpernai – 4, 8 mln. eurų.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines. Patariama naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Geriau neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.

Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas, tad nuo jų gali nukentėti bet kuris asmuo.



„Santakos“ inf.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---