„Santaka“ / Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-09-05 16:36

Dalinkitės:  


Prof. Raimondas Kubilius sakė: „Jei pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, būtina kreiptis pagalbos.“

Nuotr. iš asmeninio archyvo


Kaip atgauti jėgas persirgus COVID-19?


Persirgusieji koronavirusine infekcija dažnai apsidžiaugia manydami, kad blogiausia – jau praeityje. Tačiau ne veltui šis virusas laikomas tokiu klastingu – liekamieji reiškiniai neretai pasirodo net ir tiems, kuriems pavyko išvengti ligoninės ar persirgti lengvesne COVID-19 infekcijos forma.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius atkreipė dėmesį į pokovidinio sindromo rimtumą, pasakodamas apie jam būdingų simptomų grėsmę bei dėl šios problemos teikiamą pagalbą, jos naudą.

Pasak profesoriaus, nuo koronaviruso visiškai pasveikusio asmens savijauta turi būti gera, jis neturėtų jausti jokių pokyčių. Jei manoma, kad vis tik jėgų trūksta, sveikata iki galo neatsistatė, vertėtų kreiptis į specialistus.


Pokovidinis sindromas – itin apgaulingas


Susirgę COVID-19 infekcija žmonės dažniausiai pasveiksta per 1–2 savaites. Tačiau nemaža dalis jų dar ilgai jaučia ligos padarinius, tam tikrus pokyčius organizme, blogą bendrą savijautą – visa tai vadinama pokovidiniu sindromu.

Reabilitacijos klinikos vadovas prof. R. Kubilius COVID-19 liekamuosius reiškinius skirsto į dvi dideles grupes.

Pirmajai grupei priklauso koronavirusu užsikrėtę asmenys, kurie dėl komplikuotos būklės pateko į ligoninę. Prieš juos išleisdami namo gydytojai įvertina pacientų būklę ir pastebi liekamuosius reiškinius, tokius, kaip išlikusį bendrą silpnumą, po persirgto plaučių uždegimo neatsistatantį kvėpavimą ar nuovargį.


„Priklausomai nuo to, koks gydymas buvo taikomas, tie liekamieji reiškiniai gali būti skirtingi“, – pažymėjo gydytojas kardiologas, pridurdamas, kad tokius pacientus medikai turi galimybę nusiųsti į reabilitaciją.

Antrąją pacientų grupę sudaro pacientai, persirgę lengvo ar vidutinio sunkumo COVID-19 liga. Tais atvejais, kai šeimos gydytojas konstatuoja pasveikimą, o pacientas nesijaučia visiškai pasveikęs ir neretai yra išlikusių simptomų ar nusiskundimų, užsitęsusių keletą mėnesių, diagnozuojamas pokovidinis simptomas.


Simptomų – daugiau nei 60


Prof. R. Kubilius pažymi liekamųjų reiškinių įvairovę susirgimui komplikavusis ar ligai tapus lėtine: „Nustatėme, kad lietuvaičiams būdinga daugiau nei 60 įvairiausių simptomų, siejamų su pokovidiniu sindromu. Iš jų patys dažniausi – išlikęs dusulys, nuovargis ir bendras silpnumas.“

Pastaruoju metu pastebimi įvairūs su širdies ir kraujagyslių sistema susiję ligos požymiai: pacientui naujai atsiradę širdies permušimai, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, galvos svaigimas, migruojančio pobūdžio raumenų, kaulų skausmai. Daliai pacientų gali pasireikšti ir kitų organizmo sistemų sutrikimų.

Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, galvos svaigimas, jėgų nebuvimas, trumpalaikės atminties praradimas, uoslės ar skonio netekimas, gali užsitęsti 6 mėnesius ir ilgiau.


„Turėjome pacientų, kuriems uoslė neatsistatė 11 mėnesių“, – sakė Reabilitacijos klinikos vadovas.


Atsinaujinę skausmai – ne išimtis


Specialistų teigimu, pokovidinis simptomas yra apgaulingas ir grėsmingas – nors dauguma simptomų per 4–6 mėnesius regresuoja, dalis jų gali išlikti tokie patys. Be to, pacientui gali atsirasti vis naujų šalutinių poveikių, nors senieji dar nedingo.

Gydytojas kardiologas atkreipė dėmesį į atsinaujinusias lėtines ligas, uždegimus: „Persirgus koronavirusu neretai paūmėja tam tikri skausmai, kurie paciento jau nevargino. Pavyzdžiui, paciento kurį laiką nebevargino nugaros skausmai, tačiau jis atvyko pas reabilitologą dėl naujai atsiradusio ar paaštrėjusio skausmo toje vietoje. Kai pradedame aiškintis, kas galėjo sukelti šį skausmą, dažnai prieiname prie išvados – tam įtaką padarė persirgimas COVID-19 infekcija.“


Ne laukti, kol praeis, o gydyti


Prof. R. Kubilius sakė, kad dažnai pacientai toleruoja pokovidinio sindromo simptomus ir nesikreipia nei į šeimos gydytoją, nei į reabilitologą. Laukia, kol tai praeis savaime.

Remiantis Kauno klinikų atliktu tyrimu, bemaž kas antras persirgęs koronavirusine infekcija mano, kad jiems būtų tikslinga nuvykti išsitirti pas gydytoją reabilitologą. Tačiau iš tiesų atvyksta tik kas dešimtas.


„Turime visas galimybes ir priemones, kad nuslopintume vienokių ar kitokių pokovidinio sindromo simptomų veiksmingumą, stiprumą ir padėtume pacientui „pilna koja“ grįžti į gyvenimą ir į visas mėgstamas veiklas“, – profesionalios pagalbos svarbą įvardijo gydytojas kardiologas.

Jo teigimu, kas ketvirtas asmuo vartoja įvairius vitaminus, maisto papildus ar net vaistus, tikėdamasis, kad tai padės numalšinti COVID-19 liekamuosius reiškinius ir nemalonius pojūčius. Nors iš tiesų, norint visiškai pasveikti yra reikalinga profesionalo pagalba.


Skatina kreiptis pagalbos


Prof. R. Kubilius pasakojo apie neseną situaciją, kai keturiasdešimties nesulaukęs pacientas, persirgęs lengva COVID-19 ligos forma, pripažino, kad nesijaučia taip kaip anksčiau. Jis jautė nuolatinį nuovargį, irzlumą, dirglumą, sumažėjusį fizinį pajėgumą.

Anot paciento, visi šie simptomai nebuvo taip aiškiai išreikšti, todėl jis delsė ir į gydytojus anksčiau nesikreipė. Galiausiai atvykus pas specialistus ir pritaikius jam tinkamas gydymo metodikas pavyko labai pagerinti paciento funkcinę būklę.

Reabilitacijos klinikos vadovas akcentavo: kiekvienas asmuo, kuris sirgo koronavirusu, visiškai pasveikęs turi nejausti jokių šalutinių poveikių. Rekomenduojama atidžiai stebėti savo organizmą: kaip organai funkcionuoja po pasveikimo, kokia bendra fizinė ir psichinė savijauta.

Jei vis dėlto pacientas mano, kad jis nesijaučia taip, kaip jautėsi prieš susirgdamas COVID-19, rekomenduojama kreiptis į reabilitologą, kuris suteiks tinkamą pagalbą ir padės susigrąžinti gerą savijautą.

„Visiems, persirgusiems koronavirusine infekcija, reikėtų atidžiai stebėti savo sveikatą ir rimtai vertinti net ir pačius mažiausius pokyčius, bet kokį jaučiamą diskomfortą“, – patarė gydytojas.


Kaip tinkamai stiprinti savo organizmą?


Norint išlaikyti gerą bendrą organizmo savijautą priklausomai nuo paciento būklės rekomenduojamos įvairios reabilitacinės procedūros: kasdienės mankštos, sveika ir subalansuota mityba, atminties lavinimas, psichosocialinė parama.

Pasak prof. R. Kubiliaus, reabilitacija ir liekamųjų reiškinių gydymas reikalauja daug pastangų tiek iš gydytojų, tiek iš paciento: „Svarbu suprasti ir nusiteikti, kad laukia ilgas sveikatos atkūrimo kelias. Tačiau kryptingai ir sistemingai dirbdami galiausiai pasieksite puikių rezultatų. Daliai pacientų simptomai ir savaime išnyksta.“

Siekiant pagerinti fizinę sveikatą dažniausiai rekomenduojamas kasdienis vaikščiojimas ar kitas lengvas fizinis krūvis. Svarbu pasirinkti tokią veiklą ir jos intensyvumą, kurie nesukeltų jokio papildomo diskomforto, dusulio, nuovargio.


Po keleto savaičių kasdienis fizinis krūvis – ėjimas, važiavimas dviračiu ar kita fizinė veikla – turėtų kasdien būti vis didesnis, kad raumenynas palaipsniui grįžtų į buvusią fizinę būklę.

Prof. R. Kubilius įspėjo: nederėtų versti savęs daryti kažko, kam neturite jėgų, ir spausti savęs per prievartą. „Nepamirškite, kad neseniai kovojote su klastinga liga, kuri bandė provokuoti jūsų imuninę sistemą, todėl vertėtų į buvusio gyvenimo vėžes grįžti palaipsniui. Priešingu atveju perteklinė intensyvesnė veikla gali ne padėti pasveikti, o paskatinti ligos atkrytį ir sugrąžinti buvusius simptomus“, – akcentavo medikas.

Tiems, kurie skundžiasi sąmonės ar minties aštrumo praradimu, patariama spręsti kryžiažodžius, galvosūkius, skaityti bandant įsiminti, skirti daugiau dėmesio toms veikloms, kurios lavina kognityvinius gebėjimus, priverčia susimąstyti, sukoncentruoti dėmesį.

„Reguliariai atlikdami tokio tipo pratimus vis aktyvinsite smegenų neuronų jungtis ir pamažu jūsų nervinė sistema atsistatys“, – teigė Reabilitacijos klinikos vadovas.


Kur ieškoti pagalbos?


Tiems, kurie persirgo COVID-19 infekcija, tačiau vis dar nesijaučia iki galo pasveikę, kuriuos vargina užsitęsę simptomai, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus. Jie pritaikys tinkamus gydymo metodus ir padės greičiau atgauti jėgas.


Dėl blogos bendros savijautos ar jaučiamų liekamųjų reiškinių siūloma kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydytoją psichiatrą.

Šeimos gydytojai gali nusiųsti pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją dėl medicininės reabilitacijos skyrimo.

Pacientai, sirgę COVID-19, maloniai prašomi dalyvauti anoniminėje apklausoje https://forms.gle/nwKUAxoKaGP m6ufc8.

Užsk. 1830





Galerija: Covid_09-06




Publikuota: 2022-09-05 16:36:28

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai