|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Po koplytstulpio šventinimo iškilmės prie Jevonio upės.
Autorės nuotr.
Birutė NENĖNIENĖ
Paskutinįjį vasaros sekmadienį Pajevonyje daug kartų buvo minimas šventojo Jono Nepomuko vardas. Čia suorganizuotos šiam šventajam skirtų atstatytų koplytstulpių pašventinimo iškilmės.
Po šv. Mišių Pajevonio bažnyčioje nemaža automobilių virtinė nuvinguriavo prie koplytstulpio, iškilusio Būdviečių kaime prie Zanylos upės, o po to – ir prie Jevonio upės, ties Pajevonio ir Šakių kaimų riba. Parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka pašventino ąžuolų girliandomis ir gėlėmis išpuoštus koplytstulpius, jų kūrėjai kryždirbiai Algimantas Sakalauskas ir Andrius Bieliukas buvo pagerbti ąžuolų vainikais ir gėlėmis. Dalyvavo vietiniai ir iš tų vietų kilę žmonės, kaimų bendruomenių vadovai, seniūnijos, Savivaldybės atstovai. Jaukus pabendravimas buvo pratęstas Pajevonio bendruomenės namuose.
Idėja atkurti ir atstatyti koplytstulpius kilo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkei Aušrai Mickevičienei.
Lietuvoje žmonės nuo seno labiau garbino keletą šventųjų, kuriems, ypač Žemaitijoje, buvo statomi koplytstulpiai. Vienas iš tokių pamėgtųjų – ir šv. Jonas Nepomukas. 1971 metais Lietuvos dailės muziejaus meno skyriaus muziejininkė Aldona Stravinskienė vykdė ekspediciją Suvalkijoje, o fotografas Kazimieras Černius užfiksavo tris koplytstulpius, pastatytus šiam šventajam Vilkaviškio rajone.
Muziejininkė A. Mickevičienė 2005 metais rinkdama savo knygos „Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai“ istorinę medžiagą įvadiniam straipsniui Lietuvos dailės muziejaus fonduose surado minėto fotografo nuotraukas. Galvodama, ką įdomesnio galima būtų padaryti 2022-aisiais minint Sūduvos metus, prisiminė matytas nuotraukas. Koplytstulpiai tai neišlikę, bet juk būtų prasminga juos atkurti, juo labiau žinant, kad UNESCO dar 2001 metais kryždirbystę ir kryžių simboliką įtraukė į žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Buvo parašytas projektas Lietuvos kultūros tarybai, dalinai jį finansavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Projektas susidėjo iš trijų dalių: surengti jau tradicine tapusią Sūduvių amatų šventę Paežerių dvaro sodyboje su didele menine programa, organizuoti mokslinę konferenciją „Sūduva nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“ (pranešimai bus išspausdinti atskirame leidinyje) ir atkurti bei atstatyti rajono teritorijoje senais laikais buvusius koplytstulpius šv. Jonui Nepomukui.
Padedant Pajevonio seniūnei Gintautai Žaliniakienei atrado žmonių, kurių prisiminimai padėjo atgaminti daug įdomių detalių, sužinoti, jog pavyzdžiui, prie Jevonio pirmąkart šv. Jonui Nepomukui koplytstulpis buvo pastatytas 1914 metais, antrąkart – 1937-aisiais. Išsiaiškino, kokie žmonės gyveno tose vietose, surado ne tik jų palikuonių, bet ir gyvų liudininkų.
Būti koplytstulpių atkūrėjais muziejininkė pakalbino Lietuvoje ir už jos ribų žinomus tautodailininkus Algimantą Sakalauską (Prienai), Andrių Bieliuką (Kriūkai) ir Raimundą Blažaitį (Alvitas). Meistrai savuosius Nepomukus koplytėlėse demonstravo Sūduvių amatų šventėje, vykusioje birželio pradžioje. R. Blažaičio sukurtas koplytstulpis neseniai atstatytas prie bevardžio upelio išnykusiame Ožkabalių kaime (Šeimenos sen.). Šio krašto bendruomenė šventę tikriausiai taip pat susiorganizuos ateityje.
Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių, potvynių, taip pat kaip sąžinės kankinys esąs neteisingai apkaltinamų asmenų užtarėjas. Pajevonio bažnyčioje šv. Mišių pamoksle parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka priminė šventojo Jono Nepomuko gyvenimo istoriją. Tai XIV amžiuje Čekijoje gimęs ir gyvenęs kunigas, nukankintas ir surištas numestas nuo Karolio tilto į Vltavos upę Prahoje. Karalių Vaclovą IV labai užrūstino tai, kad kunigas jam neišdavė neištikimybe įtarinėtos karalienės išpažinties paslapties.
Klebonas akcentavo, kad dabar tiltai ir keliavimai per upes nėra tokie pavojingi, kaip Nepomuko laikais, tačiau gana dažnai pasitaiko, kad asmuo neteisingai apkaltinamas, todėl svarbu žmonėms tarpusavyje tiesti tiltus, išgirsti vienam kitą, išklausyti ir taip drauge kurti gražesnį gyvenimą. Dvasininkas linkėjo tvirtus tiltus tiesti tarp žmonių ir melsti šv. Jono Nepomuko užtarimo juos išsaugant.
Kad tie draugiški žmogiškieji ryšiai sieja pajevoniečius, paliudijo šiltas bendravimas bendruomenės namuose ir seniūnės Gintautos Žaliniakienės bei muziejininkės Aušros Mickevičienės išdalytos gėlės ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės padėkos didelei grupei žmonių, kurie vienaip ar kitaip geranoriškai prisidėjo, talkino, patarinėjo, kad toks projektas būtų įgyvendintas. Daug rūpesčio turėjo seniūnė, kad koplytstulpių aplinka pašventinimo iškilmėje būtų jauki ir šventiška. To rūpesčio prireiks ir ateityje, kad Zanylos ir Jevonio paupiuose šiuos sakraliuosius statinius neužgožtų piktžolės ar krūmokšniai.
Prie Jevonio upės pastatyto koplytstulpio autorius meistras Algimantas Sakalauskas prisipažino, kad šio darbo imtis paskatino A. Mickevičienės užsidegimas atkurti, atstatyti mūsų tautai svarbius ženklus, siekis, kad būtų atkurtas ir dvasinis ryšys tarp žmonių. Miela tai, jog ilgame jo iškilių darbų sąraše vienas pirmųjų ir yra šv. Jono Nepomuko skulptūra. Ją A. Sakalauskas išdrožė 1986 metais privataus asmens prašymu. Slapčiomis, vengiant tam tikrų struktūrų, drožinys buvo įkeltas į koplytėlę ir tebestovi Prienų rajone, Kunigiškiuose. Antrasis meistro Nepomukas iškilo 1989 metais Veiveriuose, Skausmo kalnelyje, memoriale Tauro apygardos laisvės kovotojų partizanų atminimui. „Jį pasirinkau kaip motyvą, kuris akcentuoja ištikimybę savo principams, savo žodžiui“, – sakė meistras.
Andriaus Bieliuko išdrožtas šventasis pasiliko rymoti prie Zanylos upės Būdviečių kaime. Tai antrasis meistro išdrožtas šv. Jonas Nepomukas, pirmasis stovi Paežerėlių parapijoje (Šakių r.), sukurtas pagal privataus asmens prašymą.
Paskutinįjį vasaros sekmadienį Pajevonyje daug kartų buvo minimas šventojo Jono Nepomuko vardas. Čia suorganizuotos šiam šventajam skirtų atstatytų koplytstulpių pašventinimo iškilmės. |
Po šv. Mišių Pajevonio bažnyčioje nemaža automobilių virtinė nuvinguriavo prie koplytstulpio, iškilusio Būdviečių kaime prie Zanylos upės, o po to – ir prie Jevonio upės, ties Pajevonio ir Šakių kaimų riba. Parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka pašventino ąžuolų girliandomis ir gėlėmis išpuoštus koplytstulpius, jų kūrėjai kryždirbiai Algimantas Sakalauskas ir Andrius Bieliukas buvo pagerbti ąžuolų vainikais ir gėlėmis. Dalyvavo vietiniai ir iš tų vietų kilę žmonės, kaimų bendruomenių vadovai, seniūnijos, Savivaldybės atstovai. Jaukus pabendravimas buvo pratęstas Pajevonio bendruomenės namuose.
Idėja atkurti ir atstatyti koplytstulpius kilo Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininkei Aušrai Mickevičienei.
Lietuvoje žmonės nuo seno labiau garbino keletą šventųjų, kuriems, ypač Žemaitijoje, buvo statomi koplytstulpiai. Vienas iš tokių pamėgtųjų – ir šv. Jonas Nepomukas. 1971 metais Lietuvos dailės muziejaus meno skyriaus muziejininkė Aldona Stravinskienė vykdė ekspediciją Suvalkijoje, o fotografas Kazimieras Černius užfiksavo tris koplytstulpius, pastatytus šiam šventajam Vilkaviškio rajone.
Muziejininkė A. Mickevičienė 2005 metais rinkdama savo knygos „Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai“ istorinę medžiagą įvadiniam straipsniui Lietuvos dailės muziejaus fonduose surado minėto fotografo nuotraukas. Galvodama, ką įdomesnio galima būtų padaryti 2022-aisiais minint Sūduvos metus, prisiminė matytas nuotraukas. Koplytstulpiai tai neišlikę, bet juk būtų prasminga juos atkurti, juo labiau žinant, kad UNESCO dar 2001 metais kryždirbystę ir kryžių simboliką įtraukė į žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą.
Buvo parašytas projektas Lietuvos kultūros tarybai, dalinai jį finansavo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija. Projektas susidėjo iš trijų dalių: surengti jau tradicine tapusią Sūduvių amatų šventę Paežerių dvaro sodyboje su didele menine programa, organizuoti mokslinę konferenciją „Sūduva nuo seniausių laikų iki Suvalkų gubernijos“ (pranešimai bus išspausdinti atskirame leidinyje) ir atkurti bei atstatyti rajono teritorijoje senais laikais buvusius koplytstulpius šv. Jonui Nepomukui.
Padedant Pajevonio seniūnei Gintautai Žaliniakienei atrado žmonių, kurių prisiminimai padėjo atgaminti daug įdomių detalių, sužinoti, jog pavyzdžiui, prie Jevonio pirmąkart šv. Jonui Nepomukui koplytstulpis buvo pastatytas 1914 metais, antrąkart – 1937-aisiais. Išsiaiškino, kokie žmonės gyveno tose vietose, surado ne tik jų palikuonių, bet ir gyvų liudininkų.
Būti koplytstulpių atkūrėjais muziejininkė pakalbino Lietuvoje ir už jos ribų žinomus tautodailininkus Algimantą Sakalauską (Prienai), Andrių Bieliuką (Kriūkai) ir Raimundą Blažaitį (Alvitas). Meistrai savuosius Nepomukus koplytėlėse demonstravo Sūduvių amatų šventėje, vykusioje birželio pradžioje. R. Blažaičio sukurtas koplytstulpis neseniai atstatytas prie bevardžio upelio išnykusiame Ožkabalių kaime (Šeimenos sen.). Šio krašto bendruomenė šventę tikriausiai taip pat susiorganizuos ateityje.
Šv. Jonas Nepomukas laikomas tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių, potvynių, taip pat kaip sąžinės kankinys esąs neteisingai apkaltinamų asmenų užtarėjas. Pajevonio bažnyčioje šv. Mišių pamoksle parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka priminė šventojo Jono Nepomuko gyvenimo istoriją. Tai XIV amžiuje Čekijoje gimęs ir gyvenęs kunigas, nukankintas ir surištas numestas nuo Karolio tilto į Vltavos upę Prahoje. Karalių Vaclovą IV labai užrūstino tai, kad kunigas jam neišdavė neištikimybe įtarinėtos karalienės išpažinties paslapties.
Klebonas akcentavo, kad dabar tiltai ir keliavimai per upes nėra tokie pavojingi, kaip Nepomuko laikais, tačiau gana dažnai pasitaiko, kad asmuo neteisingai apkaltinamas, todėl svarbu žmonėms tarpusavyje tiesti tiltus, išgirsti vienam kitą, išklausyti ir taip drauge kurti gražesnį gyvenimą. Dvasininkas linkėjo tvirtus tiltus tiesti tarp žmonių ir melsti šv. Jono Nepomuko užtarimo juos išsaugant.
Kad tie draugiški žmogiškieji ryšiai sieja pajevoniečius, paliudijo šiltas bendravimas bendruomenės namuose ir seniūnės Gintautos Žaliniakienės bei muziejininkės Aušros Mickevičienės išdalytos gėlės ir Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorės padėkos didelei grupei žmonių, kurie vienaip ar kitaip geranoriškai prisidėjo, talkino, patarinėjo, kad toks projektas būtų įgyvendintas. Daug rūpesčio turėjo seniūnė, kad koplytstulpių aplinka pašventinimo iškilmėje būtų jauki ir šventiška. To rūpesčio prireiks ir ateityje, kad Zanylos ir Jevonio paupiuose šiuos sakraliuosius statinius neužgožtų piktžolės ar krūmokšniai.
Prie Jevonio upės pastatyto koplytstulpio autorius meistras Algimantas Sakalauskas prisipažino, kad šio darbo imtis paskatino A. Mickevičienės užsidegimas atkurti, atstatyti mūsų tautai svarbius ženklus, siekis, kad būtų atkurtas ir dvasinis ryšys tarp žmonių. Miela tai, jog ilgame jo iškilių darbų sąraše vienas pirmųjų ir yra šv. Jono Nepomuko skulptūra. Ją A. Sakalauskas išdrožė 1986 metais privataus asmens prašymu. Slapčiomis, vengiant tam tikrų struktūrų, drožinys buvo įkeltas į koplytėlę ir tebestovi Prienų rajone, Kunigiškiuose. Antrasis meistro Nepomukas iškilo 1989 metais Veiveriuose, Skausmo kalnelyje, memoriale Tauro apygardos laisvės kovotojų partizanų atminimui. „Jį pasirinkau kaip motyvą, kuris akcentuoja ištikimybę savo principams, savo žodžiui“, – sakė meistras.
Andriaus Bieliuko išdrožtas šventasis pasiliko rymoti prie Zanylos upės Būdviečių kaime. Tai antrasis meistro išdrožtas šv. Jonas Nepomukas, pirmasis stovi Paežerėlių parapijoje (Šakių r.), sukurtas pagal privataus asmens prašymą.
Galerija: Nepomukas
Publikuota: 2022-09-08 09:41:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|