|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aplinkosauga
Bučiūnų kaime telkšančioje kūdroje vanduo patamsėjo, jame sparčiai ėmė žaliuoti dumbliai.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Į redakciją užsukusi Bučiūnų kaime (Klausučių sen.) gyvenanti Ona P. pasakojo vieną dieną pastebėjusi kūdroje prie namų plūduriuojančius negyvus karosiukus. Moteris buvo įsitikinusi, kad vandens telkinys užterštas trąšomis, kurios išsiliejo rugpjūčio 17 dieną trūkus UAB „Baltic Agro“ rezervuarui. „Pas mane jau kelis kartus buvo atvykę aplinkosaugininkai. Du buvo atvažiavę apžiūrėti teritorijos iškart po rezervuaro avarijos. Praėjusią savaitę, kai pranešiau apie užterštą vandenį, atvažiavo dar viena pareigūnė, viską apžiūrėjo, bet tik skėsčiojo rankomis ir sakė dabar nieko negalinti padėti. Man liepė būti atsargiai, bent porą savaičių, kol vanduo bus ištirtas, niekur jo nenaudoti. Po dviejų savaičių vėl žadėjo atvažiuoti ir dar kartą paimti vandenį tyrimams. Aš net savo šuniuką perkėliau toliau nuo prūdo. Buvo atvykusios ir laboratorijos darbuotojos, jos paėmė kelis vandens mėginius, kol kas laukiu atsakymo“, – kalbėjo Bučiūnų kaimo gyventoja. Nuvykome apžiūrėti prie minėtos sodybos esančio tvenkinio. Moteris tvirtino, kad vanduo anksčiau buvęs švarus, bet dabar didžioji telkinio dalis buvo aptraukta maurais. Viename tvenkinio krašte buvo suplūdusi tamsi klampi masė. Per dumblių maršką tai vienur, tai kitur kyšojo išpampę nugaišusių karosų pilvai. Aplink juos raibuliavo blizgios riebių teršalų dėmės. Sodyba, kurioje gyvena Onutė P., yra kitoje nei „Baltic Agro“ kelio Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis pusėje, šalia geležinkelio pylimo, ir gerokai nutolusi nuo avarijos vietos. Tad iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog teršalai šio tvenkinio pasiekti niekaip negalėjo. Tačiau pagelžkele driekiasi krūmais bei žolynais apžėlęs kanalas: sodybos šeimininkė neabejoja, kad skystosios trąšos juo iki kūdros ir atitekėjo. Moteris rodė ir kanale prie geležinkelio pervažos nurudusius švendrus – šie dar neseniai žaliavo. Kaip paaiškėjo iš Onutės pasakojimų, netoli geležinkelio esantis tvenkinys buvęs užterštas ir seniau. Prieš daugelį metų kažkokia netoli gyvavusi įmonė žiemą užšalusį vandens telkinį buvo užliejusi mazutu – tada jį nuo ledo tiesiog... nudegino. „Tas mazutas iš kažkokios sistemos išbėgo. Tada atėję vyrai teršalus padegė, liepsnos virš daržų ėjo. Paskui iškvietė ekskavatorių, jis išsėmė viską kaušu, su visomis negyvomis žuvimis... Čia krante ir vamzdis kyšojo, išvestas nuo dirbtuvių, kur anksčiau traktorius taisydavo. Paskui tą vamzdį išėmė, pervedė per tiltuką ir įkasė į griovį, kad nebėgtų į vandenį“, – pasakojo pašnekovė. Vis dėlto pastaruoju metu tvenkinys buvęs švarus, jame vėl plaukiojo gyventojų įveistos žuvys – iki šio rugpjūčio, kai dėl kažkieno kaltės kūdra buvo užteršta. Kalvarijos Aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Laima Bukauskaitė patvirtino, jog buvo nuvykusi į Onutės P. sodybą. Pareigūnė apie galimą taršą informavo Aplinkos apsaugos agentūros laboratoriją, tad šiuo metu laukiama paimtų mėginių atsakymų. Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininko Gintauto Česaičio teigimu, yra tikimybė, kad trąšos po avarijos UAB „Baltic Agro“ teritorijoje galėjo kanalu atitekėti ir iki kūdros. Aplinkosaugininkas paaiškino, jog šiuo metu laukiama mėginių atsakymų. Jie buvo imami keletą kartų ir iš daugelio vietų: iš pačios teritorijos, kur išsiliejo trąšos, iš dirvožemio įvairiame gylyje, pakelės griovio, Šeimenos upės, taip pat ir minėtos kūdros. „Kol kas gauti tik pačių pirmųjų mėginių atsakymai, rodantys didelius kiekius azoto. Šiuo metu renkame parodymus, sisteminame medžiagą ir laukiame likusių rezultatų. Tikiuosi, kad greitu laiku gausime atsakymus ir bus priimti kardinalūs sprendimai“, – kalbėjo G. Česaitis. Tad ar kūdra buvo užteršta skystosiomis amonio nitrato trąšomis, ar kitais teršalais, kiek jos tarša susijusi su UAB „Baltic agro“ avarija – tyrimai parodys. Parodys ir tai, kiek toli nuo avarijos vietos teršalai išplito, kiek žalos padaryta gamtai, nes, kaip teigia aplinkosaugininkai, trąšos nėra toks jau nekaltas dalykas augmenijai ir gyvūnijai. Kaip taikliai pastebėjo G. Česaitis, druską irgi vartojame, pilame į sriubą, bet ji barstoma ir ant šaligatvių, kad išnyktų ten nepageidaujami augalai...
Galerija: Teršalai
Publikuota: 2022-09-15 08:09:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|