|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2022-09-15 16:32
Architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius sakė, kad Paežerių dvarą įsimylėjo jau po pirmojo apsilankymo.Autorės nuotr. Renata VITKAUSKIENĖ
Pavasarį išeis mokslinis straipsnis apie rūmus Europos paveldo dienų renginys „Tvarus paveldas“ Paežerių dvare subūrė paveldosaugos bei kultūros specialistus, šioms sritims ir savuosius metus mininčiam Sūduvos kraštui neabejingus gyventojus. Turbūt kone visi renginio dalyviai dvare viešėjo ne pirmą ir ne antrą sykį, nes, kaip sakė architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius, tokį dvarą per vieną kartą apžiūrėti bei pažinti neįmanoma. Pats architektūros paveldo ekspertas Europos paveldo dienų renginyje šiame dvare kaip pranešėjas dalyvavo antrą sykį. „Po pirmo karto, kada dar mažai pažinojau šį dvarą, jį iš karto įsimylėjau, grįžęs negalėjau pamiršti. Reikėjo tas mintis suguldyti, taigi nusprendžiau parengti straipsnį. Šiuo metu jis yra jau recenzuotas ir pasirodys galbūt kitų metų pavasarį Vilniaus dailės akademijos žurnale „Acta Academiae Artium Vilnensis“. Tai, ką šiandien papasakosiu, yra straipsnio dalis, nes nekantrauju pasidalinti“, – intrigavo lektorius dr. M. Daraškevičius. Šįkart svečias skaitė paskaitą „Kosmopolitinų idėjų lokalus pritaikymas: Paežerių dvaro atvejis“. Architektas pabrėžė, kad Paežerių dvaro rūmų išplanavimas puikiausiai atspindi XVIII a. klasicistinę prancūzų architektūros esmę: yra tiek, kiek reikia, ir ne daugiau, taip pat akcentavo, kad juos statant puošyboje, architektūroje naudojamas menines priemones stengtasi paslėpti, nes menas visiškai neturėtų jaustis. „Pastato kilni architektūra buvo paprasta; / Savo vietose visi ornamentai palikti / Lyg pačios būtinybės sukurti: / Menas čia slėpės po natūralumo skraiste; / Visada sužavėta, nustebusi niekada / Šia struktūra džiaugės akis iš arti“, – cituodamas Volterą, kurio eilėraštį „Skonio šventykla“ (1731 m.) iš senosios prancūzų kalbos išvertė vertėjas Tomas Taškauskas, esminę prancūzų klasicizmo architektūros nuostatą priminė pranešėjas. „Per vieną pavyzdį – visa Europa po kojomis!“ „Kai kalbame apie didikų rūmus, reikia nepamiršti, kad tai yra darbovietė, kurioje bajoras vykdė savo didelę ūkinę veiklą. Dvaras buvo ir valstybininkų namai, kuriuose didikai vykdydavo politinę veiklą. Tam tikrais atvejais tokie namai tapdavo ir valstybinėmis institucijomis. Be abejo, tai yra ir tiesiog privataus žmogaus gyvenamoji vieta, – padėdamas geriau pažinti Paežerių dvaro rūmus, kuriuos XVIII a. pabaigoje pasistatydino grafas Simonas Zabiela, sakė dr. M. Daraškevičius. – Kai tam tikruose leidiniuose pamačiau rekomendacinį prancūziškąjį rūmų planavimo būdą pagal J. F. Blondel, šio XVIII a. prancūzų architekto parengtą apie 1740 m., o vėliau išnaršiau Paežerių dvaro rūmus, supratau, kad Lietuvoje mes turime vieną idealų pavyzdį, kuris pastatytas mažai keičiant tą rekomenduotą tobulą planavimo pavyzdį. Man širdis sudrebėjo!“ Ši išvada yra dar vertingesnė žinant tai, kad, deja, nesama jokių istorinių šaltinių, kuriuose būtų nurodytos Paežerių dvaro patalpų funkcijos. Kitas raktas geriau pažinti mūsų dvaro patalpų paskirtį yra detaliai tuoj pat po pastatymo aprašyti Sapiegų rūmų Vilniuje projektas ir interjeras. Remdamasis dviem šaltiniais architektūros istorikas dr. M. Daraškevičius darė išvadą, kad antrojo aukšto patalpa, kurioje stovi fortepijonas, vyksta koncertai ir kurioje buvo surengtas pastarasis Europos paveldo dienų renginys, grafo S. Zabielos laikais buvo valgomasis. Į jį pakylama, anot lektoriaus, Lietuvoje bene gražiausiais imperial tipo laiptais. „Paežeriuose turime itališko tipo saloną per du aukštus, kuris buvo naudojamas kaip muzikos, šokių salė. Salono architektūra yra aukščiausios prabos, nes tai yra rūmų centras, tai yra ceremonijų salė. Paežerių dvaro centrinio salono atvejis Lietuvoje yra nepralenkiamas pavyzdys. Negalima nesigėrėti šituo salonu!“ – sakė architektas. Lektorius įvardijo ir reprezentacinio XVIII a. miegamojo paskirtį. „Jame nebuvo kasnakt miegama. Toje patalpoje buvo gimdomi vaikai. Jame pasiligojęs didikas priimdavo svečius, jame mirdavo. Reprezentacinėje lovoje šeimininkas galėdavo apnakvydinti sau lygios ar aukštesnės kilmės svečią. Tą lovą nuo bendros erdvės atskirdavo kokia nors dekoro forma. Aukščiausia atskyrimo forma yra dvi arba keturios kolonos. Lietuvoje turime tik dvi išlikusias XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios reprezentacines lovas. Viena iš jų stovi šiuose rūmuose, dviem kolonomis, sakytum, sakraliai atskirta nuo patalpos erdvės. Šiuo metu tai yra neabejotinai gražiausias miegamasis Lietuvoje! – akcentavo svečias. – Šie rūmai Lietuvoje tikrai yra vieni nuostabiausių. Kalbėdami apie Paežerių rūmų architektūrą mes drąsiai galime kalbėti apie Europos architektūrą. Kažko lietuviško, savito mes čia neįžvelgsime, kalbame apie kosmopolitinį stilių. Gražu tai, kad grafai Zabielos rėmėsi aukščiausio lygio pavyzdžiais, juos įgyvendino, savitai interpretavo. Per šitą rūmų pavyzdį galima pasakoti visą Europos XVIII a. – XIX a. pr. aristokratų gyvensenos, rūmų planavimo istoriją. Per vieną pavyzdį – visa Europa po kojomis!“ Restauruoja kiaulidę Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Rolandas Janulis kalbėjo tema „Plytų mūro tvarkybos darbų technologijos: Paežerių dvaro kiaulidės pastato atvejis“. „Esu gamybininkas, 15 metų dirbu įmonėje, kuri atlieka kultūros paveldo tvarkybos darbus. Su Paežerių dvaru draugauju jau 13 metų. Buvau darbų vadovas, kai šitų rūmų antrajame aukšte vyko pirmasis restauravimo darbų etapas – tvarkybos darbai. Tvarkėme rotondinę salę, vestibiulį, miegamuosius, kitas patalpas“, – prisistatė antrasis renginio pranešėjas. Specialistas supažindino klausytojus su plytų mūro istorija, keliomis degimo technologijomis ir rišimo būdais, įvardijo, kokia mūro būklė užfiksuota prieš pradedant mūsų dvaro kiaulidės restauravimo darbus. Renginiui baigiantis Vilkaviškio Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus direktorė Jurgita Morozaitė ir R. Janulis visus pakvietė apžiūrėti dvaro sodybos kiaulidę. Šiuo metu kiaulidėje vyksta tvarkybos darbai, o restauruotose patalpose turėtų įsikurti amatų centras. Renginyje taip pat dalyvavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus vyriausieji specialistai Nijolė Kryžanauskienė ir Ramūnas Kryžanauskas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė. Po nemokamų paskaitų Europos paveldo dienų dalyviams dar buvo dovanotas ir koncertas „Tautos skrynios perlai“, kurį surengė atlikėjos Dovilė Kazonaitė (sopranas), Ilona Pliavgo ( sopranas) ir Aistė Bružaitė (kanklės). Rūmuose šiuo metu tebeveikia nuotraukų paroda, kuri primena anksčiau vykusius Paežerių dvaro sodybos pastatų – rūmų, ledainės, oficinos, bokšto – restauravimo darbus. Ją apžiūrėti ir prisiminti Paežerių dvaro atgimimo istoriją kviečiama iki spalio 1 d.
Galerija: Restauruoja kiaulidę
Publikuota: 2022-09-15 16:32:32 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|