„Santaka“ / Nerimas dėl galimo Baltarusijos įsiveržimo ir žiemos šalčių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-09-15 16:42

Dalinkitės:  


Ukrainos kariai išvyksta į frontą.

Eldorado BUTRIMO nuotr.


Nerimas dėl galimo Baltarusijos įsiveržimo ir žiemos šalčių


(Tęsinys. Spausdinta „Santakoje“, Nr. 20–22, 24–32, 34–51, 53–61, 63–65, 68, 70)

Kai iš Lietuvos paskambinęs bičiulis paprašė tiesiai ir aiškiai atsakyti, ar saugu būtų savaitgaliui atvykti į Lvivą ar Kyjivą, sutrikau. Aptakiomis frazėmis paaiškinti, kokia yra situacija Ukrainoje šiuo metu, įpusėjus septintam karo mėnesiui, paprasčiausiai neįmanoma.


Vieniems – normalu, kitiems – baisu


Ukrainos vaizdą nėra lengva perteikti, nes didelė dalis informacijos yra įslaptinta ir visuomenė gyvena tarsi rūke. Be to, tai, kas karo zonoje esančiam žmogui per ilgą laiką pasidaro natūralu ir įprasta, taikioje šalyje gyvenančiam asmeniui yra keista bei nesuprantama.

Pavyzdžiui, bičiulis Borisas Baškirovas iš Charkivo mano, kad galima drąsiai vykti į šį miestą, nes ten dabar yra saugiau, nei buvo prieš pusmetį. Tuo tarpu mano pažįstama Liudmila Pertrenka įspėjo, kad geriau nevykti, nes keršydami dėl Ukrainos armijos puolimo maskoliai ėmė „aklai“ bombarduoti Charkivą, o ji pati ką tik buvo nesunkiai sužeista prie namo sprogus bombai ir guli ligoninėje.

Karas tikrai nėra normali šalies būsena, tačiau pavienių riziką mėgstančių užsienio turistų teko sutikti įvairiuose Ukrainos miestuose. Vienas čekas Dnipre gyrėsi, jog dviračiu keliaudamas buvo pasiekęs fronto liniją, o mergina iš Kolumbijos pareiškė, kad jos šalyje žudymai ir bombų sprogimai jau 80 metų yra kasdienybė, tad jai viešnagė Kyjive pasirodė labai taiki.


Aišku, gyvenimas 500 km nuo fronto nutolusiame Kyjive ir dar toliau esančiame Lvive yra nepalyginamai ramesnis nei arti karo zonos esančiose gyvenvietėse. O Ukrainos vyriausybė ragina piliečius nepasiduoti panikai, neuždaryti įmonių ir ten, kur įmanoma, stengtis tęsti normalų gyvenimą. Tam, kad valstybė nebankrutuotų, turėtų lėšų tęsti karą bei mokėti algas ir pensijas.

Kai kurie šalies politologai teigia, jog Ukraina privalės išmokti gyventi sekdama Izraelio pavyzdžiu ir klestėti egzistuojant potencialiam pavojui iš Rusijos.


Sunkvežimių eilės pasienyje


Neseniai vėl teko vykti per Lenkijos bei Ukrainos sieną ir regėti, jog situacija yra visai kitokia nei karo pradžioje. Tada čia grūdosi milžiniškos masės žmonių, norinčių sprukti iš Ukrainos.

Dabar eilės pasienyje irgi yra didžiulės, bet ne žmonių, o sunkvežimių. Mat dauguma pramonės gaminių bei žemės ūkio derliaus anksčiau būdavo eksportuojama į Vakarus laivais, o dabar tenka vežti sunkvežimiais per Lenkijos pasienį.

Muitininkai nebuvo pasiruošę keliolika kartų didesniam sunkvežimių antplūdžiui, tad šie stovi įstrigę kelioms savaitėms.

Lenkų vairuotojai net buvo sukilę streikuoti. Kyjivas su Varšuva skubiai susitarė atidaryti keletą naujų krovinių praleidimo punktų, tačiau ilgų eilių problema vis tiek išliko opi.



Laukia sunki žiema


Žiemai artėjant gyventojams labiau neramu, kaip reikės ištverti šalčius ir sumokėti išaugusius mokesčius už šildymą. Juk didžiąją dalį dujų Ukraina importuoja iš Rusijos, o Kremlius iš keršto žiemą gali užsukti kranus.

Lvivo meras oficialiai paragino miestiečius įsigyti mediena ir anglimi kūrenamų krosnelių, vadinamųjų buržuikų, kurias esant reikalui būtų galima pernešti iš vienos vietos į kitą. Merija taip pat įsigijo beveik tūkstantį tokių krosnelių – jas išdalys ligoninėms, mokykloms ir kitoms valstybinėms įstaigoms.

Valdžia žmones įspėjo, kad ši žiema gali tapti pačia sunkiausia per 30 nepriklausomybės metų. Gyventojams patariama prieš žiemą gerai užsandarinti langus, nusipirkti pižamas, kad būtų šilčiau miegoti, nes, anot Lvivo mero, dėl kuro taupymo temperatūra butuose bus sumažinta iki 16–18 laipsnių.

Vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis taip pat informavo, kad dėl prastėjančios ekonominė situacijos, mažėjančių algų daugėja kriminalinių nusikaltimų – apiplėšimų ir vagysčių, visuomenėje padidėjęs ginklų kiekis, todėl perspėjo žmones labiau saugotis.


Valstybės problemos yra korupcija ir kolaborantai


Spalio pabaigoje Berlyne vyks tarptautinė konferencija, kurioje bus diskutuojama apie Ukrainos atstatymą. JAV fondo „German Marshall Fund“ analitikų tvirtinimu, atstatymui reikės ne tik 100 milijardų JAV dolerių, bet ir griežtos skirtų lėšų panaudojimo kontrolės. Mat Ukraina iki šiol garsėjo, kaip viena labiausiai korumpuotų šalių.

Kad korupcija Ukrainoje yra labai paplitusi, patvirtino ir dauguma su tuo susidūrusių pašnekovų, tą liudija ir policijos pranešimai. Pastaruoju metu už kyšių ėmimą dažniausiai yra sulaikomi valdininkai, padedantys vyrams neteisėtai išvykti iš šalies ir išsisukti nuo tarnybos armijoje. Buvo areštuoti ir keli nesąžiningi paramos fondų įkūrėjai, kurie, kaip paaiškėjo, dalį užsieniečių dovanotos paramos parduodavo.

Didelė problema šaliai yra ir Kremliaus okupantams talkinantys kolaborantai. Jų areštuojama įvairaus lygio – nuo paprastų kaimiečių, telefonu priešui perduodančių informaciją apie greta esančių ukrainiečių karių kiekį bei ginkluotę, iki miestų merų ir net ministerijų darbuotojų.

Sklinda kalbos, jog kolaboravimu yra įtariamas ir vienas buvęs šalies vadovas, tačiau vyriausybė nutarė karo metu to neviešinti, nenorėdama visuomenėje sumažinti vienybės pojūtį. Dėl tos pačios priežasties Kyjivas neviešina ir tikslių duomenų apie žuvusius bei sužeistus karius.

JAV leidžiamas žurnalas „Newsweek“ neseniai parašė, jog paskubinę vieną puolimą ukrainiečiai per kelias valandas prie Chersono prarado du šimtus karių. Žurnalistų teigimu, tai buvo didžiausia vienadienė ukrainiečių puolimo nesėkmė šiame kare, tačiau Kyjivas tokią informaciją nutyli.


Kremlius spaudžia Minską


Bičiuliui, panorusiam aplankyti Ukrainą, atsakiau, kad atvykus greičiausiai nieko blogo neatsitiktų nei Lvive, nei Kyjive, tačiau visgi nereikėtų pamiršti, jog karo apimtoje šalyje informacija yra apgaulinga ir gali visaip nutikti. Todėl geriau nerizikuoti, džiaugtis taikiu dangumi ir šiltu būstu, o sutaupytus pinigus pervesti ukrainiečių kariams. Nuo jų pergalės priklauso ne tik mūsų saugumas, bet ir tai, kada bus galima be baimės vykti į šią svetingą ir gražią šalį, Lietuvai brangią dėl bendros istorinės praeities.

Lvive bei visuose arti Baltarusijos esančiuose regionuose šiomis dienomis yra paskelbtas perspėjimas gyventojams būti pasiruošusiems, jog šalį gali užpulti ir Kremliui ištikimas Minskas. Mat kai kuriose fronto vietose Ukrainai perėjus į puolimą, Maskva įnirtingai to ėmė reikalauti iš Aliaksandro Lukašenkos.

Tai priverstų ukrainiečius dalį savo karių atitraukti kovai su baltarusiais ir palengvintų kovą maskoliams. Minskas kol kas oficialiai savo piliečių į karą nesiunčia, tačiau iš Baltarusijos teritorijoje esančių Rusijos karinių bazių raketos į Ukrainą lekia vis dažniau.


Ukrainiečiai gausiai užminavo visą pasienį su Baltarusija, tačiau garantijų, kad ši šalis nepuls, nėra.



Eldoradas BUTRIMAS

Specialiai iš Lvivo





Galerija: Eldorado




Publikuota: 2022-09-15 16:42:04

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai