„Santaka“ / Humanitarinę pagalbą į Ukrainą reguliariai vežantis vilkaviškietis negali likti abejingas / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda gerų pieninių karvių telyčias (gimusios vasario 13 d. ir vasario 28 d., bandos numeris 10263100204). Tel. 8 602 31 187.
Galioja iki: 2022-10-08 09:51:50



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Už Romo Eidukevičiaus nugaros – ukrainiečių iš okupantų perimtas sunkvežimis, kuriuo buvo gabenamos raketos „Grad“.

Humanitarinę pagalbą į Ukrainą reguliariai vežantis vilkaviškietis negali likti abejingas

Andrius GRYGELAITIS


Nuo karo Ukrainoje pradžios vilkaviškietis Romas Eidukevičius į šią šalį jau keturis sykius vežė humanitarinę pagalbą. Bendraudamas su vietiniais gyventojais jis pastebėjo išaugusį patriotizmą bei neblėstantį tikėjimą galutine pergale.



Ne pirmą kartą

R. Eidukevičius jau septynerius metus yra tarptautinio labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ misijos „Ukraina“ savanoris. Su organizacijos nariais į šią šalį jam ne kartą teko keliauti ir iki vasarį prasidėjusio karo. Visgi iki tol nuotaikos važiuojant į Ukrainą būdavo kiek kitokios. Tiesa, vilkaviškietis net ir dabar vykdamas jokios baimės nejaučia. Pasak jo, apie tai paprasčiausiai nėra kada susimąstyti.

Vien šiais metais R. Eidukevičius su kolegomis vežė įvairią labdarą į Rava-Ruską, Lvivą, Kyjivą, Kremenčuką, Dniprą ir Vinicą. Džipai, keturračiai, dronai, radijo ryšio aparatai, kuprinės, čiužiniai, miegmaišiai, turniketai, įvairios medicinos priemonės, apsauginės liemenės, maisto produktai, drabužiai, avalynė, sauskelnės ar net gyvūnėlių pašaras – taip atrodė lietuvių ukrainiečiams gabenamos siuntos. Kartą teko iš Lietuvos į Vinicą keliauti su maždaug pusšimčiu ukrainiečių vaikų, kurie mūsų šalyje gyveno nuo karo pradžios.


„Nepaisydami vis dar tykančio pavojaus vaikai jau norėjo grįžti į gimtinę. Kuomet juos Ukrainoje pasitiko išsiilgę tėvai ar artimieji, emocijos liejosi per kraštus. Vaikai namo parvyko su gausiomis lietuvių suaukotomis dovanomis. Gaila, dėl vietos stokos ne visas jas galėjome nuvežti. Pavyzdžiui, tik vienai mergaitei nugabenome dviratį, nors juos Lietuvoje dovanų buvo gavę kone visi vaikai“, – pasakojo R. Eidukevičius.

„Pagalbos sparno“ savanoriai ne tik veža humanitarinę pagalbą. Jiems yra tekę padėti evakuoti pafrontės miestų gyventojus, juos gabenti į kitose šalyse esančius pabėgėlių registracijos centrus. Kartą R. Eidukevičius su kolegomis į Vilniuje įsikūrusią Ukrainos ambasadą pargabeno daugiau nei pusantros tonos mokyklinių vadovėlių.

Įprastai humanitarinę pagalbą vežantiems sunkvežimiams eilėse pasienyje nereikia laukti ilgai. Vis dėlto ir taip įvairių procedūrų tvarkymas užtrunka bent 3–5 valandas, tačiau kiti krovininiai sunkvežimiai tokios prabangos neturi. R. Eidukevičius pasakojo, kad norėdami kirsti sieną šių transporto priemonių vairuotojai net ir dabar neretai eilėse būna priversti laukti iki 8 parų.



Modernėjanti kariuomenė


Ne vieną sykį Ukrainoje viešėjusiam R. Eidukevičiui teko nemažai bendrauti su vietiniais civiliais bei karininkais. Jis teigė pastebėjęs, kad tarp žmonių nėra jokios panikos, o vietiniai tvirtai tiki savo pergale. Ukrainiečiai net tarpusavyje juokauja, kad ją švęsti ketina Maskvoje. Tiesa, ne vieną dešimtmetį Lietuvos kariuomenėje tarnavęs R. Eidukevičius prognozuoja, kad karas greitai dar nesibaigs. Anot jo, Rusija anksčiau ar vėliau tikrai kapituliuos, tačiau tam prireiks laiko. Jis svarstė, kad sunkiausiai ukrainiečiams bus atkovoti rytinėje Dnipro upės pakrantėje esančias teritorijas.

„Dabar atrodo, jog ukrainiečiai išties stumiasi į priekį ir po truputį atsikariauja okupantų užimtas žemes. Visgi pasiekus Dnipro upę kontrapuolimas gali sulėtėti. Persikelti per upę vis tiek reikės, o visi tiltai – sugriauti. Be to, patyrę rusų daliniai įprastai užminuoja užimtas teritorijas, tad įžengti į jas dėl to gali būti dar sunkiau. Aišku, situacija pasikeistų, jei Vakarų šalys Ukrainai duotų dar daugiau raketų“, – kalbėjo pašnekovas.

Pirmą kartą į Ukrainą su organizacijos „Pagalbos sparnas“ nariais vilkaviškietis keliavo dar 2015 m. Dabar jis pastebėjo, kad nuo to laiko šios šalies kariuomenė labai patobulėjo.


„Vienokie ar kitokie mūšiai Ukrainoje vyksta nuo 2014 m., tad ir kariuomenė nuo tų metų po truputį žengia į priekį. Nuo tada, kai rusai pirmą sykį užpuolė Ukrainą, ši šalis ėmė kratytis bet kokių sąsajų su sovietiniais laikais. Dabar skiriasi ne tik karių uniformos, bet ir ginkluotė yra daug modernesnė. Apskritai, šalis kuo toliau, tuo labiau stengiasi atsiriboti nuo Rusijos. Tarkime, net milicija buvo pervadinta į policiją, o šios institucijos pareigūnai dabar jau aprūpinti vakarietiško stiliaus patogiomis uniformomis, naujomis transporto bei kitomis priemonėmis“, – pasakojo R. Eidukevičius.



Apokaliptiniai vaizdai

Viešinčiam karo niokojamoje Ukrainoje R. Eidukevičiui ne kartą teko išgirsti kaukiančias sirenas. Perspėjimus apie galimus raketų išpuolius jos siųsdavo tiek dienomis, tiek naktimis. Kartą vilkaviškietis buvo pažadintas jau gerokai po vidurnakčio. Tuomet per radiją gyventojams buvo patarta kuo skubiau leistis į rūsio patalpas.
Paramą „Pagalbos Sparnui“ galima pervesti į sąskaitą: LT477300010139863995 SWIFT / BIC: HABALT22 Banko kodas: 73000 Contribee: https://contribee.com/pagalbos-sparnas PayPal: pagalbos.sparnas@gmail.com


„Kartą degalinėje netikėtai užgeso visos šviesos. Tik po to sužinojau, kad taip daroma visada, kai tik pasigirsta perspėjimai apie galimas raketų atakas“, – pasakojo R. Eidukevičius.

Ukrainos pakelėse Romas Eidukevičius matė daugybę stovinčių sudegusių automobilių, tankų bei kitos karinės technikos. Kyjivo centre net įrengtas savotiškas muziejus po atviru dangumi, kuriame eksponuojama suniokota rusų karinė technika.

Kraupių vaizdų vilkaviškiečiui teko prisižiūrėti Irpinės mieste, kuriame į specialias aikšteles suvežti okupantų sušaudyti ar susprogdinti ukrainiečių automobiliai. Daugybėje iš jų vis dar galima įžiūrėti kraujo dėmes.

Apokaliptinių vaizdų pilnas ir Barodiankos miestas. Sugriautų namų, tiltų ar kelių ten – itin daug. Nors vietinės tarnybos stengiasi kuo greičiau išvalyti griuvėsius, o infrastruktūros atstatymo darbai vyksta nepaisant tebesitęsiančių atakų, tačiau mieste vis tiek tvyro slogi nuotaika.

„Siekdami padaryti kuo daugiau žalos okupantai šaudo į daugiabučių namų laiptines. Šioms sugriuvus žmonės lieka įkalinti ir dažniausiai arba būna priversti šokti iš degančių butų, arba sudega gyvi“, – pasakojo R. Eidukevičius.

Daugybę karo nuniokotos šalies vaizdų vilkaviškietis užfiksavo savo fotoaparatu. Ne vieną fotografijų parodą iki šiol surengęs R. Eidukevičius neatmeta galimybės, kad ir šios jo darytos nuotraukos vieną dieną bus eksponuojamos viešai.




Tapo vieningi

Neseniai viešėdamas Kyjive vilkaviškietis aplankė ten gyvenantį seną bičiulį. Pastarojo būstas – visai šalia ukrainiečių karinio dalinio, todėl vyras pagrįstai baiminosi, jog jo namai greitai bus susprogdinti. Laimei, jie kol kas nenukentėjo, nors virš pastato praskrido nesuskaičiuojamas kiekis raketų.

R. Eidukevičius Ukrainoje susipažino ir su ten 15 metų gyvenančiu lietuviu, kuris verčiasi šakočių gamyba. Nepaisydamas kylančio pavojaus, šis verslininkas nė neketina grįžti gyventi į tėvynę, o šakočius dabar veža į fronto liniją, savanoriauja Ukrainos labui.

Pasak vilkaviškiečio, prasidėjus karui ukrainiečiai bei ten gyvenantys kitų tautų atstovai tapo labai vieningi. Tiesa, šioje šalyje vis dar likę nemažai Putiną palaikančių asmenų. Jų įsitikinimų nepakeitė net ant galvos krentančios bombos.



Herojiškos istorijos

Bendraudamas su vietiniais kariais R. Eidukevičius išgirdo nemažai herojiškų istorijų. Ukrainiečiai papasakojo, kaip jie iš miegančių rusų nudžiovė taip reikalingą kraną.

„Kariai susisiekė su žvalgybininkais, iš kurių sužinojo, kurioje vietoje stovi rusų kranas. Paryčiais, kol okupantai dar miegojo, būrys ukrainiečių įsliūkino į jų teritoriją, įsėdo į kraną, taip pat į šalimais stovėjusį sunkvežimį su raketomis „Grad“ ir išvažiavo. Aišku, rusai greitai atsikėlė, tačiau kol bandė susiorientuoti, kas vyksta, pasaloje tykoję kiti ukrainiečiai juos apšaudė. Netrukus į šį rusų dalinį buvo sugrąžintos pavogtos raketos. Tiesa, iššautos iš paleidimo sistemų“, – šypsojosi pašnekovas.


Su raketomis susijusi ir dar viena vilkaviškiečio išgirsta istorija. Ukrainos kariai pasakojo kartu su rusais artimoje kovoje patekę į raketų apšaudymą, todėl buvę priversti bėgti ir slėptis grioviuose. Kuomet po smūgio vienas ukrainietis pirmas atsistojo, jis pamatė, kad ant žemės guli kitokią uniformą dėvintys kariai. Jis greitai suprato, kad vienas priešų nesudoros, todėl rizikuodamas garsiai įsakė gulintiesiems numesti ginklus į šoną bei sudėti rankas už nugaros. Laimei, rusai pakluso. Netrukus prie ukrainiečio kario prisijungė daugiau jo kolegų. Tik tuomet okupantus sulaikęs karys pastebėjo, kad jo šovinių dėtuvė buvo tuščia. Gerai, kad priešai to nežinojo.

„Į Ukrainą su labdaros ir paramos fondo „Pagalbos sparnas“ savanoriais dar keliausiu ne kartą. Kiekvienas darome tai, ką išmanome geriausiai. Kalbos barjero nepatiriu, nes suprantu ir ukrainietiškai, ir rusiškai. Ne vieną dešimtmetį praleidau Lietuvos kariuomenėje, kurioje daugiau nebegalėjau tarnauti dėl pasiektos 60 metų amžiaus ribos. Dabar turiu galimybę prisidėti prie kilnaus tikslo kaip savanoris. Negaliu praleisti tokios progos, nes ukrainiečiams pagalbos reikia kaip niekada. Jei nesustabdysime karo dabar, po Ukrainos greičiausiai ateitų mūsų eilė“, – kalbėjo R. Eidukevičius.




Publikuota: 2022-09-19 08:04:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Paupio teritoriją papuošė ūkininkų dovanoti medeliai
* Pedagogo akys nuolatos krypsta į dangų
* Prie Vilkaviškio kikboksininkų prisijungė braziliško džiudžitsu meistras
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar jau reikėtų pradėti šildymo sezoną?
Tikrai ne.
Jau būtų laikas.
Įstaigose – pradėti, butuose – dar ne.
Savo namus jau šildau.



Kalbos patarimai

Ar vartotinas daiktavardis „niekadėjas, -a“?
Ne, nevartotinas. Jis sudarytas su svetimu daiktavardžio elementu -dėjas. Vartotina niek(a)darys, niek(a)darė, nenaudėlis, nenaudėlė, niekšas, niekšė.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas