Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Ant katilinės kamino ropinėjantys UAB „Aukstata“ statybininkai kėlė vilkaviškiečių susidomėjimą.

Autorės nuotr.

Vėstantys orai pranašauja artėjantį šildymo sezoną, kurio šiemet nelaukia net patys šilumos tiekėjai. Sezonas žada būti itin brangus, todėl tam būtina ruoštis.

Nuotaikos niūrios

UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ vadovas Edgaras Balšaitis neslėpė, kad šie metai prasti visomis prasmėmis. Labiausiai nerimo kelia kylančios energetikos ir kuro kainos, dėl kurių būsimų šilumos kaštų net neįmanoma prognozuoti. Centralizuotai tiekiamą šildymą gaunantys rajono gyventojai gali pasidžiaugti nebent tuo, kad didžiosios mūsų rajono katilinės kūrenamos biokuru, o gamtinių dujų prireikia vos 7–14 dienų per sezoną, kai užklumpa didžiuliai speigai.

– Jau paskaičiavome, kad dabartinėmis dujų kainomis viena para šildymo Vilkaviškiui kainuotų 35 tūkst. eurų. Tai – nežmoniški pinigai. Prognozuojama, kad prasidėjus šildymo sezonui dujų kaina gali kilti dar 60 proc. Tai būtų tragedija, – kalbėjo E. Balšaitis.

Visgi UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ vadovas tikisi rasti dujoms alternatyvą ir tam ruošiasi, tačiau kol kas paslapties neatskleidžia.

Nors biokuras brango ne taip drastiškai kaip dujos, vartotojams šis kūrenimo sezonas bus kone dvigubai brangesnis.

– Pernai už 1 MWh biokuro rezervo mokėjome beveik 33 eurus, šiemet kaina jau išaugo iki 59 eurų ir nežinia, kiek ji dar kils prasidėjus šildymo sezonui.

Nesinori kalbėti skaičiais, nes jie yra šios dienos – rytojaus prognozuoti niekas negali.

80 proc. mūsų tiekiamos šilumos kainos sudaro kuro kaina, taigi patys suprantate, ko galima tikėtis. Nuotaikos niūrios, – nerimo neslėpė šilumą rajonui tiekiančios bendrovės vadovas.

Dar viena bėda – trasų remontas. Ruošiantis kūrenimo sezonui buvo atlikti hidrauliniai bandymai, kurie parodė gedimus penkiose Vilkaviškio ir septyniose Kybartų trasose. Tam reikalingos didžiulės investicijos, nes, pavyzdžiui, Kybartuose šiluminė trasa nutiesta po Darvino gatve. Tai reiškia, kad teks sutvarkyti ne tik trasą, bet ir pertiesti asfalto dangą. Kad ir kaip brangiai atsieitų, investicijas ateityje visgi teks numatyti ir trasą suremontuoti.



Ilgalaikė strategija

Kad ir kokių niūrių nuotaikų kelia drastiškai brangstantis kuras, UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ kolektyvas turi ir geresnių naujienų. Jau kelios savaitės vilkaviškiečių susidomėjimą kelia ant didžiulio katilinės kamino ropinėjantys žmonės, kartais linksmai pamojantys iš netikėtumo sustingusiems praeiviams.

Edgaras Balšaitis sakė, kad sumažinti pradėjusį irti 45 metrų aukščio kaminą buvo vienas iš ilgalaikės strategijos planų. Su Vilkaviškio katedros bokštu aukščiu varžęsis statinys sumažintas trečdaliu ir į rekordininkus nebepretenduoja.

Prieš pusę amžiaus statytas kaminas buvo pritaikytas taršiu mazutu kūrenamai katilinei. Veikiamas atmosferos aukšto statinio vainikas pradėjo irti, aplink barstydamas nuolaužas ir keldamas grėsmę. Tad kaminą šiaip ar taip buvo būtina remontuoti.

Įvertinus, kad kūrenant biokuru ir dujomis tokio aukščio kamino nereikia, nutarta jį pažeminti iki 30 metrų ir apskardinti vainiką. Tai atliko iš Šiaulių atvykusi aukštalipių bendrovė „Aukstata“. Dideliame aukštyje įpratę dirbti statybininkai juokavo, kad vilkaviškiečių kaminas jiems – kaip žaisliukas, mat tekę darbuotis ir ant 250 metrų aukščio kamino, ant kurio buvo užsikėlę net ekskavatorių.

Nuolaužomis besisvaidžiusį kaminą suremontavę šilumos tiekėjai ant savo pastatų stogų ketina montuoti saulės baterijas ir įsirengti fotovoltinę elektrinę – elektrą gamintis patys. Tai padėtų bent kiek sutaupyti ir sumažinti finansinę naštą įmonei bei šilumos vartotojams.

Mažins temperatūrą

Nenumaldomai artėjant kūrenimo sezonui E. Balšaitis vartotojams patartų peržvelgti, kur galima sumažinti šiluminius nuostolius: užsandarinti langus, laiptinių duris, rūsių angas, vėdinant patalpas nelaikyti atdarų langų ilgiau nei 10–15 minučių, radiatorių neuždengti užuolaidomis ir pan.

Norintieji sutaupyti turėtų kreiptis į šilumos mazgų prižiūrėtojus ir suderinti interesus. Vienu laipsniu žemesnė vandens ar buto temperatūra gali gerokai sumažinti sąskaitas.

Katilinės vadovas neabejojo, kad renovuotų namų gyventojams išgyventi šią brangią žiemą bus kur kas paprasčiau, tad nesuskubusiesiems to padaryti siūlė kreiptis bent dėl dalinės mažosios renovacijos: namo nešiltinti, bet sutvarkyti energetinius agregatus ir subalansuoti šilumos sistemą. Ši renovacija nėra brangi, tačiau efektyvi ir tikrai padėtų sutaupyti. Juolab kad niekas negali žinoti, kiek laiko tęsis brangymetis.

– Turime visi kartu susitelkti ir kažkaip atlaikyti šį chaosą, – kalbėjo E. Balšaitis. – Norime, kad vartotojams būtų geriau, jie pajėgtų susimokėti už šilumą ir neaugtų skolininkų gretos. Jei skolininkų daugės, bus blogai ir mums, šilumos tiekėjams, ir mūsų paslaugas gaunantiems rajono gyventojams.

Tai, kad mūsų laukia brangus šildymo sezonas, prognozuoja ir šalies valdžia. Trečiadienį ministrų kabinetas nusprendė Seimui teikti siūlymą, kad centralizuotam šildymui 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata būtų pratęsta dar dvejiems metams.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---