|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2022-09-23 09:59
|
|
|
Nuo pat pasodos kūrimosi laikų XIX a. viduryje Kybartuose gyveno įvairių tautybių žmonės. Rusai, žydai, lietuviai, vokiečiai ar lenkai į vietos gyvenimą įnešė dalelę savo kultūros ir papročių. Visi jie turėjo ir savo kulinarines tradicijas.
Dar ir dabar vyresni kybartiečiai prisimena vaikystėje ragautas žydiškas latkes ir macą, rusiškus syrnykus ar pyragėlius su kopūstais ir, žinoma, lietuvišką cibulynę, juką, duonzupę, vėdarus ir daugybę kitų patiekalų.
Siekdami išsaugoti senąsias kulinarines tradicijas kartu su partneriais – Kybartų bendruomene ir kavine „Rūta“ – Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) nuo pavasario vykdė projektą „Kybartų krašto kulinarijos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas“. Kvietėme žmones užrašyti Kybartuose ar jų apylinkėse gyvenusių savo tėvų, senelių ar kaimynų gamintų patiekalų receptus, patiems juos išbandyti ir apie tai informuoti projekto organizatorius.
Į šį kvietimą atsiliepė ne tik pavieniai dalyviai, bet ir dvi šaunios komandos – Vaikų dienos centro ir socialinių dirbtuvių „Kybartų skanėstai“ kolektyvai. Kai kurie dalyviai pateikė po keliasdešimt patiekalų receptų – ne vien lietuviškų, bet ir nuo seno mūsų krašte gamintų rusiškų ir ukrainietiškų valgių.
Ypač pradžiugino į projektą įsitraukę moksleiviai. Vieni patys bandė pasigaminti močiučių ar prosenelių gamintus valgius, o kiti nufilmavo maistą ruošiančias savo seneles. Surinkome kelis šimtus mūsų krašto tradicinių patiekalų receptų, kurie bus ne tik išsaugoti, bet ir netrukus taps prieinami visiems besidomintiesiems.
Aktyviausius projekto dalyvius sukvietėme į kavinę „Rūta“, kurioje žmonės susipažino vieni su kitais, bendravo, pasidalijo patirtimis ir ateities planais. Komisijos narės aptarė projekto rezultatus, o kavinės šeimininkė Irena Abraitienė visus pavaišino nematytais neragautais cukruotais vaisiais.
Projekto dalyvė Eleonora Lisauskienė – PKD narė ir būsimųjų virėjų mokytoja Marijampolės profesinio rengimo centre – susirinkusiųjų prašymu pasidalijo tradicinio produktų konservavimo būdo receptais ir paslaptimis, pasiūlė pabandyti namuose užsiraugti obuolių, burokėlių, cukinijų, moliūgų ir kitų daržovių bei vaisių.
Visi drauge prisiminėme dar likusius neaprašytus savo šeimos tradicinius patiekalus ir stebėjomės, kad kitoje šeimoje jie bent šiek tiek buvo kitokie.
Susitikimo pabaigoje buvo įteiktos padėkos bei dovanos, pasidalyta pažadais ir toliau rinkti bei kaupti senuosius Kybartų krašto receptus, jais dalytis su visais kybartiečiais bei gimtinę palikusiais kraštiečiais ar jų vaikais. To reikia tam, kad ir prabėgus 100 metų jie dar mokėtų išsivirti tikrą duonzupę ar užsiraugti burokėlių giros.
Diana LEKEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė
Nuo pat pasodos kūrimosi laikų XIX a. viduryje Kybartuose gyveno įvairių tautybių žmonės. Rusai, žydai, lietuviai, vokiečiai ar lenkai į vietos gyvenimą įnešė dalelę savo kultūros ir papročių. Visi jie turėjo ir savo kulinarines tradicijas. |
Dar ir dabar vyresni kybartiečiai prisimena vaikystėje ragautas žydiškas latkes ir macą, rusiškus syrnykus ar pyragėlius su kopūstais ir, žinoma, lietuvišką cibulynę, juką, duonzupę, vėdarus ir daugybę kitų patiekalų.
Siekdami išsaugoti senąsias kulinarines tradicijas kartu su partneriais – Kybartų bendruomene ir kavine „Rūta“ – Pasaulio kybartiečių draugija (PKD) nuo pavasario vykdė projektą „Kybartų krašto kulinarijos paveldo išsaugojimas ir puoselėjimas“. Kvietėme žmones užrašyti Kybartuose ar jų apylinkėse gyvenusių savo tėvų, senelių ar kaimynų gamintų patiekalų receptus, patiems juos išbandyti ir apie tai informuoti projekto organizatorius.
Į šį kvietimą atsiliepė ne tik pavieniai dalyviai, bet ir dvi šaunios komandos – Vaikų dienos centro ir socialinių dirbtuvių „Kybartų skanėstai“ kolektyvai. Kai kurie dalyviai pateikė po keliasdešimt patiekalų receptų – ne vien lietuviškų, bet ir nuo seno mūsų krašte gamintų rusiškų ir ukrainietiškų valgių.
Ypač pradžiugino į projektą įsitraukę moksleiviai. Vieni patys bandė pasigaminti močiučių ar prosenelių gamintus valgius, o kiti nufilmavo maistą ruošiančias savo seneles. Surinkome kelis šimtus mūsų krašto tradicinių patiekalų receptų, kurie bus ne tik išsaugoti, bet ir netrukus taps prieinami visiems besidomintiesiems.
Aktyviausius projekto dalyvius sukvietėme į kavinę „Rūta“, kurioje žmonės susipažino vieni su kitais, bendravo, pasidalijo patirtimis ir ateities planais. Komisijos narės aptarė projekto rezultatus, o kavinės šeimininkė Irena Abraitienė visus pavaišino nematytais neragautais cukruotais vaisiais.
Projekto dalyvė Eleonora Lisauskienė – PKD narė ir būsimųjų virėjų mokytoja Marijampolės profesinio rengimo centre – susirinkusiųjų prašymu pasidalijo tradicinio produktų konservavimo būdo receptais ir paslaptimis, pasiūlė pabandyti namuose užsiraugti obuolių, burokėlių, cukinijų, moliūgų ir kitų daržovių bei vaisių.
Visi drauge prisiminėme dar likusius neaprašytus savo šeimos tradicinius patiekalus ir stebėjomės, kad kitoje šeimoje jie bent šiek tiek buvo kitokie.
Susitikimo pabaigoje buvo įteiktos padėkos bei dovanos, pasidalyta pažadais ir toliau rinkti bei kaupti senuosius Kybartų krašto receptus, jais dalytis su visais kybartiečiais bei gimtinę palikusiais kraštiečiais ar jų vaikais. To reikia tam, kad ir prabėgus 100 metų jie dar mokėtų išsivirti tikrą duonzupę ar užsiraugti burokėlių giros.
Diana LEKEVIČIENĖ
Pasaulio kybartiečių draugijos narė
Publikuota: 2022-09-23 09:59:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|