Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-09-29 16:48

---

Vyr. specialistas Algis Urbanavičius į Vilkaviškį iš Simno važiavo du kartus, kad atvežtų 12 000 dvivasarių lynų.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.

Antradienį į Vilkaviškio rajoną net du kartus važiavo Žuvininkystės tarnybos automobilis. Tiek lynų jauniklių, kiek atgabeno žuvivaisos specialistas, vienu sykiu į talpyklą sutalpinti nebuvo galima.

Du kroviniai lynukų

Šį kartą Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriaus vyr. specialistas Algis Urbanavičius į mūsų Paežerių ežerą (Šeimenos sen.) per du kartus atvežė 12 000 dvivasarių lynų.

Žuvys buvo paleistos Paežerių valčių nuleidimo vietoje prižiūrint Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos bei Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams, o kartu – ir stebint vietiniams žvejams.

Šiemet Paežerių ežero vandenys gyvojo krovinio iš Simno sulaukė jau antrą kartą. Ankstyvą pavasarį, kovo mėnesį, čia buvo atgabenta 45 000 paaugintų unguriukų.

Gegužę į mūsų rajoną atvykę žuvivaisininkai iš Dzūkijos atgabeno Simno tvenkiniuose paauginto lydekų mailiaus. Žuvytės paleistos į Vištyčio (15 000), Talaikės (1 500), Beržinio (1 000) ir Vygrio (200) ežerus.

Žemės ūkio ministerijos patvirtintą Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2022 m. planą vykdantys Žuvivaisos skyriaus darbuotojai šį rudenį į mūsų rajoną atvažiuos dar kartą su jau didesnių šiųmečių ūgtelėjusių lydekaičių kroviniu: Paežerių ežere jų bus paleista 2 000, Beržinio ežere – 400.

Šamų nepageidauja

Specialistui iš Simno leidžiant lynukus į ežerą, ant liepto sėdėjęs ir iš vandens raudes traukęs žvejys Viktoras Rybakas pasakojo, kad lynai – geros, vertingos žuvys, tik neramu, kad ką tik atgabenti lynai netaptų pašaru Paežeriuose suklestėjusiems šamams. Anksčiau šių plėšrių bežvynių gyventojų į ežerą buvo įveista ir dirbtinai, bet pastaruoju metu žuvivaisininkai jų nebeatveža.

„Daugelis žvejų pyksta dėl šamų, nes ežere sumažėjo kitų rūšių žuvų. Jie ryja viską iš eilės. Neseniai draugas pagavo šamą, prapjovė pilvą, o viduje – kilograminė lydeka! Bet visiems neįtiksi, nes yra ir žvejų, kuriems patinka gaudyti šamus. Vis dėlto tokio kibimo, kaip anksčiau, Paežeriuose jau nėra, tą sako visi žvejai“, – sakė V. Rybakas.

Šita vasara, anot vilkaviškiečio, meškeriotojams blogiausia per dešimtmetį.

„Kažkada per sezoną esu pagavęs 32 starkius, o dabar jų beveik iš viso nėra. Lydekų pagauname mažai. Užkimba raudonsparnių, ešeriukų“, – pasakojo V. Rybakas ir bekalbėdamas ištraukė nedidelę raudę, kurią čia pat pietums gavo iš kažkur prisistatęs katinas.


Laukia starkių ir lydekų

Tad Paežeriuose meškeriojantys žvejai labiausiai norėtų, kad būtų papildyti starkių ištekliai.

„Kad lydekų atveža – irgi labai gerai, jų tikrai laukiame. Kažkada įleido 8 000 amūrų – tai taip pat puiki žuvis. Pagauti amūro beveik neįmanoma, nes jis minta žolėmis. Tačiau šios žuvys valo vandenį, o Paežerių ežeras jau ima smarkiai apželti, – pasakojo žvejys, kažkada ir pats prisidėjęs prie to, kad šiame vandens telkinyje būtų paleista amūrų.

Pakalbintas Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriaus vedėjas Artūras Vaickus sakė, jog žuvų įveisimu rūpinasi net dvi – Aplinkos ir Žemės ūkio – ministerijos, pasiremdamos mokslininkų rekomendacijomis. Šios pateikiamos atlikus Lietuvos vandens telkinių monitoringą ir įvertinus jų būklę. Parengus kelerių metų strategiją sudaromi kasmetiniai žuvivaisos planai visiems Lietuvos rajonams, o žuvininkystės tarnyba juos vykdo.

„Žinoma, situacija vandens telkinyje keičiasi, tad po kiek laiko mokslininkai turi atlikti naujus tyrimus, nustatyti, kokia žuvų biomasė vandens telkinyje vyrauja. Tad dėl konkrečios rūšies žuvų Savivaldybės ekologas ar žvejų bendruomenė turėtų kreiptis į Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių skyrių ir išdėstyti savo pastabas“, – kalbėjo A. Vaickus.


Numatyta gaudyti sykus

Įdomu, jog mūsų rajonas taip pat atsidūręs Valstybinio žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai šių metų plane. Metų pabaigoje, lapkričio–gruodžio mėnesiais, panaudojant statomuosius tinklus Vištyčio ežere reprodukciniais tikslais planuojama sužvejoti kelis šimtus sykų. Mūsų šalyje tai – labai reta lašišinė žuvis, natūraliai gyvenanti vos keliuose vandens telkiniuose, tarp jų – ir Vištytyje.

Žuvivaisos specialistas A. Urbanavičius teigė, jog Simno tvenkiniuose jau yra įveista gera Vištyčio sykų banda ir puikiausiai renkami ikrai, iš kurių išsiritęs mailius paauginamas bei gabenamas į kitus didelius vandens telkinius, atitinkančius šiai žuviai augti būtinas sąlygas. Sykai – lepios žuvys, todėl jas auginantys specialistai turi įdėti daug darbo.

Šiemet reprodukuotų paaugintų Vištyčio sykų buvo įveista Alytaus rajono Daugų (Didžiulio) ežere.

Galerija: Įžuvina_Paežerius

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---