|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
„Vilkastos“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis didžiuojasi, kad ir verslo bendrovė, ir įmonės kolektyvas per tris dešimtmečius pelnė gerą reputaciją.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Neseniai viena stambiausių ir gerą vardą rajone turinti statybų įmonė „Vilkasta“ paminėjo veiklos trisdešimtmetį. Kartu buvo oficialiai atidarytos naujos bendrovės administracinės patalpos, įrengtos itin šiuolaikiškai bei moderniai.
Paminėjo siaurame rate
Padėkos ilgamečiams darbuotojams, valdžios atstovų ir kai kurių bičiulių sveikinimai, daugybė prisiminimų, pokalbiai apie dabartį bei ateities perspektyvas – taip atrodė gana siaurame rate vykusi UAB „Vilkasta“ trisdešimties metų jubiliejaus šventė. Įmonės kolektyvas kartu paminėjo ir dar vieną progą – oficialiai atidarytos administracinės patalpos, kurios vilkaviškiečių akis traukia jau kurį laiką. Galima neabejoti, kad tai – vienos moderniausių, jei ne pačios moderniausios, patalpos rajone.
Šiuolaikiškai įrengti darbo kabinetai, patogios klientų laukimo patalpos, erdvus balkonas ir poilsio kambarys su biliardo stalu. Visa tai – darbuotojų ir klientų poreikiams.
Bendrovės administracijai skirtas visas antrasis pastato aukštas. O štai pirmajame aukšte jau kurį laiką veikia kosmetikos produktais prekiaujanti parduotuvė, neatmetama galimybė, jog šalimais ateityje įsikurs ir kavinė.
„Privatizavome savo patirtį“
UAB „Vilkasta“ oficialiai buvo įkurta 1992 m. Iki tol gyvavo Vilkaviškio statybos valdyba, kuri priklausė tuometiniam Alytaus statybos trestui.
Kai Lietuvoje prasidėjo privatizacijos procesas, dalis darbuotojų už gautus investicinius čekius įsigijo statybos valdybos, kurioje tuo metu dirbo, akcijas. Jie ir tapo „Vilkastos“ kūrėjais.
„Vieni darbuotojai tikėjo įmonės perspektyvomis, kiti ne. Pastarieji už investicinius čekius pirko ne akcijas, o butus.
Tie, kurie likome, iš tikrųjų privatizavome ne kokį nors materialų turtą, o savo patirtį. Tęsėme tai, ką mokame geriausiai, – statybų verslą. Tuo metu bendrovėje buvo turbūt šeši asmenys, turintys aukštuosius statybinius išsilavinimus“, – pasakojo UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis.
Bendrovė gyvavimo pradžioje įgyvendino nemažai projektų su Rusija. Kadangi už darbus atsiskaityti rubliais rusai negalėjo, jie vilkaviškiečiams mokėdavo metalu. Šis būdavo parduodamas Lietuvoje. Greitai įmonės atstovai pastebėjo, kad iš pardavimų uždirbti galima ne mažiau, nei iš statybų, todėl neilgai trukus jie ir patys iš Rusijos ėmė pirkti metalą, jį gabeno į mūsų šalį.
Tai lėmė, kad iki tol vien statybomis besivertusioje UAB „Vilkasta“ atsirado komercijos skyrius. Komercijos direktoriumi buvo paskirtas Aloyzas Beržanskis. Generaliniu įmonės vadovu tada dirbo Kazys Kiaulakis, o statybos direktoriumi – Borisas Kim Taisanas.
„Taip viskas palaipsniui ir įsisuko. Prieš 20 metų pastatėme dabartinę „Senukų“ parduotuvę. Tada žmonės sakė, kad galėsime čia čiuožyklą daryti, nes tokio ploto parduotuvės Vilkaviškiui tikrai nereikia. Visgi jau po dvejų metų teko plėstis dar labiau – pastatėme dabartinį „Statybų duonos“ pastatą“, – prisiminė A. Beržanskis.
Išgyveno krizes
Šiuo metu padėtis statybų sektoriuje nėra pati geriausia. Jaučiamas medžiagų trūkumas, o ir užsakymų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Visgi tai ne pirmoji krizė, su kuria per tris dešimtmečius susidūrė UAB „Vilkasta“. 1998 m. įmonę gana stipriai paveikė vadinamoji Rusijos krizė. Tuo metu dar tik ant kojų besistojusi bendrovė buvo priversta nutraukti visus ryšius su Rusija, dėl ko krito ir apyvarta.
Po dešimtmečio pasaulį sukaustė dar viena finansų krizė. Be abejo, ji neaplenkė ir „Vilkastos“. Bet įmonė tuo metu jau turėjo nemažą įdirbį, tad išgyventi sunkmetį buvo kiek lengviau.
„Iki karo Ukrainoje pradžios buvome užmezgę gana glaudžius santykius su Kaliningrado srities atstovais. Ten turėjome darbų gal 3–4 metams į priekį. Visgi teko susirinkti visus daiktus ir grįžti namo. Lietuvoje šiuo metu situacija gana sudėtinga. Pavyzdžiui, daugiabučių namų renovacijos konkursus laimi tie, kurie pasiūlo ne geriausią produktą, o mažiausią kainą. Tai nėra geras principas. Juk ir parduotuvėje neperkame pigiausių batų, o ieškome tų, kurie patiktų, būtų patvarūs ir ilgaamžiai. Europos Sąjungoje jau atsisakoma mažiausios kainos principo. Yra paskaičiuota, kad jo laikydamasi bendrija prarado šimtus milijardų eurų. Apie tai esame kalbėję ne su vienu ministru, tačiau reikalai nelabai juda į priekį“, – apgailestavo A. Beržanskis.
Jis pasakojo, kad kažkada UAB „Vilkasta“ laimėdavo kas ketvirtą konkursą, kuriame dalyvaudavo, o dabar – jau gal tik kas dešimtą. Tiesa, taip yra ir dėl to, kad nemažai konkursų apskritai neįvyksta. Statybinių medžiagų kainos per pastaruosius metus yra pakilusios bent trečdaliu, todėl potencialūs rangovai už projektuose numatytas sumas net nesiryžta pradėti darbų.
Įkvėpė autobusų stotis
Per tris dešimtmečius UAB „Vilkasta“ užsitarnavo geros ir patikimos įmonės vardą. Vilkaviškio rajone ši bendrovė pastatė bei renovavo ne vieną objektą, kuris šiandien džiugina mūsų krašto gyventojus. Vienas iš tokių – Vilkaviškio autobusų stotis. Tiesa, reikia pabrėžti, kad jei ne UAB „Vilkasta“ vadovų noras prisidėti prie rajono gražinimo, šio objekto galėjo ir nebūti.
„Dar iš brėžinių matėme, kad tai yra nuostabus didmiesčio vertas projektas, tačiau jam trūko reikiamo finansavimo. Nusprendėme prisidėti, kiek galime. Tokiomis sąlygomis tikrai nebūtume vykdę statybų niekur kitur, tik Vilkaviškyje! Apmaudu, kad kartais sulaukiame ir kvailų apkalbų. Bet tai turbūt natūralu. Daugiausiai jų buvo, kai vienas iš mūsų vadovų pasuko į politiką. Tuomet daug kas kalbėjo, kad tai – mūsų sumanymas ir dabar „Vilkasta“ laimės visus konkursus. Bet juk šiais laikais konkursai organizuojami virtualioje erdvėje ir daugumą konkursų mes laimime ne Vilkaviškio savivaldybėje. O dirbdami savo rajone mes jaučiame net didesnę atsakomybę prieš savo žmones. Juk mums patiems čia reikia gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.
Pats UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius yra vienas iš tų, kuriam išties rūpi savas kraštas. Būtent jo kartu su keletu bendraminčių pasiūlytos tokios idėjos, kaip Vilkaviškio viešosios bibliotekos bei katedros apšvietimas, miesto laikrodžio pastatymas ar tako palei Šeimenos upę nutiesimas, galiausiai buvo įgyvendintos, nors iš pradžių ir nesulaukė didelio palaikymo.
„Man įdomu stebėti, kaip vystosi miestas, norisi prie to prisidėti. Iš dalies mūsų naujasis administracinis pastatas atsirado taip pat iš noro dar labiau papuošti Vilkaviškį. Jį įkvėpė ir Vilkaviškio autobusų stotis. Mums jau reikėjo naujo biuro. Svarstėme pirkti puikias patalpas Marijampolėje, galbūt galėjome suremontuoti senas ir toliau jose dirbti. Visgi nusprendėme investuoti į šiuolaikišką pastatą mūsų mieste“, – pasakojo pašnekovas.
Nauja kryptis
Šiandien UAB „Vilkasta“ laikosi trijų veiklos sričių: statybos, prekybos ir nekilnojamojo turto nuomos. Neseniai įmonė atrado dar vieną kryptį – pradėjo gaminti modulinius kilnojamus namelius.
Akylesni vilkaviškiečiai tikriausiai pastebėjo, kad keletas tokių namelių jau baigiami įrengti šalia naujojo administracinio UAB „Vilkasta“ pastato. Jau netrukus ten turėtų persikelti pašto darbuotojai, kuriems dabartinės patalpos miesto centre tapo pernelyg didelės ir ekonomiškai nenaudingos.
Gali būti, kad ateityje modulinių namelių dar padaugės. A. Beržanskis pasakojo, kad yra planų iki galo sutvarkyti visą šalimais esančią erdvę, įrengti joje naujus takus, pasodinti dekoratyvinių augalų. Jei planai bus įgyvendinti, šalia „Vilkastos“ turėtų įsikurti savotiškas nedidelis tvarkingas prekybos miestelis.
Neseniai viena stambiausių ir gerą vardą rajone turinti statybų įmonė „Vilkasta“ paminėjo veiklos trisdešimtmetį. Kartu buvo oficialiai atidarytos naujos bendrovės administracinės patalpos, įrengtos itin šiuolaikiškai bei moderniai. |
Padėkos ilgamečiams darbuotojams, valdžios atstovų ir kai kurių bičiulių sveikinimai, daugybė prisiminimų, pokalbiai apie dabartį bei ateities perspektyvas – taip atrodė gana siaurame rate vykusi UAB „Vilkasta“ trisdešimties metų jubiliejaus šventė. Įmonės kolektyvas kartu paminėjo ir dar vieną progą – oficialiai atidarytos administracinės patalpos, kurios vilkaviškiečių akis traukia jau kurį laiką. Galima neabejoti, kad tai – vienos moderniausių, jei ne pačios moderniausios, patalpos rajone.
Šiuolaikiškai įrengti darbo kabinetai, patogios klientų laukimo patalpos, erdvus balkonas ir poilsio kambarys su biliardo stalu. Visa tai – darbuotojų ir klientų poreikiams.
Bendrovės administracijai skirtas visas antrasis pastato aukštas. O štai pirmajame aukšte jau kurį laiką veikia kosmetikos produktais prekiaujanti parduotuvė, neatmetama galimybė, jog šalimais ateityje įsikurs ir kavinė.
UAB „Vilkasta“ oficialiai buvo įkurta 1992 m. Iki tol gyvavo Vilkaviškio statybos valdyba, kuri priklausė tuometiniam Alytaus statybos trestui.
Kai Lietuvoje prasidėjo privatizacijos procesas, dalis darbuotojų už gautus investicinius čekius įsigijo statybos valdybos, kurioje tuo metu dirbo, akcijas. Jie ir tapo „Vilkastos“ kūrėjais.
„Vieni darbuotojai tikėjo įmonės perspektyvomis, kiti ne. Pastarieji už investicinius čekius pirko ne akcijas, o butus.
Tie, kurie likome, iš tikrųjų privatizavome ne kokį nors materialų turtą, o savo patirtį. Tęsėme tai, ką mokame geriausiai, – statybų verslą. Tuo metu bendrovėje buvo turbūt šeši asmenys, turintys aukštuosius statybinius išsilavinimus“, – pasakojo UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius Aloyzas Beržanskis.
Bendrovė gyvavimo pradžioje įgyvendino nemažai projektų su Rusija. Kadangi už darbus atsiskaityti rubliais rusai negalėjo, jie vilkaviškiečiams mokėdavo metalu. Šis būdavo parduodamas Lietuvoje. Greitai įmonės atstovai pastebėjo, kad iš pardavimų uždirbti galima ne mažiau, nei iš statybų, todėl neilgai trukus jie ir patys iš Rusijos ėmė pirkti metalą, jį gabeno į mūsų šalį.
Tai lėmė, kad iki tol vien statybomis besivertusioje UAB „Vilkasta“ atsirado komercijos skyrius. Komercijos direktoriumi buvo paskirtas Aloyzas Beržanskis. Generaliniu įmonės vadovu tada dirbo Kazys Kiaulakis, o statybos direktoriumi – Borisas Kim Taisanas.
„Taip viskas palaipsniui ir įsisuko. Prieš 20 metų pastatėme dabartinę „Senukų“ parduotuvę. Tada žmonės sakė, kad galėsime čia čiuožyklą daryti, nes tokio ploto parduotuvės Vilkaviškiui tikrai nereikia. Visgi jau po dvejų metų teko plėstis dar labiau – pastatėme dabartinį „Statybų duonos“ pastatą“, – prisiminė A. Beržanskis.
Šiuo metu padėtis statybų sektoriuje nėra pati geriausia. Jaučiamas medžiagų trūkumas, o ir užsakymų nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Visgi tai ne pirmoji krizė, su kuria per tris dešimtmečius susidūrė UAB „Vilkasta“. 1998 m. įmonę gana stipriai paveikė vadinamoji Rusijos krizė. Tuo metu dar tik ant kojų besistojusi bendrovė buvo priversta nutraukti visus ryšius su Rusija, dėl ko krito ir apyvarta.
Po dešimtmečio pasaulį sukaustė dar viena finansų krizė. Be abejo, ji neaplenkė ir „Vilkastos“. Bet įmonė tuo metu jau turėjo nemažą įdirbį, tad išgyventi sunkmetį buvo kiek lengviau.
„Iki karo Ukrainoje pradžios buvome užmezgę gana glaudžius santykius su Kaliningrado srities atstovais. Ten turėjome darbų gal 3–4 metams į priekį. Visgi teko susirinkti visus daiktus ir grįžti namo. Lietuvoje šiuo metu situacija gana sudėtinga. Pavyzdžiui, daugiabučių namų renovacijos konkursus laimi tie, kurie pasiūlo ne geriausią produktą, o mažiausią kainą. Tai nėra geras principas. Juk ir parduotuvėje neperkame pigiausių batų, o ieškome tų, kurie patiktų, būtų patvarūs ir ilgaamžiai. Europos Sąjungoje jau atsisakoma mažiausios kainos principo. Yra paskaičiuota, kad jo laikydamasi bendrija prarado šimtus milijardų eurų. Apie tai esame kalbėję ne su vienu ministru, tačiau reikalai nelabai juda į priekį“, – apgailestavo A. Beržanskis.
Jis pasakojo, kad kažkada UAB „Vilkasta“ laimėdavo kas ketvirtą konkursą, kuriame dalyvaudavo, o dabar – jau gal tik kas dešimtą. Tiesa, taip yra ir dėl to, kad nemažai konkursų apskritai neįvyksta. Statybinių medžiagų kainos per pastaruosius metus yra pakilusios bent trečdaliu, todėl potencialūs rangovai už projektuose numatytas sumas net nesiryžta pradėti darbų.
Per tris dešimtmečius UAB „Vilkasta“ užsitarnavo geros ir patikimos įmonės vardą. Vilkaviškio rajone ši bendrovė pastatė bei renovavo ne vieną objektą, kuris šiandien džiugina mūsų krašto gyventojus. Vienas iš tokių – Vilkaviškio autobusų stotis. Tiesa, reikia pabrėžti, kad jei ne UAB „Vilkasta“ vadovų noras prisidėti prie rajono gražinimo, šio objekto galėjo ir nebūti.
„Dar iš brėžinių matėme, kad tai yra nuostabus didmiesčio vertas projektas, tačiau jam trūko reikiamo finansavimo. Nusprendėme prisidėti, kiek galime. Tokiomis sąlygomis tikrai nebūtume vykdę statybų niekur kitur, tik Vilkaviškyje! Apmaudu, kad kartais sulaukiame ir kvailų apkalbų. Bet tai turbūt natūralu. Daugiausiai jų buvo, kai vienas iš mūsų vadovų pasuko į politiką. Tuomet daug kas kalbėjo, kad tai – mūsų sumanymas ir dabar „Vilkasta“ laimės visus konkursus. Bet juk šiais laikais konkursai organizuojami virtualioje erdvėje ir daugumą konkursų mes laimime ne Vilkaviškio savivaldybėje. O dirbdami savo rajone mes jaučiame net didesnę atsakomybę prieš savo žmones. Juk mums patiems čia reikia gyventi“, – kalbėjo pašnekovas.
Pats UAB „Vilkasta“ generalinis direktorius yra vienas iš tų, kuriam išties rūpi savas kraštas. Būtent jo kartu su keletu bendraminčių pasiūlytos tokios idėjos, kaip Vilkaviškio viešosios bibliotekos bei katedros apšvietimas, miesto laikrodžio pastatymas ar tako palei Šeimenos upę nutiesimas, galiausiai buvo įgyvendintos, nors iš pradžių ir nesulaukė didelio palaikymo.
„Man įdomu stebėti, kaip vystosi miestas, norisi prie to prisidėti. Iš dalies mūsų naujasis administracinis pastatas atsirado taip pat iš noro dar labiau papuošti Vilkaviškį. Jį įkvėpė ir Vilkaviškio autobusų stotis. Mums jau reikėjo naujo biuro. Svarstėme pirkti puikias patalpas Marijampolėje, galbūt galėjome suremontuoti senas ir toliau jose dirbti. Visgi nusprendėme investuoti į šiuolaikišką pastatą mūsų mieste“, – pasakojo pašnekovas.
Šiandien UAB „Vilkasta“ laikosi trijų veiklos sričių: statybos, prekybos ir nekilnojamojo turto nuomos. Neseniai įmonė atrado dar vieną kryptį – pradėjo gaminti modulinius kilnojamus namelius.
Akylesni vilkaviškiečiai tikriausiai pastebėjo, kad keletas tokių namelių jau baigiami įrengti šalia naujojo administracinio UAB „Vilkasta“ pastato. Jau netrukus ten turėtų persikelti pašto darbuotojai, kuriems dabartinės patalpos miesto centre tapo pernelyg didelės ir ekonomiškai nenaudingos.
Gali būti, kad ateityje modulinių namelių dar padaugės. A. Beržanskis pasakojo, kad yra planų iki galo sutvarkyti visą šalimais esančią erdvę, įrengti joje naujus takus, pasodinti dekoratyvinių augalų. Jei planai bus įgyvendinti, šalia „Vilkastos“ turėtų įsikurti savotiškas nedidelis tvarkingas prekybos miestelis.
Publikuota: 2022-10-04 08:05:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|