Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Problema

---

Šį stiklainį su šliužų „konservais“ vilkaviškietė atnešė į seniūniją.

Autorės nuotr.

Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas sulaukė nemalonios staigmenos. Į kabinetą atėjęs miesto vadovas rado pusantro litro talpos stiklainį, grūste prigrūstą šliužų.

Sekretorė nesulaikė

„Manęs tuo metu nebuvo seniūnijoje, kai atėjo moteriškė su rudų šliužų prikimštu stiklainiu. Sekretorė moterį bandė sustabdyti, bet ta be kalbų įsiveržė į mano kabinetą, nutrenkė stiklainį ant stalo ir išėjo“, – žmogaus nekultūringumu piktinosi R. Kurauskas.

Seniūnijos vadovas sakė puikiai žinantis vilkaviškietę, kuri ant stalo paliko šliužų „konservus“. Užsienyje gyvenanti moteris kuriam laikui grįžo į gimtinę. Pamačiusi, kad sodybą masiškai puola invaziniai šliužai – luzitaniniai arionai, moteriškė, pririnkusi ir prigrūdusi jų pilną stiklainį, pirmiausia nuėjo pas rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistą ekologą Darių Bunikį.

Į krepšį, kurį atsinešė vilkaviškietė, ekologas iškart pažiūrėjo su nerimu: Savivaldybėje kažkada buvo atvejis, kai vienas žmogelis atitempė stiklainį su gyvsidabriu. Tačiau šįkart nešulio turinys buvo labiau pavojingas ne žmogui, o žaliajai gamtai.

„Stiklainį atnešusi moteris piktinosi, kad nesusitvarko su šliužais, nors ištisai juos renka. Ji aiškino, kad tie gyviai atšliaužia iš valstybinės žemės, šlapio šlaito, – kalbėjo ekologas. – Jei toje vietoje būtų atvežta papildomai žemių ir suformuotas normalus šlaitas, kad vanduo nubėgtų žemyn – gal problema šiek tiek išsispręstų. Buvome nuvykę į minėtą sodybą kartu su seniūnu, susitikome su ta moterimi ir tarėmės, ką daryti, nors ir išsiaiškinome, kad didžioji dalis tos teritorijos priklauso ne valstybei, o jai pačiai. Kodėl ji kitą dieną nulėkė su tais šliužais pas seniūną – neįsivaizduoju.“



Liepė naikinti, bet nepasakė, kaip tą daryti

Seniūnas R. Kurauskas sakė neturintis nei priemonių, nei galimybės pripirkti kokių nors chemikalų ar kažkaip kitaip pagelbėti gyventojams kovoje su masiškai plintančiais invaziniais šliužais.

„Aš pats savo sklype jų prirenku ne mažesnį kiekį. Bet tai – ne tik mūsų miesto ar rajono ir net ne Lietuvos – tai jau daugybės šalių problema. Ir visi turbūt ieško išeičių, kaip su tais kenkėjais kovoti“, – kalbėjo R. Kurauskas.

Luzitaniniai arionai Lietuvoje pasirodė jau prieš keliolika metų ir ėmė plisti žaibišku greičiu.

Aplinkos ministerija jau suprato, kad pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, tad šalies savivaldybėms šiemet išsiuntinėjo raginimą imtis kovos su invaziniais šliužais, nes šie atakuoja ne tik gyventojų daržus bei sodus, bet ir miestų viešąsias erdves.

Tačiau toks ministerijos pranešimas daugumos savivaldybių atstovams atrodo ne kažin ko vertas, kol nėra nurodyta, kokių tiksliai priemonių reikia imtis. Savivaldybės laukia, kad pasitarę su mokslininkais ministerijos specialistai paskelbtų konkrečias rekomendacijas, kenkėjų naikinimo metodikas.

Iš savivaldybių, kurios pasiryžo įgyvendinti luzitaninių arionų populiacijos gausos reguliavimo planą, Aplinkos ministerija mini vienintelę Raseinių rajono savivaldybę.

D. Bunikis sakė, kad į mūsų Savivaldybės administraciją kol kas kreipėsi tik pavieniai asmenys.

„Galbūt kitiems metams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos numatysime skirti dalį lėšų šiems kenkėjams naikinti. Pasidomėsime, kokia praktika yra kitose savivaldybėse, ar ji pasiteisino“, – sakė ekologas.

Tiesa, lėšų šliužams naikinti gali būti skirta tiktai valstybinėje teritorijoje. Privačiais sklypais privalo pasirūpinti patys savininkai.



Visomis priemonėmis

Didžiausia bėda ta, kad iš kitų kraštų išplitę luzitaniniai arionai pas mus beveik neturėjo natūralių priešų: juos daugiausia naikino ežiai ir bėgikės (Indijos) antys, kurios minta ir kitais šliužais, sraigėmis bei varlėmis.

Vis dėlto gamtininkai sako, kad šiems šliužams plintant juos į savo meniu įtraukia ir daugiau paukščių – galbūt tokiu būdu gamta ims tvarkytis pati.

Tačiau belaukdami, kol ministerija, savivaldybė ar gamta išnaikins šiuos viską ryjančius kenkėjus, ir patys turėtume nenuleisti rankų.

Šliužus siūloma naikinti pasitelkiant kuo daugiau priemonių: mechaniniu būdu (pjaustant, užpilant druska ar druskos tirpalu), nuodijant specialiais chemikalais, kurių galima įsigyti prekybos centruose. Cheminius preparatus geriausia berti pavasarį, kai pasklinda maži šliužiukai, nes juos cheminės medžiagos nugaišina greičiausiai.

Vienas didžiausių šliužų priešų – sausra, o drėgna, pūvančiomis atliekomis užteršta žemė jiems – tikras rojus. Todėl reikėtų tvarkytis sklypus, nepalikti krūvose senų vaisių, peraugusių daržovių ir kitų daržo atliekų.

Blogiausias variantas – surinktus kenkėjus išpilti kitapus sklypo ribos ar suversti į konteinerį. Glitūs gyviai niekur nedings, jie veisis toliau ir į jūsų sklypą grįš su didesne kompanija. Tikrai ne išeitis ir nešti šliužus seniūnui: geriau raštu kreipkitės į Savivaldybės administraciją bei paprašykite, kad jūsų raštas būtų užregistruotas. Surinkus kuo daugiau duomenų išaugs tikimybė, kad pagaliau bus skirta priemonių kenkėjams naikinti bent jau valstybinėse teritorijose.

Galerija: Šliužai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---