|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Tatuiruodamas įvairaus dydžio piešinius meistras Remigijus Petrucionis dirba įjungęs būtiną specialų apšvietimą.
Asmeninio albumo nuotr.
Simona SIMANAVIČIENĖ
Tatuiruotės kuo toliau, tuo labiau populiarėja tarp įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Nors įvairūs stereotipai vis dar egzistuoja, tatuiruočių meistrai Ingrida Račkauskė bei Remigijus Petrucionis sako, jog laikai, kai ilgaamžiai kūno piešiniai simbolizavo nusikalstamą pasaulį, praeityje.
Svajonės link pastūmėjo žmona
Anksčiau norint salone pasidaryti kokybišką tatuiruotę tekdavo keliauti iki Marijampolės arba didžiųjų Lietuvos miestų. Dabar Vilkaviškyje yra net kelios vietos, kuriose kokybiškas paslaugas teikia savo amatą išmanantys meistrai. Tiek Remigijus, tiek Ingrida Vilkaviškyje darbuojasi neseniai, tačiau tatuiruočių gerbėjai jau yra pamėgę šių meistrų atliekamą darbą.
Vasario mėnesį „Topolio“ laisvalaikio centre tatuiruočių saloną „Body Art Tattoo by Remis“ atidaręs R. Petrucionis džiaugiasi, kad pagaliau ėmėsi to, apie ką ilgai svajojo. „Tatuiravimas man yra meditacija. Esu paprastas vaikas iš kaimo, todėl profesionaliai tatuiruoti ilgai nesiryžau“, – kalbėjo Remigijus. Jis prasitarė, jog atidaryti saloną paskatino žmona Vilma.
Iš Suvalkų kaimo (Šeimenos sen.) kilęs vyras daugiau nei dešimtmetį darbavosi Marijampolės dramos teatre. Ten jis dirbo butaforu – kūrė scenos muliažus spektakliams, prižiūrėjo ūkio dalį, vaidindavo. Ilgą laiką tatuiravimas Remigijui buvo laisvalaikio užsiėmimas, todėl nors ir raginamas kito žinomo meistro bei mokytojo Dariaus Kelmelio, profesionaliai tatuiruoti salone pasiryžo tik šiemet.
Išbandė su kiaulės oda
Vilkaviškietė Ingrida Račkauskė prieš aštuonerius metus užsiėmė automobilių ir motociklų puošyba, tačiau nei transporto priemonių dailinimas, nei vėliau grožio srityje įgytos žinios taip nežavėjo, kaip užbūrė tatuiruotės.
„Kuriam laikui buvau išvykusi gyventi į užsienį. Ten pas meistrą mokiausi tatuiravimo pagrindų. Kadangi piešti sekėsi, labiau domino tatuiravimo technika, higienos reikalavimai. Manau, šios žinios yra be galo svarbios – juk meistras dirba su žmogaus kūnu“, – pasakojo I. Račkauskė ir prasitarė, jog pradžioje tam, kad išmoktų šio meno, tatuiruodavo iš mėsininko nusipirktą kiaulės odą. Nuskusdavo šerius, pasiruošdavo odą. Tuo metu ir šaldytuvas, ir visi namai smirdėdavo.
Ingridą galima sutikti grožio studijoje „Akis“. Tiesa, jauna moteris šiuo metu yra sustabdžiusi veiklą, nes augina vaikelį, tačiau netrukus planuoja grįžti dirbti.
Įvairūs stiliai
Nė vienas iš meistrų neneigė, kad tatuiruotė yra atsakingas pasirinkimas. Dėl to prieš apsilankant salone būtina gerai apgalvoti piešinį ir stilių. Pasirodo, šiuolaikinėje tatuiravimo kultūroje stilių yra išties daug. Tačiau kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam, o ir pasirinktas meistras turi savo braižą.
„Neįmanoma visiškai atkartoti to paties piešinio – juk kiekvienas klientas yra individualus, skiriasi žmogaus kūno sudėjimas, tai ir tatuiruotė atrodo kitaip. Kartą turėjau užsakymą atlikti didelę vadinamojo samoa stiliaus tatuiruotę – tokią, kaip turi aktorius Dveinas Džonsonas. Na, bet juk tam, kad ji gražiai atrodytų, reikia dar ir sporto salėje paplušėti“, – pasakojo meistras, labiausiai mėgstantis tradicinio stiliaus (angl. old school) tatuiruotes.
Klientai kūno piešinius renkasi norėdami pabrėžti savo individualumą ar įamžinti svarbų gyvenimo įvykį: vaiko gimimą, hobį, mėgstamą personažą.
Ypatingo atidumo reikalauja minimalistiniai kūno piešiniai, kurie tik iš pažiūros atrodo nesudėtingi.
„Esu krapštukė, dirbu lėtai, bet užtikrintai. Galėčiau daryti realistines ar spalvotas tatuiruotes, tačiau yra daug meistrų, kurie tai atliktų geriau negu aš. Kam imtis to, ko nesugebi? Geriau daryti tai, ką iš tikrųjų moki“, – svarstė Ingrida, priešingai nei Remigijus, itin mėgstanti minimalizmą.
Taiso kitų darbą
Meistrai pasakojo, jog neretai tenka taisyti pogrindyje dirbančių tatuiruotojų darbą, o savadarbiu aparatu darytos tatuiruotės kartais palieka randus. „Tatuiruotė, kai sugyja, turi būti lygi, glotni. Jei perbraukus ištatuiruotą vietą jaučiami Ararato kalnai, vadinasi, oda išdraskyta. Lazeris tatuiruotę gali panaikinti, o rando, deja, ne“, – pabrėžė R. Petrucionis.
Susivilioję pigesnėmis paslaugomis žmonės vėliau vis tiek kreipiasi į profesionalius meistrus. „Patirties trūkumas ir žinių stoka dažnam atsirūgsta. Turėjau klientę, kuri manęs pasiteiravusi kainos nuėjo pas neprofesionalą. Galiausiai ji grįžo, tačiau su kreiva tatuiruote ir prašymu padėti. Vis dėlto ištaisyti kito tatuiruotojo klaidas nėra taip paprasta. Nelengva kreivą liniją ištiesinti“, – pasakojo I. Račkauskė.
Žmonių požiūris į kūno puošybą keičiasi, todėl nuo tarybinių laikų užsilikęs stereotipas, kad tatuiruoti yra tik kalėjimuose sėdėję ar gaujai priklausę žmonės, pasimiršta. R. Petrucionis pasakojo, jog neretai tenka kitu piešiniu uždengti stigma virtusias kalinių tatuiruotes.
„Atlikdamas tokius darbus labai daug sužinai ne tik apie patį žmogų, bet ir apie tatuiruotes. Yra tokių piešinių, kurių net ir prašomas niekada nesutinku imtis“, – atskleidė meistras Remigijus Petrucionis.
Pasirodo, žmonės nori ant savo kūno turėti nacistinių ar sovietinių simbolių, įamžinti rasistines pažiūras arba kitus nacionalistinės neapykantos ženklus.
Darosi, nes madinga
Pasak meistrų, šiuo metu ant bangos yra smulkios, dažniausiai iš vienos linijos elementų susidedančios tatuiruotės. Jas ypač mėgsta mokyklinio amžiaus jaunimas. Nepilnamečiai gana dažnai užsuka į salonus, tačiau galutinai sutariant dėl tatuiruotės turi dalyvauti ir tėvai.
„Aš klientams visada sakau, kad piešinys turi kažką reikšti, nes kitaip po pusės metų jis bus pabodęs. Jeigu matau, kad jaunuolis nori kažkokios nesąmonės, kalbuosi tiek su juo, tiek su tėvais. Ieškome bendro sprendimo, o jei tėvai vaikui duoda visišką laisvę, tada bandau jį atkalbėti. Juk tatuiruotės daug pasako ir apie patį meistrą“, – pasakojo Ingrida Račkauskė.
Fakto, kad tatuiruotėmis puošiasi nepilnamečiai, R. Petrucionis nedramatizuoja ir sako, jog yra sveikintina, kai jaunuolis apie norą praneša tėvams bei kreipiasi į saloną, kuriame yra užtikrinamas ir sterilumas, ir kokybė.
„Jaunimas dažnai darosi bereikšmių tatuiruočių, pavyzdžiui, senį besmegenį, gyvatės galvą. Kažkada turėjau prašymą ištatuiruoti lotyniškai Memento mori (liet. Atmink, kad mirsi). Jiems dar gyvenimas neprasidėjęs, o jau apie mirtį šneka“, – juokėsi tatuiruočių meistras.
Vyriškis neslėpė, kad ir paties jaunystė buvo maištinga. Mat, pirmasis iš daugelio piešinių, puošiančių kūną, atsirado... vos dvylikos metų. „Prieš daugiau nei dvidešimt metų iš kasetinio grotuvo varikliuko ir gitaros stygos su draugu pasigaminome savadarbį tatuiravimo aparatą. Naudojome iš rašiklio širdelės išpūstą tušą. Kokios tai buvo tatuiruotės, geriau neatskleisiu, nes visokių nesąmonių esame prisidarę“, – prisiminęs juokėsi Remigijus.
Itin populiaru manyti, jog meistro kūną būtinai turi puošti begalė tatuiruočių, tačiau Ingrida turi tik vieną ant kulkšnies. Šioje skausmui bene jautriausioje kūno vietoje moteris ją pasidarė pati. „Man dažnai sako: „Kokia tu meistrė, jei neturi tatuiruočių, juk tai – vizitinė kortelė.“ Tačiau žmonės vis tiek manimi pasitiki ir tai yra smagu“, – kalbėjo I. Račkauskė.
Tatuiruotės kuo toliau, tuo labiau populiarėja tarp įvairaus amžiaus ir profesijų žmonių. Nors įvairūs stereotipai vis dar egzistuoja, tatuiruočių meistrai Ingrida Račkauskė bei Remigijus Petrucionis sako, jog laikai, kai ilgaamžiai kūno piešiniai simbolizavo nusikalstamą pasaulį, praeityje. |
Anksčiau norint salone pasidaryti kokybišką tatuiruotę tekdavo keliauti iki Marijampolės arba didžiųjų Lietuvos miestų. Dabar Vilkaviškyje yra net kelios vietos, kuriose kokybiškas paslaugas teikia savo amatą išmanantys meistrai. Tiek Remigijus, tiek Ingrida Vilkaviškyje darbuojasi neseniai, tačiau tatuiruočių gerbėjai jau yra pamėgę šių meistrų atliekamą darbą.
Vasario mėnesį „Topolio“ laisvalaikio centre tatuiruočių saloną „Body Art Tattoo by Remis“ atidaręs R. Petrucionis džiaugiasi, kad pagaliau ėmėsi to, apie ką ilgai svajojo. „Tatuiravimas man yra meditacija. Esu paprastas vaikas iš kaimo, todėl profesionaliai tatuiruoti ilgai nesiryžau“, – kalbėjo Remigijus. Jis prasitarė, jog atidaryti saloną paskatino žmona Vilma.
Iš Suvalkų kaimo (Šeimenos sen.) kilęs vyras daugiau nei dešimtmetį darbavosi Marijampolės dramos teatre. Ten jis dirbo butaforu – kūrė scenos muliažus spektakliams, prižiūrėjo ūkio dalį, vaidindavo. Ilgą laiką tatuiravimas Remigijui buvo laisvalaikio užsiėmimas, todėl nors ir raginamas kito žinomo meistro bei mokytojo Dariaus Kelmelio, profesionaliai tatuiruoti salone pasiryžo tik šiemet.
Vilkaviškietė Ingrida Račkauskė prieš aštuonerius metus užsiėmė automobilių ir motociklų puošyba, tačiau nei transporto priemonių dailinimas, nei vėliau grožio srityje įgytos žinios taip nežavėjo, kaip užbūrė tatuiruotės.
„Kuriam laikui buvau išvykusi gyventi į užsienį. Ten pas meistrą mokiausi tatuiravimo pagrindų. Kadangi piešti sekėsi, labiau domino tatuiravimo technika, higienos reikalavimai. Manau, šios žinios yra be galo svarbios – juk meistras dirba su žmogaus kūnu“, – pasakojo I. Račkauskė ir prasitarė, jog pradžioje tam, kad išmoktų šio meno, tatuiruodavo iš mėsininko nusipirktą kiaulės odą. Nuskusdavo šerius, pasiruošdavo odą. Tuo metu ir šaldytuvas, ir visi namai smirdėdavo.
Ingridą galima sutikti grožio studijoje „Akis“. Tiesa, jauna moteris šiuo metu yra sustabdžiusi veiklą, nes augina vaikelį, tačiau netrukus planuoja grįžti dirbti.
Nė vienas iš meistrų neneigė, kad tatuiruotė yra atsakingas pasirinkimas. Dėl to prieš apsilankant salone būtina gerai apgalvoti piešinį ir stilių. Pasirodo, šiuolaikinėje tatuiravimo kultūroje stilių yra išties daug. Tačiau kas tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam, o ir pasirinktas meistras turi savo braižą.
„Neįmanoma visiškai atkartoti to paties piešinio – juk kiekvienas klientas yra individualus, skiriasi žmogaus kūno sudėjimas, tai ir tatuiruotė atrodo kitaip. Kartą turėjau užsakymą atlikti didelę vadinamojo samoa stiliaus tatuiruotę – tokią, kaip turi aktorius Dveinas Džonsonas. Na, bet juk tam, kad ji gražiai atrodytų, reikia dar ir sporto salėje paplušėti“, – pasakojo meistras, labiausiai mėgstantis tradicinio stiliaus (angl. old school) tatuiruotes.
Klientai kūno piešinius renkasi norėdami pabrėžti savo individualumą ar įamžinti svarbų gyvenimo įvykį: vaiko gimimą, hobį, mėgstamą personažą.
Ypatingo atidumo reikalauja minimalistiniai kūno piešiniai, kurie tik iš pažiūros atrodo nesudėtingi.
„Esu krapštukė, dirbu lėtai, bet užtikrintai. Galėčiau daryti realistines ar spalvotas tatuiruotes, tačiau yra daug meistrų, kurie tai atliktų geriau negu aš. Kam imtis to, ko nesugebi? Geriau daryti tai, ką iš tikrųjų moki“, – svarstė Ingrida, priešingai nei Remigijus, itin mėgstanti minimalizmą.
Meistrai pasakojo, jog neretai tenka taisyti pogrindyje dirbančių tatuiruotojų darbą, o savadarbiu aparatu darytos tatuiruotės kartais palieka randus. „Tatuiruotė, kai sugyja, turi būti lygi, glotni. Jei perbraukus ištatuiruotą vietą jaučiami Ararato kalnai, vadinasi, oda išdraskyta. Lazeris tatuiruotę gali panaikinti, o rando, deja, ne“, – pabrėžė R. Petrucionis.
Susivilioję pigesnėmis paslaugomis žmonės vėliau vis tiek kreipiasi į profesionalius meistrus. „Patirties trūkumas ir žinių stoka dažnam atsirūgsta. Turėjau klientę, kuri manęs pasiteiravusi kainos nuėjo pas neprofesionalą. Galiausiai ji grįžo, tačiau su kreiva tatuiruote ir prašymu padėti. Vis dėlto ištaisyti kito tatuiruotojo klaidas nėra taip paprasta. Nelengva kreivą liniją ištiesinti“, – pasakojo I. Račkauskė.
Žmonių požiūris į kūno puošybą keičiasi, todėl nuo tarybinių laikų užsilikęs stereotipas, kad tatuiruoti yra tik kalėjimuose sėdėję ar gaujai priklausę žmonės, pasimiršta. R. Petrucionis pasakojo, jog neretai tenka kitu piešiniu uždengti stigma virtusias kalinių tatuiruotes.
„Atlikdamas tokius darbus labai daug sužinai ne tik apie patį žmogų, bet ir apie tatuiruotes. Yra tokių piešinių, kurių net ir prašomas niekada nesutinku imtis“, – atskleidė meistras Remigijus Petrucionis.
Pasirodo, žmonės nori ant savo kūno turėti nacistinių ar sovietinių simbolių, įamžinti rasistines pažiūras arba kitus nacionalistinės neapykantos ženklus.
Pasak meistrų, šiuo metu ant bangos yra smulkios, dažniausiai iš vienos linijos elementų susidedančios tatuiruotės. Jas ypač mėgsta mokyklinio amžiaus jaunimas. Nepilnamečiai gana dažnai užsuka į salonus, tačiau galutinai sutariant dėl tatuiruotės turi dalyvauti ir tėvai.
„Aš klientams visada sakau, kad piešinys turi kažką reikšti, nes kitaip po pusės metų jis bus pabodęs. Jeigu matau, kad jaunuolis nori kažkokios nesąmonės, kalbuosi tiek su juo, tiek su tėvais. Ieškome bendro sprendimo, o jei tėvai vaikui duoda visišką laisvę, tada bandau jį atkalbėti. Juk tatuiruotės daug pasako ir apie patį meistrą“, – pasakojo Ingrida Račkauskė.
Fakto, kad tatuiruotėmis puošiasi nepilnamečiai, R. Petrucionis nedramatizuoja ir sako, jog yra sveikintina, kai jaunuolis apie norą praneša tėvams bei kreipiasi į saloną, kuriame yra užtikrinamas ir sterilumas, ir kokybė.
„Jaunimas dažnai darosi bereikšmių tatuiruočių, pavyzdžiui, senį besmegenį, gyvatės galvą. Kažkada turėjau prašymą ištatuiruoti lotyniškai Memento mori (liet. Atmink, kad mirsi). Jiems dar gyvenimas neprasidėjęs, o jau apie mirtį šneka“, – juokėsi tatuiruočių meistras.
Vyriškis neslėpė, kad ir paties jaunystė buvo maištinga. Mat, pirmasis iš daugelio piešinių, puošiančių kūną, atsirado... vos dvylikos metų. „Prieš daugiau nei dvidešimt metų iš kasetinio grotuvo varikliuko ir gitaros stygos su draugu pasigaminome savadarbį tatuiravimo aparatą. Naudojome iš rašiklio širdelės išpūstą tušą. Kokios tai buvo tatuiruotės, geriau neatskleisiu, nes visokių nesąmonių esame prisidarę“, – prisiminęs juokėsi Remigijus.
Itin populiaru manyti, jog meistro kūną būtinai turi puošti begalė tatuiruočių, tačiau Ingrida turi tik vieną ant kulkšnies. Šioje skausmui bene jautriausioje kūno vietoje moteris ją pasidarė pati. „Man dažnai sako: „Kokia tu meistrė, jei neturi tatuiruočių, juk tai – vizitinė kortelė.“ Tačiau žmonės vis tiek manimi pasitiki ir tai yra smagu“, – kalbėjo I. Račkauskė.
Galerija: Tatuiruotės
Publikuota: 2022-10-17 10:29:30
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai
* Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|