„Santaka“ / Padėti spręsti Matlaukio užtvankos reikalus paprašyta ir mokslininkų / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3 kiaules (apie 180–200 kg). Tel. 8 614 95 567.
Galioja iki: 2022-12-01 13:09:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Apžėlusi užtvankos šachta, suklypęs lieptelis – vaizdas liudija, kad Rusijos pusėje įrenginių niekas neprižiūri.

Padėti spręsti Matlaukio užtvankos reikalus paprašyta ir mokslininkų

Eglė MIČIULIENĖ


Kybartų seniūnijoje esanti Matlaukio užtvanka nerimą kelia tiek gyventojams, tiek valdžios atstovams. Praėjusią savaitę šį klausimą aptarti į Vilkaviškį buvo suvažiavę specialistai iš Kauno bei Vilniaus.



Siūlė išleisti Lietuvos pusėje

Dėl nesaugiai atrodančių Matlaukio užtvankos įrenginių per daugelį metų sušauktas jau ne vienas pasitarimas, tartasi ir rajono, ir valstybiniu, o kažkada – ir tarpvalstybiniu lygmeniu, nes dalis užtvankos įrenginių yra Rusijoje, Kaliningrado srityje. Deja, kaip tik dėl šios priežasties jokių konkrečių veiksmų ir nebuvo imtasi, o pastaruoju metu dėl karo Ukrainoje situacija visai komplikavosi.

Matydami neprižiūrimus įrenginius – apžėlusią Rusijos pusėje esančią užtvankos šachtą, į šoną pasvirusį surūdijusį tiltelį – nerimauja vietiniai gyventojai. Į redakciją paskambinęs kybartietis pasakojo buvęs Matlaukyje pažvejoti, ir pamatytas vaizdas jį gerokai išgąsdino.

„Internetinėje „Santakoje“ perskaičiau straipsnį, kad užtvanka vadinama tiksinčia bomba. Taip ir yra, bet matau, kad niekas ir toliau nieko nedaro. Tiktai laiko klausimas, kada įvyks nelaimė – o kad ji įvyks, tai akivaizdu. Viskas bus nuplauta“, – kalbėjo vyras.


Kybartietis svarstė, kad galbūt tvenkinio vandenį būtų galima po truputį išleisti į Lietuvos pusę per siurblinę, kuria laukams laistyti kažkada naudojosi kolūkiečiai.

„Bet tuo galbūt labai nesuinteresuoti ūkininkai, kurie išleidimo vietoje dabar cisternomis ima vandenį?“ – klausė vyras.



Sukvietė ekspertus

Taip sutapo, kad kaip tik tą dieną, kai sulaukėme kybartiečio skambučio, aptarti užtvankos problemos susirinko rajono Savivaldybės sukviesta komisija.

Ji buvo sudaryta, kai Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija dėl Matlaukyje susidariusios pavojingos situacijos raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją.

Į komisiją, kuri praėjusią savaitę važiavo apžiūrėti probleminės užtvankos, buvo pakviesta ne tik keletas rajono Savivaldybės specialistų, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vitas Damulevičius, Žemės ir nekilnojamojo turto politikos departamento Melioracijos ir infrastuktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė bei šio skyriaus vyr. specialistė Loreta Grigaitienė, VĮ Valstybės žemės fondo projektų vadovas Donatas Zubrus, taip pat Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos viceprezidentas Vilimantas Vaičiukynas.


Ekspertai apžiūrėjo Lietuvos pusėje esančius užtvankos hidrotechninius statinius ir patvirtino, kad užtvankos būklė nėra gera, tačiau vis dėlto ne tokia tragiška, kaip galvota iš pradžių.



Didelio pavojaus nekelia

Žurnalistų pakalbintas komisijos narys VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkas V. Damulevičius teigė, jog šiuo metu labai didelio pavojaus žmonėms užtvanka nekelia.

„Pati damba yra stabili, jos elementų būklė – gera. Problemų galbūt kelia perteklinio vandens pralaida, kurios dalis yra Rusijos pusėje, bet bijau, kad susitarti su Rusija ir pralaidą suremontuoti nepavyks. Pats lieptelis potvynio grėsmės nesukelia. O sukrypęs jis dėl to, kad kolonas, ant kurių yra pritvirtintas, pavasarį pastumdė ledai. Pagal tvenkinio naudojimo taisykles, prieš potvynį tiek apie pralaidą, tiek apie kolonas reikia apipjaustyti ledus, bet to padaryta nebuvo, – aiškino V. Damulevičius.

Anot eksperto, kilus grėsmei vandens lygį iš tiesų būtų galima pažeminti per minėtą vandens paėmimo vietą, buvusią siurblinę. Tačiau tam pirmiausiai reikėtų atlikti remontą ir vamzdžius nukreipti į drenažinį griovį, jį prieš tai išvalius. Grioviu vanduo išbėgtų į upę, nepadarydamas žalos pievoms ar kitoms kultūroms.




Laukia komisijos išvadų

Vis dėlto, mokslininko nuomone, net ir kilus avarijai didelės grėsmės nebūtų, nes upelis, pakraščiai apaugę krūmais, o visi augalai, akmenys, krūmai sudaro paviršiaus šiurkštumą ir dėl jo potvynio banga silpnėja. Todėl išsiliejęs vandens srautas rimto pavojaus žmonėms nesukeltų.

V. Damulevičius tikisi, jog komisijos nariai artimiausiu metu prieis konsensusą ir bendrą statinio įvertinimą pateiks Savivaldybei.

Komisijos narė, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė priminė, jog norint pažeminti vandens lygį reikėtų kalbėti ir su Rusijos atstovais, o tai šiuo metu greičiausiai neįmanoma. Vis dėlto kokių konkrečiai priemonių reikėtų imtis, kad avarijos būtų išvengta, bus sprendžiama tik gavus oficialų komisijos atsakymą.

„Tad dabar laukiame mokslininkų išvadų. O ar kažką įgyvendinti būsime pajėgūs – kol kas sunku pasakyti“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.



Publikuota: 2022-10-20 11:30:35

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Dvare pagerbti kariškiai ir ilgametė kraštotyrininkė
* Savo miesto mylėti neužtenka – dėl jo reikia ir padirbėti
* Svajonių gyvenimo Anglijoje atsisakęs kraštietis pasinėrė į kombučios gamybą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į Seimo sprendimą apmokestinti plonus plastiko maišelius?
Naudosiu jų mažiau.
Įpročių dėl to nekeisiu.
Įsigysiu daugkartinius.
Ir lig šiol jų nenaudojau.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas