Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Praėjus dvejiems metams nuo privalomosios mediacijos įtvirtinimo įstatymu, nutarėme pasidomėti, kaip keitėsi ja besinaudojančių asmenų proceso supratimas, kokiuose ginčuose mediacijos dalyvius dažniausiai lydi sėkmė bei kokiais klausimais bendrą sutarimą rasti būna sunkiausia.

Papasakoti apie savo patirtį teikiant privalomosios mediacijos paslaugas sutiko kelios su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba bendradarbiaujančios mediatorės: A. Zaburienė, E. Šiugždinytė, M. Šereikienė, I. Adriuškevičienė bei E. Rybelienė, o bendrą situaciją apžvelgė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė. Ji pasidžiaugė, kad gyventojų supratimas, kas yra mediacija ir kokia jos nauda, per pastaruosius metus išaugo, o kartu tai sudarė prielaidas ir geresniems mediacijos proceso rezultatams. „Mediacija yra puikus būdas spręsti šeimos ginčus, nes skatina išlaikyti geresnį santykį po ginčo sprendimo, o kartu suteikia galimybes surasti abi puses tenkinantį sprendimą. Stebime tikrai gerėjančius mediacijos rezultatus, stengiamės atrasti geriausias praktikas ir skatiname mediatorius dalintis gerąja patirtimi tarpusavyje.“

Tiesiogiai su mediacijos situacijomis susiduriančios mediatorės iš skirtingų Lietuvos miestų vieningai paminėjo, jog požiūris į mediaciją per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės. Vietoje to, kad maišytų šį terminą su „meditacija” ar vengtų proceso kaip nesuprantamo, dabar gyventojai turi žinių, supranta, jog tai yra valstybės lėšomis finansuojama paslauga, ir neretai daug mieliau renkasi būtent tokį būdą nei ilgą bylinėjimąsi teisme. Žinoma, pasitaiko žmonių, kuriems tai vis dar yra naujiena, nes jie iki tol veikiausiai neturėjo su teisiniais klausimais susijusių situacijų, bet vis didesnė visuomenės dalis supranta, kas yra mediacija ir prireikus ja naudojasi.

Didėjantis supratimas kas tai yra mediacija ir kokie yra jos privalumai džiugina, tačiau visuomet kyla klausimas, ar įmanoma per tam tikrą ribotą laiką dvi nesutariančias šalis paskatinti surasti kompromisą bei ginčą išspręsti geranoriškai, pasiekiant bendrą sutarimą. Vertinant kalbintų mediatorių nuomones, ryškėja tam tikros tendencijos, kurios yra gana akivaizdžios – susitarimai tikrai yra įmanomi, tačiau skiriasi sritys, kuriose juos pasiekti pavyksta lengviau bei tos, kur dažnai atsiduriama aklavietėje ir nei viena ginčo pusė nėra linkusi sutikti. Kalbant apie sėkmės istorijas, jos dažniausiai yra susijusios su vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo susitarimais. Procese dalyvaujantys tėvai vaiko interesus laiko prioritetu ir yra linkę nusileisti bei ieškoti geriausio sprendimo savo atžalai, tad tinkamai procesą pakreipęs mediatorius dažnai padeda visus šiuos klausimus išspręsti taikiu būdu, nepasiekiant teismo. Deja, kiek kitokia situacija yra sprendžiant turto pasidalijimo klausimus – ši tema yra itin priešinanti, abi pusės dažnai galvoja apie savo ateitį ir nėra linkusios nusileisti, tad mediatoriams tenka tikrai nemažas iššūkis bandant padėti rasti abi puses tenkinantį susitarimą tokiais klausimais.

Mediacija, nors ir skatina gera valia siekti susitarimo, retai šiame procese dalyvaujantiems žmonėms atneša geras emocijas, nes sprendžiami nemalonūs klausimai ir prisimenamos gana jautrios patirtys. Nepaisant to, pavyko atrasti ir vieną itin jautrią ir kartu sėkmingą mediacijos istoriją, kuria tiesiog negalima nepasidalinti. Mediatorė Eglė Šiugždinytė papasakojo apie situaciją, kuomet mediaciją inicijavo mama, siekdama padidinti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui: „Mediacijos metu paaiškėjo, kad tėvas su vaiku nėra matęsis net 10 metų, kadangi mama uždraudė jam matytis su vaiku dėl nuoskaudų, patirtų skyrybų metu, o jis vedamas principų to bendravimo ir nesiekė. Kalbantis su šalimis, visgi, paaiškėjo, kad tiek mama, tiek tėvas norėtų, kad bendravimas būtų atnaujintas. Įvertinus, kad vaikas tėvo nematė labai ilgą laiką ir dėl to gali būti padaryta didelė žala vaiko psichologinei būsenai, į mediacijos procesą įtraukėme ir psichologą, su kurio pagalba buvo atnaujintas vaiko ir tėvo bendravimas. Praėjus metams, šią vasarą gavau vaiko ir tėčio nuotrauką kartu su vaiko padėka – „Ačiū, kad grąžinote tėtį”. Vadinasi, ir po mediacijos praėjus metams laiko, santykiai tarp vaiko ir tėvo nenutrūko. Tai – pati sėkmingiausia mano mediacija, į kurią buvo įdėta labai daug darbo – tiek mano, tiek psichologo, tiek ir pačių ginčo šalių.”

Apžvelgiant bendrą situaciją džiugina ne tik tokios sėkmės istorijos, kurią papasakojo mediatorė Eglė Šiugždinytė, tačiau ir statistika – tais atvejais, kai abi ginčo šalys sutiko išbandyti Valstybės lėšomis apmokamą privalomąją mediaciją, net 56 proc. mediacijos procesų pasibaigė taikos sutartimi.

Daugiau informacijos apie privalomosios mediacijos procesą galite rasti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto svetainėje https://vgtpt.lrv.lt/ .

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---