|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Ligoninės direktorius Linas Blažaitis (kairėje) svečiams aprodė gydymo įstaigos patalpas.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Jau ne pirmą kartą Vilkaviškyje viešintys Norvegijos „liūtai“ ir šįkart atvyko ne tuščiomis. Bendradarbiaudami su Vilkaviškio „Lions“ klubu skandinavai aplankė 16 sunkiau besiverčiančių rajono šeimų ir nupirko joms reikalingiausių maisto produktų. Kaip pasakojo idėjinis norvegų lyderis Arve Rogne, kiekvienai šeimai buvo skirta maždaug po 100 eurų. Vizito metu svečiai taip pat lankėsi Vilkaviškio rajono Savivaldybėje, kurioje juos sutiko rajono meras Algirdas Neiberka, jo patarėjas Joris Juškauskas bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė. Susitikimo metu geradariams buvo pristatyti svarbiausi pastaruoju metu rajone įgyvendinti projektai, aptarta Ukrainoje vykstančio karo situacija. Meras papasakojo, kad esant poreikiui į Ukrainą siunčiami reikalingi daiktai, vaistai, medicinos bei higienos priemonės. Mūsų rajone taip pat suteikiamas prieglobstis nuo karo bėgantiems asmenims – jie gauna visą reikalingą pagalbą. „Vilkaviškyje lankiausi jau tryliktą kartą. Paskutinį sykį buvau prieš dvejus metus. Jei atvirai, nesitikėjau, kad per tiek laiko mieste gali įvykti šitiek pokyčių. Jie išties stebina. Takai, tiltai po tiltais, autobusų stotis – visa tai atrodo neįtikėtinai. Žinoma, viešnagės metu nepamiršome ir pagrindinės savo misijos – padėti tiems, kam to labiausiai reikia“, – pasakojo A. Rogne. Jo teigimu, pagalba kitiems Norvegijoje turi itin gilias tradicijas. Nuo tada, kai šiai valstybei priklausančioje Šiaurės jūroje buvo rasta naftos, ji tapo labai turtinga. Būtent dėl šios priežasties vietiniai gyventojai yra linkę su kitais dalytis tuo, kuo gali. Graži Norvegijos ir Vilkaviškio „liūtų“ draugystė tęsiasi nuo 2011 m. Kone kasmet skandinavai atvyksta į Lietuvą su dovanomis arba atsiunčia įvairias žaislų, drabužių ar batų siuntas. Šįkart vizito metu buvo ne tik aplankytos sunkiau besiverčiančios rajono šeimos, bet ir apžiūrėtos Vilkaviškio ligoninės patalpos, kurias aprodė pats ligoninės direktorius Linas Blažaitis. Vilkaviškio ligoninėje jau artimiausiu metu bus įrengtas multisensorinis kambarys, kuriam dalį lėšų taip pat skyrė Norvegijos „liūtai“. Kaip pasakojo Vilkaviškio „Lions“ klubo prezidentė, Vilkaviškio ligoninės Konsultacinio skyriaus vedėja Diana Mykolaitytė, įrengus šį kambarį, bus žengtas didelis žingsnis į priekį teikiant paslaugas raidos sutrikimų turintiems vaikams. Šiuo kambariu taip pat galės naudotis ir geriatrijos dienos stacionaro pacientai. „Dėl galimybės dalyvauti projekte ir gauti finansavimą multisensoriniam kambariui įrengti Vilkaviškio „Lions“ klubas dar pavasarį kreipėsi į Jungtinėse Amerikos Valstijose įsikūrusį tarptautinį „Lions“ klubų fondą. Neseniai sužinojome, kad mūsų projektas buvo patvirtintas ir jam skirtas 23, 7 tūkst. JAV dolerių finansavimas. Dar 7, 9 tūkst. JAV dolerių prie projekto turime prisidėti savo bei partnerių lėšomis. Džiaugiamės, kad partneriais sutiko tapti mūsų draugai iš Alesundo, taip pat Marijampolės apskrities bei Marijampolės moterų „Lions“ klubai ir Vilkaviškio ligoninė“, – kalbėjo D. Mykolaitytė. Anot jos, šiuo metu peržiūrimi pasiūlymai minėtam kambariui reikalingoms priemonėms įsigyti. Tikimasi jau artimiausiu metu jas išsirinkti ir nusipirkti. Multisensoriniai kambariai sparčiai populiarėja ne tik ligoninėse, bet ir vaikų darželiuose, mokyklose, slaugos įstaigose. Tokio tipo erdvėse teikiama pagalba sensorinės integracijos sutrikimų turintiems žmonėms. Jie dažniausiai nustatomi vaikams ar suaugusiesiems, turintiems autizmo, intelekto, judesio, mokymosi, hiperaktyvumo ar kitų panašaus pobūdžio sutrikimų požymių, taip pat sergantiems psichikos ligomis. Multisensorinėse erdvėse per įvairias priemones skatinami pirminiai lytėjimo, skonio, regos, garso, kvapo ir judėjimo pojūčiai. Šiame kambaryje įprastai sukuriama terapinė aplinka, kurioje vaikas ar suaugęs žmogus susiduria su tam tikrais dirgikliais ir stimulais, kurie per žaidimus moko moduliuoti savo pojūčius, susitvarkyti su iššūkiais, prisitaikyti įvairiose aplinkose, nusiraminti, atsipalaiduoti, patirti pasitikėjimo ir laimės jausmą. Priemonių, kuriomis galima visa tai pasiekti, yra pačių įvairiausių: pasunkintos antklodės, svareliai, specialūs šepečiai, balastinės lentos, sūpynės, batutai, kamuoliai, vadinamosios kūno kojinės, burbulų vamzdžiai ir kt. Užsidėję specialius akinius ar ausines kambario lankytojai gali atsidurti stebuklingose šalyse, apsilankyti gamtos, povandeniniuose ar pasakų pasauliuose. Multisensoriniuose kambariuose veiklos pritaikomos pagal kiekvieno asmens amžių, motyvaciją ir sutrikimus. Gaudamas reikiamą kiekį impulsų žmogus dažniausiai pasijunta ramesnis, saugesnis, išvengia streso, ima daugiau domėtis aplinka. Neretai tokios erdvės tampa puikia alternatyva vaistams. „Tokio kambario Vilkaviškio ligoninėje labai trūko. Neabejoju, kad čia pagalbą gaus tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus rajono gyventojai“, – kalbėjo D. Mykolaitytė. Publikuota: 2022-10-25 08:08:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|