„Santaka“ / Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti? / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Epidemiologė Daiva Razmuvienė sakė: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu kaip gripas.“

SAM archyvo nuotr.


Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?


2019 m. pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6, 5 mln. iš jų mirė.

Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė.



Pamažu gerėjanti situacija

„Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais remiantis yra išvedami rodikliai 100 tūkst. gyventojų. Paskutiniai skaičiavimai parodė, kad 14 d. laikotarpiu užsikrėtimų skaičius nesiekia 400 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, – aiškindama apie užsikrėtimo statistiką pokalbį pradėjo epidemiologė.

Pirmais ir antrais pandemijos metais kritinis hospitalizuotų ligonių skaičius buvo 2 500, šiuo momentu hospitalizuotų asmenų šalyje yra netoli 100. Tai prioritetinis rodmuo, pagal kurį vertinama epidemiologinė situacija šalyje.


„Didesnę nei 2 000 hospitalizuotų asmenų ribą tikrai pasiekdavome ir viršydavome, tuomet gydymo įstaigose būdavo daug didesnė apgultis ir įtampa nei įprastai. Reikia nepamiršti, kad serga ir gydytojai, kurių gali pritrūkti padidėjus pacientų skaičiui, todėl sergamumo rodikliai yra atidžiai ir nuosekliai stebimi“, – teigė medikė.

Epidemiologės teigimu, rodikliai vis dar išlieka nepastovūs ir nuolat kinta, bet jau nuo vasaros pradžios net ir atsiradus naujoms atmainoms situacija pamažu gerėja, todėl žiūrėdami į skaičius galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu kaip gripas. „Atėjus šaltajam sezonui, kai padidėja rizika užsikrėsti gripu, mes nesibaiminame, nes esame pripratę ir imamės puikiai žinomų priemonių siekdami jo išvengti. Tuo labiau kad gripo ir koronaviruso simptomai yra labai panašūs ir juos atskirti gali tik profesionalas – medikas“, – matydama užsikrėtimo tendencijas mintį plėtojo D. Razmuvienė.



Neturėjome algoritmo, bet radome kitą išeitį

„Koronavirusas buvo naujas nežinomasis, naujas sukėlėjas pasaulyje, kuris užklupo netikėtai ir visus išgąsdino. Neturėjome jokios tikslios, patikimos informacijos ar rekomendacijų apie naują SARS-CoV-2 virusą, sukėlusį pandemiją. Kiekviena pasaulio valstybė elgėsi taip, kaip galėjo geriausiai ir saugiausiai, atsižvelgusi į tuometę situaciją savoje šalyje, apsaugoti savo gyventojus. Nė viena šalis neturėjo algoritmų virusui valdyti, nes nebuvo jokios patirties, nebuvo, kas galėtų atsakyti į daugybę klausimų ir padėtų išspręsti naujai susidariusią situaciją. Galime pasidžiaugti, kad pavyko atrasti būdų, padėjusių stabilizuoti padėtį“, – prisiminimais apie 2020 m. pradžią dalijosi epidemiologė.


Atsiradus skiepams situacija pasikeitė. Remiantis statistikos duomenimis, šiuo metu daugiau nei 70 proc. Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję, persirgusiųjų – daugiau nei 1, 3 mln. Epidemiologė pridūrė: „Nepriklausomai nuo atsirandančių viruso mutacijų, vakcinos, jeigu ir neturi šimtaprocentinės apsaugos, imuninėje sistemoje palieka pėdsaką atminties ląstelėse, kurios sugeba stabdyti naujai patekusio viruso plitimą žmogaus organizme.“



Nesinorėtų pamiršti išmoktų pamokų

2022 m. pavasario pabaigoje Lietuvoje buvo atšaukta ekstremali situacija, nebeliko griežtų reikalavimų, kaip, pavyzdžiui, testavimo ir skiepijimo punktų, privalomos izoliacijos, testavimo ugdymo įstaigose ir kitų ribojimų.

Epidemiologė džiaugėsi, kad žmonėms pavyko naudotis ir sekti informaciją teisės aktuose bei suprasti operacijų vadovų sprendimus. „Pandemijos įkarštyje buvo begalė nurodymų, kur kreiptis ir kaip elgtis kiekviename žingsnyje, be to, besikeičianti epidemiologinė situacija koreguodavo reikalavimus. Žmonės buvo tarsi vedžiojami už rankos, o dabar, kai viskas išmokta, jiems nebereikia laukti Vyriausybės sprendimų. Kiekvienas asmuo turėtų įsivertinti savo rizikos veiksnius, pradedant amžiumi, sveikatos būkle ir baigiant tuo, kokia veikla planuotų užsiimti, ar dalyvavimas renginyje bus jam saugus. Svarbiausia, žinokite, kad jaučiant simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ir neužsiimti savigyda“, – akcentavo epidemiologė.


D. Razmuvienės nuomone, likusios rekomendacijos dėl nespecifinių priemonių naudojimo yra labai gyvos. Visuomenė visame pasaulyje įprato prie kaukių dėvėjimo, atstumų laikymosi, rankų dezinfekavimo ir uždarų patalpų vėdinimo. Epidemiologė sakė, kad ne kartą, jau atšaukus reikalavimus, ir prekybos centruose, ir viešajame transporte, ir kitose vietose pastebėjo žmonių, dėvinčių kaukes, respiratorius ar norinčių dezinfekuoti rankas. Nejučia tai tapo kasdieniu įpročiu.

„Prisiminkime laikus prieš pandemiją. Juk gripo sezonų, epidemijų metu įvairūs ribojimai taip pat būdavo įvedami, bet pamatyti žmogų su kauke būdavo neįprasta, o dabar – atvirkščiai. Pandemija, be visų blogybių, išmokė mus taisyklingai plauti rankas, laikytis atstumų, dažniau vėdinti patalpas ir dėvėti kaukes. Tai priemonės, kurios gali būti naudojamos siaučiant ir kitiems ligų sukėlėjams“, – sakė medikė.



Antikūnai – kovotojai su virusu

Šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja vasarį paplitusi omikron atmaina su subvariantais BA1, BA4 ir BA5, kuriems ir yra sukurta adaptuota vakcina.

„Vakcinos, kuriomis buvome paskiepyti anksčiau, buvo pritaikytos kitiems sukėlėjams, t. y. kitoms atmainoms, kaip, pavyzdžiui, alfa, beta ir delta. Adaptuota vakcina yra pritaikyta omikron atmainai, tačiau jokiu būdu negalima manyti, kad ankstesnės vakcinos yra nulinės. Nuo kiekvieno skiepo imuninės sistemos atmintyje lieka tarsi antspaudas, kuris, susitikęs su laukiniu virusu, pradeda gaminti antikūnus, tai yra kovotojus“, – aiškino ji.

D. Razmuvienė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai atlikę kraujo tyrimą žmonės skundžiasi mažu antikūnų kiekiu, bet tai nėra teisinga.

„Žmogaus organizmas turi du imunitetus – kraujyje (humoralinis) ir ląstelėse (ląstelinis). Išsitirti ląstelinį imunitetą eiliniam žmogui neįmanoma, nes tokie tyrimai sudėtingi ir atliekami mokslinėse laboratorijose. Kad vakcinos yra efektyvios, galima suprasti pažiūrėjus į sergamumo rodiklius, kuriuos amortizavo nemažas pasiskiepijusių žmonių skaičius“, – kalbėjo gydytoja.



Adaptuota vakcina – omikron atmainai

Per visą šį laikotarpį susirgimų ir užsikrėtimų skaičius buvo labai banguojantis, bet epidemiologė sakė, kad šiandien rodikliai yra neaukšti, ir mano, jog tam įtakos turi didelis pasiskiepijusiųjų ir persirgusiųjų skaičius. Stebint epidemiologinę situaciją rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje buvo matomas nežymus pakilimas, bet medikė patikino, kad sirgimai tikrai neviršijo 500 atvejų.

Adaptuota vakcina rekomenduojama visiems nuo 18 metų amžiaus ir vyresniems gyventojams, kuriems atėjo laikas pasiskiepyti pirma arba antra sustiprinančiąja vakcinos doze. Norėdami pasiskiepyti ar pasikonsultuoti dėl vakcinacijos kreipkitės į savo šeimos gydytoją.


Pasirinkti patogiausią vietą vakcinacijai galima registruojantis internetu www.koronastop.lt. Prisijungus per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus savo miestą registracijos sistema pateiks sąrašą įstaigų, kuriose galima skiepytis.

Gyventojai, kurie neturi galimybės užsiregistruoti internetu, turėtų kreiptis tiesiogiai į tą gydymo įstaigą, kurioje pageidauja skiepytis. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visos gydymo įstaigos vykdo vakcinaciją nuo COVID-19 ligos. Pasikonsultuoti, kur skiepytis, gyventojai gali savo gydymo įstaigoje.

Išsamią informaciją galite rasti sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/pasiskiepyti-nuo-covid-19-ligos-galima-ir-kitoje-gydymo-istaigoje-nei-esate-registruotas .

Užsk. 2172







Galerija: SAM sveikata




Publikuota: 2022-10-28 10:36:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai