|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Jaunoji ūkininkė Greta Sakalauskaitė Paežerių dvare vyksiančiam tradiciniam renginiui padovanojo šimtus moliūgų.
Andrius GRYGELAITIS
Rajono gyventojai ir svečiai kviečiami spalio 29 d. atvykti į Paežerių dvarą, kuriame vyks įspūdingas moliūgų žibintų vakaras. Nemažą dalį daržovių šiam renginiui padovanojo Vilkaviškyje gyvenanti, o Serdokų kaime ūkininkaujanti Greta Sakalauskaitė.
Žada staigmenų
Lazerių šou, pasivaikščiojimas rudenėjančiomis liepų alėjomis bei galimybė pasigrožėti tūkstančiais šviečiančių moliūgų – taip atrodys nuo 18.30 val., Paežerių dvare vyksiantis renginys „Parke klaidžioja švieselės“. Jo metu savo ūkio pristatymą surengs ir šimtus moliūgų šiai šventei padovanojusi G. Sakalauskaitė. Apsilankiusieji prie Gretos stendo bus vaišinami kavinės „Luna Rossa“ išvirta arbata, o pati jaunoji ūkininkė žada staigmenų. Kokios jos? Vilkaviškietė dar nenorėjo atskleisti.
Greta dovanotais moliūgais pradžiugino ir Žaliosios kaimo bendruomenę, kuri taip pat šiomis daržovėmis pasipuošė savo namų teritoriją.
Pati mergina savo dosnumo visiškai nesureikšmino ir teigė, kad jai smagu prisidėti prie gražių iniciatyvų.
„Džiugu, kad mūsų rajone gyvena kūrybingi žmonės, kurie sugeba įgyvendinti pačias šauniausias idėjas. Man, kaip ūkininkei, moliūgas, visų pirma, – daržovė. Aišku, tai kartu ir gražus Helovino akcentas. Iki šiol niekada nebandžiau jo skaptuoti, bet šiemet tikrai tai padarysiu“, – šypsojosi G. Sakalauskaitė.
Neplanavo ūkininkauti
Vilkaviškietė ūkininkauja dar tik trejus metus. Nors šiandien ji jaučiasi esanti visiškai savo rogėse, tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Kelias iki ūkininkavimo merginai tikrai nebuvo rožėmis klotas. Įdomu ir tai, kad su šia sritimi ji anksčiau neturėjo nieko bendro. Žemės niekada nedirbo ir Gretos tėvai, tad natūralu, jog ir pati vilkaviškietė niekada negalvojo pasukti šiuo keliu.
2015 m. mergina tuometiniame Kauno Aleksandro Stulginskio universitete pradėjo studijuoti agronomiją. Pirmus dvejus metus mokslai buvo gan nuobodūs. G. Sakalauskaitė prisipažino ne kartą pagalvojusi, jog suklydo pasirinkdama šią profesiją. Visgi trečiame kurse įvyko persilaužimas – prasidėjo išvykos į augalininkystės ūkius, studijos tapo daug įdomesnės.
„2019 m. tėtis paragino pasidomėti Europos Sąjungos remiama jaunųjų ūkininkų programa. Nusprendžiau pabandyti ir įkurti daržininkystės ūkį.
Kodėl pasirinkau tokią sritį? Dėl to, kad tėvai turėjo tik gabalėlį žemės, kurią tuo metu buvo išnuomoję kitiems ūkininkams, tad sėti javų ar rapsų joje visiškai neapsimokėtų. Tokių plotų šioms kultūroms paprasčiausiai būtų per maža. Tuo tarpu daržininkų mūsų rajone nėra labai daug, tad tai iš dalies ir lėmė mano apsisprendimą“, – prisipažino jaunoji ūkininkė.
Nežinojo, ko griebtis
Už gautą paramą Greta Sakalauskaitė įsigijo daržovių sodinimo bei nuėmimo techniką, laistymo sistemą. Tiesa, ūkininkavimo pradžia merginai negailėjo rimtų iššūkių.
„Ūkininkauti pradėjau 2020-ųjų pavasarį. Šis laikotarpis sutapo su pasaulinės COVID-19 pandemijos pradžia. Pasaulis tuo metu tarsi sustojo. Mano užsakyta technika vėlavo maždaug metus. Neturėjau nei kuo dirbti žemę, nei kuo pasėti ar nuimti daržoves. O įsipareigojimus vykdyti vis tiek reikėjo. Prisipažinsiu, vienu metu buvau puolusi į neviltį. Teko išlieti nemažai ašarų. Neįsivaizduoju, kaip dar nepražilau“, – juokėsi pašnekovė.
Laimei, sunkioje situacijoje jai pagalbos ranką ištiesė keletas mūsų rajono ūkininkų. Mergina už pagalbą labiausiai dėkinga Artūrui Plečkaičiui, Vidmantui Kupčinskui, Romualdui Vaišniui, Gintautui Jurgelaičiui, Lukui bei Valdui Vakarinams. Jei ne jie, vargu ar šiandien Greta vis dar ūkininkautų.
„Pirmaisiais metais pasodinau 4 ha svogūnų, 5, 5 ha bulvių ir pasėjau hektarą žirnių. Derlius užaugo gana neblogas, tačiau iš pradžių teko sukti galvą, kaip jį nuimti, o vėliau – kaip parduoti. Pamenu, kaip plaukdama baidare prie Pilviškių pamačiau stovintį bulvių kasimo kombainą. Vėliau susisiekiau su jo savininku ir paprašiau pagalbos. Parduoti užaugintą produkciją taip pat sekėsi gana sunkiai. Pasaulis vis dar buvo sąstingyje – nedirbo kavinės, restoranai, mokyklos, vaikų darželiai. Atrodė, kad daržovių niekam nereikia“, – prisiminė G. Sakalauskaitė.
Gelbėjimosi ratą vilkaviškietei pamėtėjo TV3 televizija. Vieną dieną ji sulaukė netikėto skambučio ir išgirdo, jog šios televizijos atstovai nori atvykti pas ją į ūkį ir padaryti reportažą apie tų metų daržovių derlių. Po parodyto siužeto Gretos sandėliuose gulėjusios gėrybės buvo išparduotos kone per savaitę.
Sunkiausia užauginti morkas
Antrieji ūkininkavimo metai G. Sakalauskaitei taip pat nebuvo lengvi. Nors už paramą pirkta technika jau buvo atkeliavusi į ūkį, tačiau šįkart pagalius į ratus nusprendė pakaišioti gamta. Dėl sausros visiškai neužaugo svogūnai, jų plotus teko užarti, o bulvės subrendo labai mažos.
„Dėl tokios ūkininkavimo pradžios rankos greičiausiai nusvirtų ne vienam. Man taip pat ne kartą kilo minčių viską mesti. Jei ne prisiimti įsipareigojimai, greičiausiai šiandien jau neūkininkaučiau“, – prisipažino vilkaviškietė.
Šių metų derliumi Greta yra patenkinta. Tiesa, dėl pavasarį iškritusio didelio kritulių kiekio bent hektaras moliūgų visiškai numirko, tačiau likusios daržovės užderėjo neblogai. Šiemet jaunoji ūkininkė, be moliūgų, dar augino bulvių, svogūnų ir morkų. Visgi pastarųjų daržovių ateityje greičiausiai teks atsisakyti. Pasak vilkaviškietės, jos sukelia daugiausiai rūpesčių.
„Tarkime, su bulvėmis viskas aišku. Nukasus rūšiavimo aparatas jas išskirsto į dideles ir mažas. O morkos – daug įnoringesnės. Visų pirma, nėra lengva jas užauginti gražias bei tiesias. Reikia gerai paruošti žemę. Jų rūšiavimas taip pat nėra lengvas, kaip ir sandėliavimas. Su morkomis reikia elgtis labai atsargiai, kad šios nesulūžtų“, – pasakojo G. Sakalauskaitė.
Nori mažinti rankų darbą
Šiuo metu vilkaviškietė daržoves augina maždaug 11 ha žemės plote. Dar labiau jų išplėsti mergina neketina. Pagrindinis jos tikslas – modernizuoti ūkį taip, kad jame reikėtų kuo mažiau rankų darbo.
„Sezono metu tenka samdyti žmonių. Viena tikrai visko neaprėpčiau. Deja, surasti patikimų darbuotojų nėra lengva. Ne kartą yra nutikę taip, kad sutartą dieną atvykusi į laukus nerasdavau ten turėjusių būti žmonių. Tomis akimirkomis apimdavo didelė neviltis. Dėl to ir norisi kaip įmanoma labiau sumažinti rankų darbo poreikį“, – sakė pašnekovė.
Ji prisipažino, jog darbas ūkyje nėra lengvas, ypač jaunai merginai, tačiau per trejetą metų vilkaviškietė jį pamėgo. Šiandien Greta jau turi pastovų klientų ratą, nuolat stengiasi ieškoti ir naujų užsakovų. Jaunoji ūkininkė Vilkaviškyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms užsakytas daržoves atveža tiesiai į namus, tad šiems tokia paslauga – itin patogi. Pasiskaityti apie G. Sakalauskaitės ūkio naujienas bei sužinoti visą naudingą informaciją galima feisbuko paskyroje „Gretos daržovės“.
Neįsivaizduoja kitokio gyvenimo būdo
Kai reikia, jaunoji ūkininkė pati sėda į traktorių, eina į laukus, kilnoja daržovių maišus. Nemažai aplinkinių stebisi tokiu merginos užsidegimu ir negaili jai gražių žodžių. Kartą net policijos pareigūnai buvo priversti raudonuoti iš gėdos, kai pamatę traktoriuje sėdinčią ir žemę ariančią merginą ją sustabdė, o paskui ilgai negalėjo patikėti, kad ši turi teisę vairuoti tokią transporto priemonę. O, pasirodo, Greta turi ne tik traktoriaus, bet ir kombaino bei kitų žemės ūkio mašinų teises.
„Kažkada buvo minčių likti gyventi Kaune. Jau buvau pripratusi prie miesto tempo, didelių automobilių kamščių.
Visgi grįžusi į Vilkaviškį supratau, kad būtent čia yra mano vieta. Man patinka ramesnis gyvenimo būdas. Dabar jau visiškai pripratau prie ūkininkavimo ir be šios veiklos neįsivaizduoju savo kasdienybės. Atrodo, kad net įveikti rūpesčiai nebuvo tokie sunkūs“, – šypsojosi pašnekovė.
Rajono gyventojai ir svečiai kviečiami spalio 29 d. atvykti į Paežerių dvarą, kuriame vyks įspūdingas moliūgų žibintų vakaras. Nemažą dalį daržovių šiam renginiui padovanojo Vilkaviškyje gyvenanti, o Serdokų kaime ūkininkaujanti Greta Sakalauskaitė. |
Lazerių šou, pasivaikščiojimas rudenėjančiomis liepų alėjomis bei galimybė pasigrožėti tūkstančiais šviečiančių moliūgų – taip atrodys nuo 18.30 val., Paežerių dvare vyksiantis renginys „Parke klaidžioja švieselės“. Jo metu savo ūkio pristatymą surengs ir šimtus moliūgų šiai šventei padovanojusi G. Sakalauskaitė. Apsilankiusieji prie Gretos stendo bus vaišinami kavinės „Luna Rossa“ išvirta arbata, o pati jaunoji ūkininkė žada staigmenų. Kokios jos? Vilkaviškietė dar nenorėjo atskleisti.
Greta dovanotais moliūgais pradžiugino ir Žaliosios kaimo bendruomenę, kuri taip pat šiomis daržovėmis pasipuošė savo namų teritoriją.
Pati mergina savo dosnumo visiškai nesureikšmino ir teigė, kad jai smagu prisidėti prie gražių iniciatyvų.
„Džiugu, kad mūsų rajone gyvena kūrybingi žmonės, kurie sugeba įgyvendinti pačias šauniausias idėjas. Man, kaip ūkininkei, moliūgas, visų pirma, – daržovė. Aišku, tai kartu ir gražus Helovino akcentas. Iki šiol niekada nebandžiau jo skaptuoti, bet šiemet tikrai tai padarysiu“, – šypsojosi G. Sakalauskaitė.
Vilkaviškietė ūkininkauja dar tik trejus metus. Nors šiandien ji jaučiasi esanti visiškai savo rogėse, tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Kelias iki ūkininkavimo merginai tikrai nebuvo rožėmis klotas. Įdomu ir tai, kad su šia sritimi ji anksčiau neturėjo nieko bendro. Žemės niekada nedirbo ir Gretos tėvai, tad natūralu, jog ir pati vilkaviškietė niekada negalvojo pasukti šiuo keliu.
2015 m. mergina tuometiniame Kauno Aleksandro Stulginskio universitete pradėjo studijuoti agronomiją. Pirmus dvejus metus mokslai buvo gan nuobodūs. G. Sakalauskaitė prisipažino ne kartą pagalvojusi, jog suklydo pasirinkdama šią profesiją. Visgi trečiame kurse įvyko persilaužimas – prasidėjo išvykos į augalininkystės ūkius, studijos tapo daug įdomesnės.
„2019 m. tėtis paragino pasidomėti Europos Sąjungos remiama jaunųjų ūkininkų programa. Nusprendžiau pabandyti ir įkurti daržininkystės ūkį.
Kodėl pasirinkau tokią sritį? Dėl to, kad tėvai turėjo tik gabalėlį žemės, kurią tuo metu buvo išnuomoję kitiems ūkininkams, tad sėti javų ar rapsų joje visiškai neapsimokėtų. Tokių plotų šioms kultūroms paprasčiausiai būtų per maža. Tuo tarpu daržininkų mūsų rajone nėra labai daug, tad tai iš dalies ir lėmė mano apsisprendimą“, – prisipažino jaunoji ūkininkė.
Už gautą paramą Greta Sakalauskaitė įsigijo daržovių sodinimo bei nuėmimo techniką, laistymo sistemą. Tiesa, ūkininkavimo pradžia merginai negailėjo rimtų iššūkių.
„Ūkininkauti pradėjau 2020-ųjų pavasarį. Šis laikotarpis sutapo su pasaulinės COVID-19 pandemijos pradžia. Pasaulis tuo metu tarsi sustojo. Mano užsakyta technika vėlavo maždaug metus. Neturėjau nei kuo dirbti žemę, nei kuo pasėti ar nuimti daržoves. O įsipareigojimus vykdyti vis tiek reikėjo. Prisipažinsiu, vienu metu buvau puolusi į neviltį. Teko išlieti nemažai ašarų. Neįsivaizduoju, kaip dar nepražilau“, – juokėsi pašnekovė.
Laimei, sunkioje situacijoje jai pagalbos ranką ištiesė keletas mūsų rajono ūkininkų. Mergina už pagalbą labiausiai dėkinga Artūrui Plečkaičiui, Vidmantui Kupčinskui, Romualdui Vaišniui, Gintautui Jurgelaičiui, Lukui bei Valdui Vakarinams. Jei ne jie, vargu ar šiandien Greta vis dar ūkininkautų.
„Pirmaisiais metais pasodinau 4 ha svogūnų, 5, 5 ha bulvių ir pasėjau hektarą žirnių. Derlius užaugo gana neblogas, tačiau iš pradžių teko sukti galvą, kaip jį nuimti, o vėliau – kaip parduoti. Pamenu, kaip plaukdama baidare prie Pilviškių pamačiau stovintį bulvių kasimo kombainą. Vėliau susisiekiau su jo savininku ir paprašiau pagalbos. Parduoti užaugintą produkciją taip pat sekėsi gana sunkiai. Pasaulis vis dar buvo sąstingyje – nedirbo kavinės, restoranai, mokyklos, vaikų darželiai. Atrodė, kad daržovių niekam nereikia“, – prisiminė G. Sakalauskaitė.
Gelbėjimosi ratą vilkaviškietei pamėtėjo TV3 televizija. Vieną dieną ji sulaukė netikėto skambučio ir išgirdo, jog šios televizijos atstovai nori atvykti pas ją į ūkį ir padaryti reportažą apie tų metų daržovių derlių. Po parodyto siužeto Gretos sandėliuose gulėjusios gėrybės buvo išparduotos kone per savaitę.
Antrieji ūkininkavimo metai G. Sakalauskaitei taip pat nebuvo lengvi. Nors už paramą pirkta technika jau buvo atkeliavusi į ūkį, tačiau šįkart pagalius į ratus nusprendė pakaišioti gamta. Dėl sausros visiškai neužaugo svogūnai, jų plotus teko užarti, o bulvės subrendo labai mažos.
„Dėl tokios ūkininkavimo pradžios rankos greičiausiai nusvirtų ne vienam. Man taip pat ne kartą kilo minčių viską mesti. Jei ne prisiimti įsipareigojimai, greičiausiai šiandien jau neūkininkaučiau“, – prisipažino vilkaviškietė.
Šių metų derliumi Greta yra patenkinta. Tiesa, dėl pavasarį iškritusio didelio kritulių kiekio bent hektaras moliūgų visiškai numirko, tačiau likusios daržovės užderėjo neblogai. Šiemet jaunoji ūkininkė, be moliūgų, dar augino bulvių, svogūnų ir morkų. Visgi pastarųjų daržovių ateityje greičiausiai teks atsisakyti. Pasak vilkaviškietės, jos sukelia daugiausiai rūpesčių.
„Tarkime, su bulvėmis viskas aišku. Nukasus rūšiavimo aparatas jas išskirsto į dideles ir mažas. O morkos – daug įnoringesnės. Visų pirma, nėra lengva jas užauginti gražias bei tiesias. Reikia gerai paruošti žemę. Jų rūšiavimas taip pat nėra lengvas, kaip ir sandėliavimas. Su morkomis reikia elgtis labai atsargiai, kad šios nesulūžtų“, – pasakojo G. Sakalauskaitė.
Šiuo metu vilkaviškietė daržoves augina maždaug 11 ha žemės plote. Dar labiau jų išplėsti mergina neketina. Pagrindinis jos tikslas – modernizuoti ūkį taip, kad jame reikėtų kuo mažiau rankų darbo.
„Sezono metu tenka samdyti žmonių. Viena tikrai visko neaprėpčiau. Deja, surasti patikimų darbuotojų nėra lengva. Ne kartą yra nutikę taip, kad sutartą dieną atvykusi į laukus nerasdavau ten turėjusių būti žmonių. Tomis akimirkomis apimdavo didelė neviltis. Dėl to ir norisi kaip įmanoma labiau sumažinti rankų darbo poreikį“, – sakė pašnekovė.
Ji prisipažino, jog darbas ūkyje nėra lengvas, ypač jaunai merginai, tačiau per trejetą metų vilkaviškietė jį pamėgo. Šiandien Greta jau turi pastovų klientų ratą, nuolat stengiasi ieškoti ir naujų užsakovų. Jaunoji ūkininkė Vilkaviškyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms užsakytas daržoves atveža tiesiai į namus, tad šiems tokia paslauga – itin patogi. Pasiskaityti apie G. Sakalauskaitės ūkio naujienas bei sužinoti visą naudingą informaciją galima feisbuko paskyroje „Gretos daržovės“.
Kai reikia, jaunoji ūkininkė pati sėda į traktorių, eina į laukus, kilnoja daržovių maišus. Nemažai aplinkinių stebisi tokiu merginos užsidegimu ir negaili jai gražių žodžių. Kartą net policijos pareigūnai buvo priversti raudonuoti iš gėdos, kai pamatę traktoriuje sėdinčią ir žemę ariančią merginą ją sustabdė, o paskui ilgai negalėjo patikėti, kad ši turi teisę vairuoti tokią transporto priemonę. O, pasirodo, Greta turi ne tik traktoriaus, bet ir kombaino bei kitų žemės ūkio mašinų teises.
„Kažkada buvo minčių likti gyventi Kaune. Jau buvau pripratusi prie miesto tempo, didelių automobilių kamščių.
Visgi grįžusi į Vilkaviškį supratau, kad būtent čia yra mano vieta. Man patinka ramesnis gyvenimo būdas. Dabar jau visiškai pripratau prie ūkininkavimo ir be šios veiklos neįsivaizduoju savo kasdienybės. Atrodo, kad net įveikti rūpesčiai nebuvo tokie sunkūs“, – šypsojosi pašnekovė.
Publikuota: 2022-10-29 10:48:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|