|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
|
|
|
Kartais Vilkaviškio miesto seniūnas Remigijus Kurauskas į darbą atvyksta su „Kawasaki“ motociklu.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Prie Vilkaviškio seniūnijos pastato atrieda garsiai burzgiantis dailus motociklas. Sustoja. Jo vairuotojas lėtai nulipa, nusiima šalmą. Pasirodo, jog su šia transporto priemone į darbą atvyko miesto seniūnas Remigijus Kurauskas.
Visada mėgo vairuoti
Į darbą motociklu seniūnas vyksta nedažnai, tačiau kartais save palepina tokiu malonumu. Plieninis žirgas – didžiausia jo aistra. Dar vaikystėje būsimas valdininkas varvindavo seilę matydamas, kaip jo kiemo draugai važinėja mopedais ar motoroleriais. Kartais pavairuoti savo burzgiančias transporto priemones jie duodavo ir Remigijui. Šis tuo labai džiaugdavosi.
„Vaikystėje buvau labai užimtas. Šokių, dainavimo būreliai, sporto mokykla, įvairios kitos veiklos. Motociklui paprasčiausiai nebuvo laiko. Vėliau sukūriau šeimą, pradėjau tarnauti kariuomenėje. Taip visos mintys apie dviratę transporto priemonę buvo kažkur giliai nugramzdintos“, – prisiminė Vilkaviškio seniūnas.
Jis pasakojo, kad aistrą vairuoti jautė visada. Teises vyras išsilaikė iki pilnametystės likus dar keletui mėnesių. Tiesa, vairuoti automobilio nesulaukus aštuonioliktojo gimtadienio vis tiek nebuvo galima. Nepaisant to, kartą R. Kurauskas pasiėmė tėčio automobilį ir nusprendė juo pasivažinėti. Kaip tyčia jį sustabdė policijos pareigūnas. Laimei, šis nenubaudė jaunuolio, tačiau griežtai perspėjo ir paprašė būti kantresniam bei sulaukti pilnametystės. Grįžęs namo R. Kurauskas automobilį pastatė į vietą ir kurį laiką juo nevažinėjo.
Pirmas ir paskutinis
Šiandien Vilkaviškio seniūnas vairuoja ne tik automobilį, bet ir savo svajonių transporto priemonę – motociklą „Kawasaki Vulcan classic“. Jį vyras įsigijo 2007 m. iš Jungtinėse Amerikos Valstijose, Konektikuto valstijoje, gyvenusio kito baikerio. Išsirinkti plieninį žirgą R. Kurauskui padėjo geras bičiulis, vilkaviškietis Renaldas Darius Dulinskas. Seniūnas jam iki šiol yra dėkingas už tai.
„Mano motociklas buvo beveik idealios būklės – nuriedėjęs vos 3 tūkst. kilometrų. Buvęs savininkas važiuodamas krito, todėl nusprendė jį parduoti. Aišku, transporto priemonę teko šiek tiek pasiremontuoti, tačiau iki šiol visos jos detalės – originalios“, – pirkiniu dar ir dabar džiaugėsi pašnekovas.
Įdomu tai, kad sutvarkyti iš Amerikos atgabentą plieninį žirgą R. Kurauskui padėjo dabartinis Kybartų seniūnas Romas Šunokas, kuris pats anksčiau aktyviai važinėjo motociklu, juos remontavo.
„Apsisprendimą įsigyti motociklą iš dalies lėmė Vilkaviškyje prasidėjęs baikerių judėjimas. Pradėtos rengti sezono atidarymo bei uždarymo šventės, po miestą ėmė važinėti vis daugiau šių transporto priemonių. Net mano aplinkoje atsirado plieninius žirgus įsigijusių asmenų. Nusprendžiau ir aš įgyvendinti seną svajonę. Iki šiol manau, kad tai – mano pirmas ir paskutinis motociklas. Kažkada buvo minčių jį pakeisti, tačiau žmona nuo to atkalbėjo. Supratau, kad ji yra teisi. Mano vairuojamas modelis – klasikinis, nesenstantis. O ir motociklo būklė beveik ideali. Vargu, ar kur nors rasčiau geresnį“, – svarstė Vilkaviškio seniūnas.
Įdomus sutapimas
Tik prabėgus ne vieniems metams po to, kai įsigijo dabartinį motociklą, Remigijus Kurauskas prisiminė seną istoriją, kaip iš Amerikos grįžusi močiutė dovanų parvežė beisbolo kepuraitę su užrašu „Kawasaki“. Jis dovaną labai pamėgo, nuolat dėvėdavo. Šią kepuraitę seniūnas ir dabar turi savo namuose.
„Tuomet dar net nežinojau, ką tas užrašas reiškia. Tik dabar pradedu galvoti, jog tai buvo tam tikras ženklas. Juk ir kepuraitė, ir daug vėliau įsigytas motociklas atkeliavo iš Amerikos“, – šypsojosi pašnekovas.
Aistra vairuoti motorinę transporto priemonę jis užkrėtė ir savo sūnų Simoną. Pastarasis taip pat namuose turi motociklą, kuriuo mėgsta važinėti. Simonas dažnai su tėčiu dalyvauja Vilkaviškio baikerių šventėse. Kartais vyrai dviese sėda ant savo plieninių žirgų ir pasileidžia, kur akys mato. Tiesa, tolimesnių kelionių jie iki šiol dar vengia, tačiau vieną dieną norėtų šiek tiek ilgesniam laikui patraukti kur nors link Vakarų Europos. Tokių planų jau būta ir šiais metais, tačiau jų įgyvendinti kol kas nepavyko.
„Galbūt pavyks kitais metais? Dažnai internete stebėdamas kitų baikerių keliones varvinu seilę. Iki šiol tolimiausia mano išvyka buvo į Lenkiją, į lietuviškuosius Punsko, Seinų ir kitus kraštus. Prieš išvažiuodamas stengiuosi susidaryti šiokį tokį maršrutą. Lankau pakeliui pasitaikančias pilis, bažnyčias, kitas turistines vietas. Daugiausiai per dieną esu sukoręs gal 500 kilometrų. Įprastai renkuosi trumpesnes keliones. Smagiausia važiuoti šiltais vasaros vakarais“, – pasakojo R. Kurauskas.
Nenori įsipareigoti
Vilkaviškio seniūnas dažniausiai važinėja vienas arba su sūnumi. Likę šeimos nariai nenoriai sėda ant motociklo. Kai vyksta sezono atidarymo ar uždarymo šventės, vilkaviškietis visuomet stengiasi prisijungti prie masinių motociklistų judėjimų.
„Savęs baikeriu nelaikau. Juk žmogus, turintis krepšinio kamuolį, dar nėra krepšininkas. Taip ir aš – labai mėgstu baikerių kultūrą, puikiai sutariu su Vilkaviškio baikerių klubo nariais, dažnai dalyvauju jų rengiamose šventėse, tačiau jungtis prie klubo nenoriu. Tai būtų pernelyg rimtas įsipareigojimas.
Kažkada prisijungti kvietė ir vienas Vilniaus baikerių klubas, bet šio pasiūlymo taip pat teko atsisakyti. Manau, kad klubo nariai turi būti aktyvūs. Deja, kol kas tokių galimybių neturiu. Būti vien sąraše nenoriu“, – teigė R. Kurauskas.
Jis prisipažino, kad savo motociklą iš garažo išvaro rečiau, nei norėtų. Seniūnas tam net nebandė ieškoti pasiteisinimų, nes, anot paties, jų paprasčiausiai negali būti.
„Kartais randu įvairių priežasčių, kodėl dar ne laikas sėsti ant motociklo. Tai oras blogas, tai dulkės nenuvalytos, tai nuotaika ne ta. Visa tai nerimta. Jei visgi apsisprendžiu motociklą išvaryti iš garažo, grįžęs būnu labai laimingas.
Važiuojant vėjas prapučia visas mintis, nuima įtampą, priverčia užsimiršti. Stengiuosi važiuoti lėtai, mėgautis matomais vaizdais. Greitis man nesuteikia jokio malonumo. Idealiomis sąlygomis tikrai motociklui teikčiau pirmenybę prieš automobilį“, – pabrėžė Vilkaviškio seniūnas.
Prie Vilkaviškio seniūnijos pastato atrieda garsiai burzgiantis dailus motociklas. Sustoja. Jo vairuotojas lėtai nulipa, nusiima šalmą. Pasirodo, jog su šia transporto priemone į darbą atvyko miesto seniūnas Remigijus Kurauskas. |
Į darbą motociklu seniūnas vyksta nedažnai, tačiau kartais save palepina tokiu malonumu. Plieninis žirgas – didžiausia jo aistra. Dar vaikystėje būsimas valdininkas varvindavo seilę matydamas, kaip jo kiemo draugai važinėja mopedais ar motoroleriais. Kartais pavairuoti savo burzgiančias transporto priemones jie duodavo ir Remigijui. Šis tuo labai džiaugdavosi.
„Vaikystėje buvau labai užimtas. Šokių, dainavimo būreliai, sporto mokykla, įvairios kitos veiklos. Motociklui paprasčiausiai nebuvo laiko. Vėliau sukūriau šeimą, pradėjau tarnauti kariuomenėje. Taip visos mintys apie dviratę transporto priemonę buvo kažkur giliai nugramzdintos“, – prisiminė Vilkaviškio seniūnas.
Jis pasakojo, kad aistrą vairuoti jautė visada. Teises vyras išsilaikė iki pilnametystės likus dar keletui mėnesių. Tiesa, vairuoti automobilio nesulaukus aštuonioliktojo gimtadienio vis tiek nebuvo galima. Nepaisant to, kartą R. Kurauskas pasiėmė tėčio automobilį ir nusprendė juo pasivažinėti. Kaip tyčia jį sustabdė policijos pareigūnas. Laimei, šis nenubaudė jaunuolio, tačiau griežtai perspėjo ir paprašė būti kantresniam bei sulaukti pilnametystės. Grįžęs namo R. Kurauskas automobilį pastatė į vietą ir kurį laiką juo nevažinėjo.
Šiandien Vilkaviškio seniūnas vairuoja ne tik automobilį, bet ir savo svajonių transporto priemonę – motociklą „Kawasaki Vulcan classic“. Jį vyras įsigijo 2007 m. iš Jungtinėse Amerikos Valstijose, Konektikuto valstijoje, gyvenusio kito baikerio. Išsirinkti plieninį žirgą R. Kurauskui padėjo geras bičiulis, vilkaviškietis Renaldas Darius Dulinskas. Seniūnas jam iki šiol yra dėkingas už tai.
„Mano motociklas buvo beveik idealios būklės – nuriedėjęs vos 3 tūkst. kilometrų. Buvęs savininkas važiuodamas krito, todėl nusprendė jį parduoti. Aišku, transporto priemonę teko šiek tiek pasiremontuoti, tačiau iki šiol visos jos detalės – originalios“, – pirkiniu dar ir dabar džiaugėsi pašnekovas.
Įdomu tai, kad sutvarkyti iš Amerikos atgabentą plieninį žirgą R. Kurauskui padėjo dabartinis Kybartų seniūnas Romas Šunokas, kuris pats anksčiau aktyviai važinėjo motociklu, juos remontavo.
„Apsisprendimą įsigyti motociklą iš dalies lėmė Vilkaviškyje prasidėjęs baikerių judėjimas. Pradėtos rengti sezono atidarymo bei uždarymo šventės, po miestą ėmė važinėti vis daugiau šių transporto priemonių. Net mano aplinkoje atsirado plieninius žirgus įsigijusių asmenų. Nusprendžiau ir aš įgyvendinti seną svajonę. Iki šiol manau, kad tai – mano pirmas ir paskutinis motociklas. Kažkada buvo minčių jį pakeisti, tačiau žmona nuo to atkalbėjo. Supratau, kad ji yra teisi. Mano vairuojamas modelis – klasikinis, nesenstantis. O ir motociklo būklė beveik ideali. Vargu, ar kur nors rasčiau geresnį“, – svarstė Vilkaviškio seniūnas.
Tik prabėgus ne vieniems metams po to, kai įsigijo dabartinį motociklą, Remigijus Kurauskas prisiminė seną istoriją, kaip iš Amerikos grįžusi močiutė dovanų parvežė beisbolo kepuraitę su užrašu „Kawasaki“. Jis dovaną labai pamėgo, nuolat dėvėdavo. Šią kepuraitę seniūnas ir dabar turi savo namuose.
„Tuomet dar net nežinojau, ką tas užrašas reiškia. Tik dabar pradedu galvoti, jog tai buvo tam tikras ženklas. Juk ir kepuraitė, ir daug vėliau įsigytas motociklas atkeliavo iš Amerikos“, – šypsojosi pašnekovas.
Aistra vairuoti motorinę transporto priemonę jis užkrėtė ir savo sūnų Simoną. Pastarasis taip pat namuose turi motociklą, kuriuo mėgsta važinėti. Simonas dažnai su tėčiu dalyvauja Vilkaviškio baikerių šventėse. Kartais vyrai dviese sėda ant savo plieninių žirgų ir pasileidžia, kur akys mato. Tiesa, tolimesnių kelionių jie iki šiol dar vengia, tačiau vieną dieną norėtų šiek tiek ilgesniam laikui patraukti kur nors link Vakarų Europos. Tokių planų jau būta ir šiais metais, tačiau jų įgyvendinti kol kas nepavyko.
„Galbūt pavyks kitais metais? Dažnai internete stebėdamas kitų baikerių keliones varvinu seilę. Iki šiol tolimiausia mano išvyka buvo į Lenkiją, į lietuviškuosius Punsko, Seinų ir kitus kraštus. Prieš išvažiuodamas stengiuosi susidaryti šiokį tokį maršrutą. Lankau pakeliui pasitaikančias pilis, bažnyčias, kitas turistines vietas. Daugiausiai per dieną esu sukoręs gal 500 kilometrų. Įprastai renkuosi trumpesnes keliones. Smagiausia važiuoti šiltais vasaros vakarais“, – pasakojo R. Kurauskas.
Vilkaviškio seniūnas dažniausiai važinėja vienas arba su sūnumi. Likę šeimos nariai nenoriai sėda ant motociklo. Kai vyksta sezono atidarymo ar uždarymo šventės, vilkaviškietis visuomet stengiasi prisijungti prie masinių motociklistų judėjimų.
„Savęs baikeriu nelaikau. Juk žmogus, turintis krepšinio kamuolį, dar nėra krepšininkas. Taip ir aš – labai mėgstu baikerių kultūrą, puikiai sutariu su Vilkaviškio baikerių klubo nariais, dažnai dalyvauju jų rengiamose šventėse, tačiau jungtis prie klubo nenoriu. Tai būtų pernelyg rimtas įsipareigojimas.
Kažkada prisijungti kvietė ir vienas Vilniaus baikerių klubas, bet šio pasiūlymo taip pat teko atsisakyti. Manau, kad klubo nariai turi būti aktyvūs. Deja, kol kas tokių galimybių neturiu. Būti vien sąraše nenoriu“, – teigė R. Kurauskas.
Jis prisipažino, kad savo motociklą iš garažo išvaro rečiau, nei norėtų. Seniūnas tam net nebandė ieškoti pasiteisinimų, nes, anot paties, jų paprasčiausiai negali būti.
„Kartais randu įvairių priežasčių, kodėl dar ne laikas sėsti ant motociklo. Tai oras blogas, tai dulkės nenuvalytos, tai nuotaika ne ta. Visa tai nerimta. Jei visgi apsisprendžiu motociklą išvaryti iš garažo, grįžęs būnu labai laimingas.
Važiuojant vėjas prapučia visas mintis, nuima įtampą, priverčia užsimiršti. Stengiuosi važiuoti lėtai, mėgautis matomais vaizdais. Greitis man nesuteikia jokio malonumo. Idealiomis sąlygomis tikrai motociklui teikčiau pirmenybę prieš automobilį“, – pabrėžė Vilkaviškio seniūnas.
Publikuota: 2022-11-03 08:05:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|