|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2022-11-03 16:32
Juozas Jankauskas matė, kaip ištrupėjusioje šulinio kiaurymėje buvo įstrigusi mažamečio koja.Autorės nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Šįkart J. Jankauskas prašė atkreipti sodus turinčių žmonių dėmesį. Vilkaviškietis jau kelis dešimtmečius dirba sodą „Rato“ bendrijoje. Kažkada aplinkiniai sklypai priklausė Juozo bendradarbiams, tad visi sodininkai vieni kitus pažinojo. Tačiau pastaruoju metu savininkai keičiasi, soduose žmonės kuriasi gyvenamąsias valdas, tačiau daugėja ir nedirbamų sklypų. Vieni apleisti lieka mirus seniesiems šeimininkams, o jų įpėdiniai neturi noro dirbti žemę, kiti įsigyja sodų žemę kaip investiciją ir tikisi kada nors brangiai parduoti. Nors sodai nedirbami, savininkai pasirūpina pažymėti jų ribas keturiuose kampuose įkaldami kuoliukus, kad prisireikus būtų aišku, iki kur tęsiasi nuosavybė. J. Jankauskas sakė suprantantis sodų savininkų interesus. Nors sklypų ribas specialiais ženklais žymi ir matininkai, tačiau užžėlus žolei jų tiesiog nematyti. Todėl žmonės sklypo ribas žymisi iš žemės kyšančiais kuoliukais. – Šių plonų metalinių strypų nešienaujamuose soduose beveik nematyti, todėl iki nelaimės – vienas žingsnis. Kuoliukai susmeigti prie pat keliuko, todėl už jų gali užkliūti ir pėsčias eidamas, ir dviračiu važiuodamas žmogus, o neatsargus automobilio vairuotojas gali padangą prasidurti, – svarstė J. Jankauskas. Senjoras pasakojo savo akimis matęs, kaip nutiko nelaimė. Dviračiu važiavęs vyras nepastebėjo kuoliuko ir juo giliai persirėžė koją. Iš žaizdos pliūptelėjo kraujas. Gerai, kad tuo metu gretimame sode darbavosi pats J. Jankauskas. – Iš automobilio vaistinėlės atsinešiau binto ir sutvarsčiau nelaimėliui koją, – nesmagią istoriją prisiminė senjoras. – Tačiau baisu pagalvoti, kas galėjo nutikti, jei vyras būtų kritęs nuo dviračio ir pasismeigęs ant smailaus kuolo. Juk riboženklius galima pasidaryti ir iš medžio, akmens ar kitos saugesnės medžiagos. Aš savo sklype susikaliau medinius kuolus, ant jų galima ir sklypo numerį ar pavardę užsirašyti. Vilkaviškietis prisiminė ir kitą atvejį, kai žemės ribas nesaugiai buvo pasižymėjęs ūkininkas. Tuomet ant metalinio riboženklio buvo užvažiavęs kombainas, kuris ne tik prasidūrė padangą, bet ir virto, prispausdamas kombainininką kabinoje. Nelaimę pastebėjo gretimos sodybos gyventojai. Jie iškvietė pagalbą ir kombainininkas buvo išgelbėtas. Nesaugūs riboženkliai – ne vienintelė problema, dėl kurios į redakciją atskubėjo J. Jankauskas. Senjorą neramina ir pačiame Vilkaviškio mieste grėsmę keliančios vietos. Kęstučio gatvėje gyvenantis vyriškis neseniai paslydo ant birios šaligatvio nuovažos dangos, griuvo ir susižalojo ranką. Jis pasakojo ėjęs pro Kęstučio gatvės 2-uoju numeriu pažymėtą namą Gedimino gatvės link. Kadangi trinkelėmis iškloto ir senojo šaligatvio aukščiai skiriasi, dviratininkai ir motorolerininkai nuovažai išlyginti pripylė žvyro. Po lietaus žvyras tampa slidus, tad senjorui ir nutiko nelaimė. Dabar jau antras mėnuo Juozo ranka įtvirtinta longetėje. – Ne kartą mačiau, kaip šioje vietoje vargsta moterys. Jų batelių pakulnės įsminga žvyre, – matytais vaizdais dalijosi vilkaviškietis. Tame pačiame take, anot J. Jankausko, yra dar vienas nesaugus objektas – kanalizacijos šulinys ištrupėjusiais betono kraštais. Šis – prieš pat Juozo langus, tad kartą nelaimė įvyko tiesiog vilkaviškiečio akyse. Šaligatviu ėjusi pradinukų kompanija linksmai pasistumdydami klegėjo, tačiau netrukus pasigirdo vaiko verksmas ir pagalbos šauksmas. Išsigandę draugai išsilakstė kaip Grigo bitės, palikę verkiantį mažametį. Šio koja buvo įstrigusi ištrupėjusioje šulinio kiaurymėje. Pro langą nelaimę pamatęs J. Jankauskas atskubėjo gelbėti įstrigusio mažylio. Jo koją šiaip taip pavyko ištraukti. Vaikas nusišluostė ašaras ir nustriksėjo namo. Tačiau, anot senjoro, viskas galėjo baigtis kur kas liūdniau. Juk ant šulinio gali kluptelėti ir solidaus amžiaus žmonės, o jiems tai gali baigtis kaulų lūžiais ar dar didesnėmis traumomis. J. Jankauskas sakė apie tai kalbėjęs su Vilkaviškio seniūnu, tačiau problema kol kas neišspręsta. Vilkaviškio seniūnas Remigijus Kurauskas sakė žinąs senjoro keliamą problemą, pats apžiūrėjęs šulinį, tačiau nemano, kad jis toks pavojingas, kaip atrodo J. Jankauskui. – Šulinys yra ne pėsčiųjų take, o greta, vejoje. Jis nėra atviras, o kaip tik – gerokai iškilęs ir puikiai matomas. Todėl tikrai nemanau, kad šis šulinys galėtų kelti pavojų. Dėl minėto tako taip pat nesu gavęs jokių nusiskundimų iš aplinkinių gyventojų. Šaligatvis gal nėra idealios, bet pakankamai geros būklės, žiemą sniegas nušluojamas, pabarstoma, kad nebūtų slidu, – kalbėjo seniūnas. R. Kurauskas neabejojo, kad ateityje šaligatvis bus perklotas naujesne danga, tačiau kol kas tai tikrai nėra prioritetinė vieta. Anot seniūno, Vilkaviškio mieste, ypač daugiabučių kvartaluose, šiuo metu yra nemažai remontuotinų šaligatvių, tranzitinių takų, vedančių link vaikų lopšelių-darželių, mokyklų. Ten eina tikrai daug žmonių, todėl prioritetai teikiami tokioms vietoms. Be abejo, ateityje bus sutvarkytas ir aptrupėjęs šulinio apvadas. Bet kol kas seniūnas sakė įžvelgęs labiau estetinę problemą nei grėsmę.
Galerija: žymeklis
Publikuota: 2022-11-03 16:32:30 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|