|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Prieplauką apžiūrėję komisijos nariai įsitikino, kad šiuo metu žvejams ja naudotis neįmanoma.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Prie Vištyčio ežero įrengta valčių nuleidimo prieplauka stovi be naudos: šiuo metu žvejams ja naudotis neįmanoma.
Gresia baudos
„Mes, žvejai, esame pikti. Kalbu apie Vištyčio valčių nuleidimo prieplauką. Net su savo džipu ant jos neužvažiuoju, o ką kalbėti apie lengvuosius automobilius? Dabar niekas ja ir nesinaudoja, visi bando leistis šalia, už keleto metrų. Bet čia nėra gylio. Mano valtis sveria apie 200 kg, ji pakimba ore ir aš vos ne vos ją nustumiu į vandenį. Jei žmonės pabando nuleisti valtį kitur, aplinkosaugininkai baudžia, nors puikiai supranta, kad prieplauka naudotis neįmanoma“, – pasakojo į redakciją paskambinęs pavardės viešinti nenorėjęs kybartietis.
Vyras stebėjosi, kad valtį nuleidžiant įvažiavus į vandenį šalia prieplaukos (bet pačiu įrenginiu nesinaudojant) inspektoriai tai toleruoja ir baudų netaiko, tačiau pavažiavus puskilometrį toliau – iškart surašomas protokolas.
Žvejys tvirtino, kad prieplaukai įrengti pasirinkti prasti techniniai sprendiniai, be to, prie šio ežero yra patogesnių vietų, kuriomis anksčiau naudojosi žūklės mėgėjai. „Bet turime leistis ten, kur nepritaikyta, nes nusileidęs patogesnėje vietoje gausi poros šimtų eurų baudą“, – piktinosi pašnekovas.
Kybartiečiui pritarė žvejybos entuziastas vilkaviškietis Artūras Simanavičius. Anot jo, visi žvejai pasipiktino, kai inspektoriai nubaudė neįgalų žmogų, kuris valtį į ežerą nuleido ten, kur jam buvo patogiau, prie savo tėviškės.
„Kai vanduo pakyla, dar bandome ta prieplauka naudotis. Bet jos pagrindas – su ertmėmis, ne vienas ten koją išsisukęs. O dar kažkas akmenų privežė, kurie toje vietoje visai nereikalingi! Jei jau juos reikia krauti – tai iš kitos pusės ir toliau, kad laužtų bangas. Bet aš manau, kad ten iš viso jokių betoninių plokščių nereikia. Yra lieptas ir gana, užtenka tik duobę iškasti, kad būtų gylio, ir papilti geros skaldos“, – kalbėjo A. Simanavičius.
Abu žvejai tvirtino, kad geriausi laikai buvo tada, kai jie galėjo valtis nusileisti kur jiems patogiau. Bet jeigu jau būtina prieplauka – reikėjo įrengti tokią, kokia yra prie Paežerių ežero. Jai jokių priekaištų žūklautojai neturi.
Vadovaujasi įstatymais
Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas paaiškino, kad jei prieplaukų trūksta ar jos įrengtos blogai, žmonės turi kreiptis į Savivaldybę arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT).
Anot inspektoriaus, Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių, kur apskritai neįrengtos nusileidimo vietos, ir į juos valtis galima nuleisti tik be transporto priemonės.
„Mes vadovaujamės Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir Aplinkosaugos sąlygomis plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis. Ten numatyta, kad šių priemonių nuleidimas į vandenį arba iškėlimas naudojantis autotransporto priemone galimas tiktai įrengtose vietose. Mes iš VSTT sulaukiame pretenzijų, kad žvejai sugadina, išvažinėja pakrantes. Be reikalo žmonių nepuolame, stengiamės pirmiausiai susikalbėti gražiuoju. Vištytyje už tokį pažeidimą esame nubaudę tik vieną žvejį – tai tikrai nėra daug“, – aiškino R. Smagurauskas.
Su sunkiasvore technika
Valčių nuleidimo vieta prie Vištyčio ežero buvo įrengta 2018 m. vasarą. Projektas buvo dalinai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, rangos darbai su projektavimu atsiėjo beveik 36 tūkst. eurų.
Dėl prieplaukos jau iš pradžių kilo problemų. Dar statinio nepridavus buvo rasta defektų, juos rangovams liepta ištaisyti. Vėliau tuometinis Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita kriepėsi į Savivaldybės administraciją, kad prieplauka pradėjo naudotis sunkiasvorė ūkininkų ir kelininkų technika su cisternomis, ir paprašė pastatyti kelio ženklą, draudžiantį įvažiuoti daugiau kaip 3 tonas sveriančioms transporto priemonėms.
Vėliau atsirado dar viena bėda: ežerui nuslūgus įrenginys atsiduria krante – tokiu atveju jis visiškai praranda savo funkciją.
Dar viena problema, kaip minėjo ir žvejai, – plokštėse esančios ertmės. Jos, kaip ir numatyta projekte, buvo užpildytos skalda, bet vanduo ją išplovė.
Mokslininkai išpeikė
Prieš keletą dienų Vištyčio regioniniame parke lankėsi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto nariai. Komisija apžiūrėjo ir valčių nuleidimo vietą.
Vos prieš ketverius metus atidaryta valčių nuleidimo vieta iš tiesų atrodė baisiai: plokštės išlūžusios, pagrindas ištrupėjęs. Kiaurymės plokštėse buvę „užkamšytos“ plytelėmis, bet ir šios, vandeniui pagraužus pagrindą, jau susmukusios vidun.
„Buvome čia neseniai atvažiavę su mokslininkais. Jų nuomone, viskas iš pat pradžių padaryta negerai, parinktos netinkamos plokštės. Tačiau prieplauka buvo daroma pagal projektą, atlikta ekspertizė, gautas statybos leidimas – viskas padaryta, kaip priklausė. Tada ir vandens lygis nebuvo toks žemas. Net ir šią vasarą statinys atrodė kitaip, jis buvo apsemtas vandens“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.
Aiškinsis, kas kaltas
Anot Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Jurgos Grigaliūnaitės-Milovanov, Vištyčio regioninio parko tvarkymo plane yra numatytos tik dvi vietos, kuriose gali būti įrengtos prieplaukos: jau esamoje netoli kapinių ir prie vadinamosios Gegužinės poilsiavietės.
Pats žvejoti mėgstantis Plėtros ir ūkio vystymo komiteto pirmininkas Kęstas Kružinauskas teigė, jog kaip tik Gegužinėje ruošiamasi įrengti dar vieną prieplauką, tik, anot Tarybos nario, dabar jau reikėtų pasirinkti tinkamą sprendimą ir padaryti gerą infrastruktūrą.
Esamą prieplauką pavasarį ketinama taisyti. K. Kružinausko nuomone, visą pagrindą reikėtų išimti ir palikti tik akmenėlius.
Tuo tarpu prieplauką apžiūrėjęs Savivaldybės mero patarėjas Kazys Kiaulakis sakė, kad iš ertmių reikėtų išimti plyteles ir užpildyti stambesnės frakcijos skalda, kad šios neišplautų vanduo.
Kaip žinoma, rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus 5 metų laikotarpiu, o paslėptiems darbams taikomas net 10–20 metų garantinis terminas.
Tačiau visų pirma bus peržiūrėti dokumentai ir aiškinamasi, kas kaltas dėl blogos prieplaukos būklės: rangovai ar išorės faktoriai, t. y. galimai ant įrenginio važiavęs sunkiasvoris transportas.
Prie Vištyčio ežero įrengta valčių nuleidimo prieplauka stovi be naudos: šiuo metu žvejams ja naudotis neįmanoma. |
„Mes, žvejai, esame pikti. Kalbu apie Vištyčio valčių nuleidimo prieplauką. Net su savo džipu ant jos neužvažiuoju, o ką kalbėti apie lengvuosius automobilius? Dabar niekas ja ir nesinaudoja, visi bando leistis šalia, už keleto metrų. Bet čia nėra gylio. Mano valtis sveria apie 200 kg, ji pakimba ore ir aš vos ne vos ją nustumiu į vandenį. Jei žmonės pabando nuleisti valtį kitur, aplinkosaugininkai baudžia, nors puikiai supranta, kad prieplauka naudotis neįmanoma“, – pasakojo į redakciją paskambinęs pavardės viešinti nenorėjęs kybartietis.
Vyras stebėjosi, kad valtį nuleidžiant įvažiavus į vandenį šalia prieplaukos (bet pačiu įrenginiu nesinaudojant) inspektoriai tai toleruoja ir baudų netaiko, tačiau pavažiavus puskilometrį toliau – iškart surašomas protokolas.
Žvejys tvirtino, kad prieplaukai įrengti pasirinkti prasti techniniai sprendiniai, be to, prie šio ežero yra patogesnių vietų, kuriomis anksčiau naudojosi žūklės mėgėjai. „Bet turime leistis ten, kur nepritaikyta, nes nusileidęs patogesnėje vietoje gausi poros šimtų eurų baudą“, – piktinosi pašnekovas.
Kybartiečiui pritarė žvejybos entuziastas vilkaviškietis Artūras Simanavičius. Anot jo, visi žvejai pasipiktino, kai inspektoriai nubaudė neįgalų žmogų, kuris valtį į ežerą nuleido ten, kur jam buvo patogiau, prie savo tėviškės.
„Kai vanduo pakyla, dar bandome ta prieplauka naudotis. Bet jos pagrindas – su ertmėmis, ne vienas ten koją išsisukęs. O dar kažkas akmenų privežė, kurie toje vietoje visai nereikalingi! Jei jau juos reikia krauti – tai iš kitos pusės ir toliau, kad laužtų bangas. Bet aš manau, kad ten iš viso jokių betoninių plokščių nereikia. Yra lieptas ir gana, užtenka tik duobę iškasti, kad būtų gylio, ir papilti geros skaldos“, – kalbėjo A. Simanavičius.
Abu žvejai tvirtino, kad geriausi laikai buvo tada, kai jie galėjo valtis nusileisti kur jiems patogiau. Bet jeigu jau būtina prieplauka – reikėjo įrengti tokią, kokia yra prie Paežerių ežero. Jai jokių priekaištų žūklautojai neturi.
Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Smagurauskas paaiškino, kad jei prieplaukų trūksta ar jos įrengtos blogai, žmonės turi kreiptis į Savivaldybę arba Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT).
Anot inspektoriaus, Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių, kur apskritai neįrengtos nusileidimo vietos, ir į juos valtis galima nuleisti tik be transporto priemonės.
„Mes vadovaujamės Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir Aplinkosaugos sąlygomis plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis. Ten numatyta, kad šių priemonių nuleidimas į vandenį arba iškėlimas naudojantis autotransporto priemone galimas tiktai įrengtose vietose. Mes iš VSTT sulaukiame pretenzijų, kad žvejai sugadina, išvažinėja pakrantes. Be reikalo žmonių nepuolame, stengiamės pirmiausiai susikalbėti gražiuoju. Vištytyje už tokį pažeidimą esame nubaudę tik vieną žvejį – tai tikrai nėra daug“, – aiškino R. Smagurauskas.
Valčių nuleidimo vieta prie Vištyčio ežero buvo įrengta 2018 m. vasarą. Projektas buvo dalinai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, rangos darbai su projektavimu atsiėjo beveik 36 tūkst. eurų.
Dėl prieplaukos jau iš pradžių kilo problemų. Dar statinio nepridavus buvo rasta defektų, juos rangovams liepta ištaisyti. Vėliau tuometinis Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita kriepėsi į Savivaldybės administraciją, kad prieplauka pradėjo naudotis sunkiasvorė ūkininkų ir kelininkų technika su cisternomis, ir paprašė pastatyti kelio ženklą, draudžiantį įvažiuoti daugiau kaip 3 tonas sveriančioms transporto priemonėms.
Vėliau atsirado dar viena bėda: ežerui nuslūgus įrenginys atsiduria krante – tokiu atveju jis visiškai praranda savo funkciją.
Dar viena problema, kaip minėjo ir žvejai, – plokštėse esančios ertmės. Jos, kaip ir numatyta projekte, buvo užpildytos skalda, bet vanduo ją išplovė.
Prieš keletą dienų Vištyčio regioniniame parke lankėsi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Plėtros ir ūkio vystymo komiteto nariai. Komisija apžiūrėjo ir valčių nuleidimo vietą.
Vos prieš ketverius metus atidaryta valčių nuleidimo vieta iš tiesų atrodė baisiai: plokštės išlūžusios, pagrindas ištrupėjęs. Kiaurymės plokštėse buvę „užkamšytos“ plytelėmis, bet ir šios, vandeniui pagraužus pagrindą, jau susmukusios vidun.
„Buvome čia neseniai atvažiavę su mokslininkais. Jų nuomone, viskas iš pat pradžių padaryta negerai, parinktos netinkamos plokštės. Tačiau prieplauka buvo daroma pagal projektą, atlikta ekspertizė, gautas statybos leidimas – viskas padaryta, kaip priklausė. Tada ir vandens lygis nebuvo toks žemas. Net ir šią vasarą statinys atrodė kitaip, jis buvo apsemtas vandens“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius Vitas Gavėnas.
Anot Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Jurgos Grigaliūnaitės-Milovanov, Vištyčio regioninio parko tvarkymo plane yra numatytos tik dvi vietos, kuriose gali būti įrengtos prieplaukos: jau esamoje netoli kapinių ir prie vadinamosios Gegužinės poilsiavietės.
Pats žvejoti mėgstantis Plėtros ir ūkio vystymo komiteto pirmininkas Kęstas Kružinauskas teigė, jog kaip tik Gegužinėje ruošiamasi įrengti dar vieną prieplauką, tik, anot Tarybos nario, dabar jau reikėtų pasirinkti tinkamą sprendimą ir padaryti gerą infrastruktūrą.
Esamą prieplauką pavasarį ketinama taisyti. K. Kružinausko nuomone, visą pagrindą reikėtų išimti ir palikti tik akmenėlius.
Tuo tarpu prieplauką apžiūrėjęs Savivaldybės mero patarėjas Kazys Kiaulakis sakė, kad iš ertmių reikėtų išimti plyteles ir užpildyti stambesnės frakcijos skalda, kad šios neišplautų vanduo.
Kaip žinoma, rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus 5 metų laikotarpiu, o paslėptiems darbams taikomas net 10–20 metų garantinis terminas.
Tačiau visų pirma bus peržiūrėti dokumentai ir aiškinamasi, kas kaltas dėl blogos prieplaukos būklės: rangovai ar išorės faktoriai, t. y. galimai ant įrenginio važiavęs sunkiasvoris transportas.
Galerija: Prieplauka
Publikuota: 2022-11-04 09:09:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|