|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Rasa Liausėdienė džiaugėsi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykdami į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau?
Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius papasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 m. kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 15 d. šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. gruodžio 27 d. mūsų valstybę pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos.
Per COVID-19 pandemiją išmokome gyventi su virusu. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. PSO nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių jo atmainų.
Specialistė pokalbį pradėjo nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje https://keliauk.urm.lt/. Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems bei sveikiems“, – teigė NVSC specialistė.
Svarbus pasirengimas
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę nuvykti į bet kurią pasaulio šalį. Kartu tai yra rizika užsikrėsti egzotinėmis ligomis. NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 58 įvežtiniai maliarijos atvejai, 31 strongiloidozės, 31 Dengės karštligės, 3 odos išmalijozės ir 1 vidurių šiltinės atvejis.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra galutiniame kelionės taške bei susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis, o geriausia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą. Tai padaryti, anot specialistės, reikėtų likus 4–6 savaitėms iki išvykimo.
R. Liausėdienė pasakojo: „Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų keliautojus gali apsaugoti vakcinos ar atitinkamų vaistų vartojimas. Dėl šios priežasties svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins bendrą asmens organizmo būklę ir pagal išvykos tipą, trukmę, tikslą, atsižvelgiant į užkrečiamųjų ligų riziką, pateiks konkrečių rekomendacijų, suteiks kitos vertingos informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją.“
Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą galima rasti NSVC interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams .
Vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju
„Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai nuo hepatito, vidurių šiltinės, choleros, geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantiesiems į Pietų Amerikos ir Afrikos valstybes, kur rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, paprastai patariama pasiskiepyti nuo šios ligos. Keliaujantiesiems į vietą, kurioje nebus sąlygų laikytis higienos normų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Jeigu asmuo žino, kad užsienyje jam teks kontaktuoti su gyvūnais, tuomet rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės“, – vardijo specialistė.
Ji dar pridūrė, kad specialistų patarimai dėl vakcinų yra duodami atsižvelgiant į šalį, į kurią keliaujama, kelionės trukmę, tikslą, gyvenimo toje vietoje sąlygas ir keliaujančio žmogaus sveikatos būklę bei ankstesnį profilaktinį skiepijimą.
Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo to, nuo kokios užkrečiamosios ligos skiepijama, kiek dozių reikia ir ar žmogus nuo konkrečios ligos buvo skiepytas anksčiau.
R. Liausėdienė sakė: „Nėra bendro skiepijimosi plano, todėl kiekvienam asmeniškai rekomenduojama gydytojo konsultacija, per kurią išsiaiškinama, kokios vakcinos asmeniui reikalingos.“
Specialistė akcentavo, kad tarptautinis skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjimas, įrodantis gautas vakcinas, įsigalioja tik praėjus 10 dienų po skiepijimosi. Skiepų pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose, privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją. Tad tiems, kurie ruošiasi keliauti, būtina į tai atsižvelgti, kitaip į šalį jie gali būti neįleisti.
Ką vertėtų prisiminti kelionėje?
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Liausėdienė akcentavo, kad pagrindinės savisaugos priemonės lankantis užsienio šalyje yra tokios, kaip ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu. „Keliaudami išlikite budrūs, kuo dažniau plaukite rankas, turėkite drėgnų servetėlių, rankų dezinfekavimo priemonių, venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis ir sergančiais gyvūnais, laikykitės atstumo tarp žmonių, jeigu reikalaujama – dėvėkite medicinines kaukes arba respiratorius“, – vardijo specialistė.
„Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą, kad būtų užtikrinama higiena. Venkite sužeidimų, susižeidę nuvalykite ir nuplaukite žaizdą dezinfekuojančiu tirpalu, užklijuokite orui laidžiu tvarsčiu, o įkandus gyvūnui nedelsdami pasiskiepykite nuo pasiutligės. Pasitikrinkite, ar turite galiojantį skiepą nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionėje gali būti šios ligos priežastis. Jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš dešimt metų, būtina kartoti skiepą“, – apie tai, kaip apsisaugoti užsienyje, kalbėjo specialistė.
R. Liausėdienė džiaugėsi, kad, NVSC duomenimis, atsižvelgiant į registruojamas įvežtines egzotines infekcijas Lietuvoje bei į konsultuojamų asmenų skaičių dėl skiepų prieš kelionę, galima daryti prielaidą, kad mūsų šalies gyventojai kiekvienais metais, prieš vykdami į svetimus kraštus, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis.
Užsk. 2253
Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? |
Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius papasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2020 m. kovo 11 d. paskelbė pandemiją. Pirmas COVID-19 užsikrėtimas Lietuvoje buvo užregistruotas 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 15 d. šalyje paskelbtas karantinas, 2020 m. gruodžio 27 d. mūsų valstybę pasiekė pirmosios vakcinos nuo COVID-19 ligos.
Per COVID-19 pandemiją išmokome gyventi su virusu. Nepaisant to, koronavirusas niekur nedingo. PSO nėra paskelbusi pandemijos pabaigos, todėl, R. Liausėdienės teigimu, rizika užsikrėsti koronavirusu vis dar išlieka dėl šiuo metu vyraujančių jo atmainų.
Specialistė pokalbį pradėjo nuo priminimo: „Šių metų gegužės 1 d. ekstremalioji situacija dėl koronaviruso pandemijos infekcijos plitimo grėsmės buvo atšaukta. Tai reiškia, kad iš bet kurios pasaulio šalies į Lietuvą atvykstantiems keliautojams netaikomi jokie su koronavirusu susiję reikalavimai.“
„Prieš išvykstant privaloma pasidomėti COVID-19 situacija ir reikalavimais, kurie yra būtent toje šalyje, į kurią susiruošėte keliauti. Šią informaciją galima rasti Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje https://keliauk.urm.lt/. Keliaujantiesiems į Europos Sąjungos (ES) šalis yra sukurta speciali platforma „Re-Open EU“, kur 24 kalbomis pateikiama ir nuolat atnaujinama informacija apie keliones, sveikatos apsaugos priemones pandemijos metu ES ir Šengeno šalyse. Platforma padeda pasinaudoti laisvo judėjimo teise ir išlikti saugiems bei sveikiems“, – teigė NVSC specialistė.
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę nuvykti į bet kurią pasaulio šalį. Kartu tai yra rizika užsikrėsti egzotinėmis ligomis. NVSC duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje buvo užregistruoti 58 įvežtiniai maliarijos atvejai, 31 strongiloidozės, 31 Dengės karštligės, 3 odos išmalijozės ir 1 vidurių šiltinės atvejis.
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja ragina pasidomėti, kokių užkrečiamųjų ligų rizika yra galutiniame kelionės taške bei susipažinti su šių ligų pasireiškimo požymiais ir prevencinėmis priemonėmis, o geriausia – apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ar gydytoją infektologą. Tai padaryti, anot specialistės, reikėtų likus 4–6 savaitėms iki išvykimo.
R. Liausėdienė pasakojo: „Nuo kai kurių užkrečiamųjų ligų keliautojus gali apsaugoti vakcinos ar atitinkamų vaistų vartojimas. Dėl šios priežasties svarbu laiku pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins bendrą asmens organizmo būklę ir pagal išvykos tipą, trukmę, tikslą, atsižvelgiant į užkrečiamųjų ligų riziką, pateiks konkrečių rekomendacijų, suteiks kitos vertingos informacijos apie užkrečiamųjų ligų prevenciją.“
Kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą galima rasti NSVC interneto svetainėje https://nvsc.lrv.lt/skiepai-keliautojams .
„Dažniausiai keliautojams rekomenduojami skiepai nuo hepatito, vidurių šiltinės, choleros, geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos. Vykstantiesiems į Pietų Amerikos ir Afrikos valstybes, kur rizikuojama užsikrėsti geltonuoju drugiu, paprastai patariama pasiskiepyti nuo šios ligos. Keliaujantiesiems į vietą, kurioje nebus sąlygų laikytis higienos normų, vertėtų pasiskiepyti nuo hepatito A bei vidurių šiltinės. Jeigu asmuo žino, kad užsienyje jam teks kontaktuoti su gyvūnais, tuomet rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo pasiutligės“, – vardijo specialistė.
Ji dar pridūrė, kad specialistų patarimai dėl vakcinų yra duodami atsižvelgiant į šalį, į kurią keliaujama, kelionės trukmę, tikslą, gyvenimo toje vietoje sąlygas ir keliaujančio žmogaus sveikatos būklę bei ankstesnį profilaktinį skiepijimą.
Laikas, per kurį susiformuoja imunitetas, priklauso nuo to, nuo kokios užkrečiamosios ligos skiepijama, kiek dozių reikia ir ar žmogus nuo konkrečios ligos buvo skiepytas anksčiau.
R. Liausėdienė sakė: „Nėra bendro skiepijimosi plano, todėl kiekvienam asmeniškai rekomenduojama gydytojo konsultacija, per kurią išsiaiškinama, kokios vakcinos asmeniui reikalingos.“
Specialistė akcentavo, kad tarptautinis skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjimas, įrodantis gautas vakcinas, įsigalioja tik praėjus 10 dienų po skiepijimosi. Skiepų pasą, išduodamą sveikatos priežiūros įstaigose, privaloma turėti tiems, kurie keliauja į kokios nors infekcijos endeminę teritoriją. Tad tiems, kurie ruošiasi keliauti, būtina į tai atsižvelgti, kitaip į šalį jie gali būti neįleisti.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja R. Liausėdienė akcentavo, kad pagrindinės savisaugos priemonės lankantis užsienio šalyje yra tokios, kaip ir koronaviruso pandemijos laikotarpiu. „Keliaudami išlikite budrūs, kuo dažniau plaukite rankas, turėkite drėgnų servetėlių, rankų dezinfekavimo priemonių, venkite sąlyčio su sergančiais asmenimis ir sergančiais gyvūnais, laikykitės atstumo tarp žmonių, jeigu reikalaujama – dėvėkite medicinines kaukes arba respiratorius“, – vardijo specialistė.
„Valgykite tik gerai termiškai apdorotą maistą, kad būtų užtikrinama higiena. Venkite sužeidimų, susižeidę nuvalykite ir nuplaukite žaizdą dezinfekuojančiu tirpalu, užklijuokite orui laidžiu tvarsčiu, o įkandus gyvūnui nedelsdami pasiskiepykite nuo pasiutligės. Pasitikrinkite, ar turite galiojantį skiepą nuo stabligės, nes bet koks sužeidimas kelionėje gali būti šios ligos priežastis. Jei esate pasiskiepiję nuo stabligės daugiau nei prieš dešimt metų, būtina kartoti skiepą“, – apie tai, kaip apsisaugoti užsienyje, kalbėjo specialistė.
R. Liausėdienė džiaugėsi, kad, NVSC duomenimis, atsižvelgiant į registruojamas įvežtines egzotines infekcijas Lietuvoje bei į konsultuojamų asmenų skaičių dėl skiepų prieš kelionę, galima daryti prielaidą, kad mūsų šalies gyventojai kiekvienais metais, prieš vykdami į svetimus kraštus, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis.
Užsk. 2253
Galerija: projektas
Publikuota: 2022-11-11 10:17:24
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|