Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Vištyčio užkardos vadas Rolandas Griškonis (iš kairės) svečiams Rimantui Timinskui, Vidui Mačaičiui, Rustamui Liubajevui, Vitalijui Dmitrijevui ir Agnei Bilotaitei aprodė mūsų rajono pasieniečių saugomą sienos ruožą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuotr.

Mūsų rajone viešėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Apie savo vizitą rajono valdžiai net nepranešusi politikė aplankė Vištyčio užkardą, domėjosi saugumo situacija pasienyje su Rusija, o prie trijų valstybių sankirtos davė interviu žurnalistams.

Svečių desantas

Vos prieš kelias dienas apie ministrės A. Bilotaitės vizitą sužinoję Vištyčio užkardos pasieniečiai pirmadienį sulaukė ir daugiau aukšto rango svečių: Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo, jo pavaduotojo Vido Mačaičio, vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo.

Susitikti su ministerijos bei VSAT vadovais atvyko ir Pagėgių rinktinės, kuriai priklauso mūsų rajone veikiančios pasienio užkardos, vadas Rimantas Timinskis. Deja, apie aukšto rango vadovų vizitą Vištytyje vietinės savivaldos niekas neinformavo, tad apie ministrės vizito tikslą ir rezultatus rajono vadovams, kaip ir kitiems piliečiams, teko sužinoti tik iš žiniasklaidos.

Mūsų rajone veikiančioje užkardoje ministrė susitiko su Vištytyje dirbančiais pasieniečiais ir jų vadu Rolandu Griškoniu, jai buvo pristatytas situacijos bei galimų grėsmių prie Rusijos ir Lietuvos valstybių sienos vertinimas. Atvykti į pasienį su Kaliningrado sritimi ministrė nutarė po to, kai pasiekė informacija apie galimą naują neteisėtos migracijos bangą, kuri paliestų Lietuvą ir Lenkiją.

Skris į Kaliningradą

Turima informacijos, kad Kaliningrado Chrabrovo oro uoste dvejiems metams įvedamas „atviro dangaus“ režimas Turkijos, Sirijos ir Baltarusijos oro linijoms, o su „Belavia“ ir „Turkish Airlines“ jau pasirašytos sutartys.

Turimais duomenimis, oro uostas taip pat vykdo derybas su partneriais iš Egipto, Sirijos, Etiopijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Šri Lankos.

Lenkijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad siekdama užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui palei Rusijos Kaliningrado srities ribą statys tvorą.

Pasienyje su Rusija ir Baltarusija iki gruodžio 16 d. galios nepaprastoji padėtis. Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog hibridinė ataka pasienyje su Baltarusija tęsiasi – kasdien fiksuojama apie 30–80 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos sieną. VSAT duomenimis, šiemet Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido patekti jau daugiau kaip 10 tūkst. neteisėtų migrantų, pernai neįleisti 8 106.

Praėjusiais metais Baltarusijos režimui sukėlus neteisėtos migracijos krizę, į Lietuvą pateko 4 200 migrantų. Reaguodama į tai Lietuva 502 km pasienio su Baltarusija ruože per metus įrengė fizinį barjerą. Iki šių metų pabaigos bus baigtos įrengti modernios sienos stebėjimo sistemos. Šiuo metu jomis stebima apie 70 proc. Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sienos.

Įvertintos grėsmės

Įvertinusi situaciją Vištytyje A. Bilotaitė sakė, kad šiuo metu realios hibridinės atakos grėsmės iš Rusijos per Kaliningrado sritį nėra. Visgi nelegalios migracijos iš Baltarusijos pamokos yra išmoktos, todėl viskas daroma, kad analogiška situacija prie Rusijos sienos nepasikartotų. Pasak ministrės, Vidaus reikalų ministerija yra paruošusi įstatymų pataisas, kurios pagelbėtų pasieniečiams, jei greta sienos kiltų panaši situacija.

Lietuvos pasieniečiai vaizdo stebėjimo įranga mato 100 proc. sausumos sienos su Rusija, tai yra 297 kilometrus. 46 km sausumos ruože yra įrengtas fizinis barjeras.

Vandens sieną sudaro 119 kilometrų. Ji Baltijos jūroje bei Kuršių mariose saugoma stebėjimo sistemomis, kurias sudaro radiolokacinė, termovizorinė įranga bei dieninės vaizdo kameros. Valstybės sieną su Rusija iš viso saugo apie 800 pareigūnų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas Rustamas Liubajevas tikino, kad analizuojant atvirus šaltinius galima daryti išvadą, jog Rusija ir Baltarusija galbūt mėgins pakartoti migrantų antplūdžio taktiką – toks kaimynų žingsnis labiau tikėtinas ne artimiausiu metu, o ilgalaikėje perspektyvoje. Esant krizei būtų aktyvuotas bendradarbiavimas su kariuomene, policija.

Išbandė transportą

Vištyčio ežeru einančią Lietuvos ir Rusijos valstybių sieną ministrė Agnė Bilotaitė bei jos palyda apžiūrėjo iš pasieniečių katerio. Svečiams iš Vilniaus teko išbandyti ir kitas VSAT pareigūnų transporto priemones, mat prie trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Rusijos – sandūrą žyminčio valstybės sienos ženklo iš Lietuvos pusės galima nuvykti tik patrulių keliu – didelio pravažumo džipais.

Ministrė apžiūrėjo Lenkijos pusėje statomą koncertinos tvorą, susitiko su jos laukusiais žiniasklaidos atstovais. A. Bilotaitės vizitas užtruko daugiau nei pusdienį.

Vidaus reikalų ministerijos atstovų paklausus, kodėl apie A. Bilotaitės vizitą mūsų rajone nebuvo informuota iš anksto, kaltę prisiėmė Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas. Jis patikino, kad pirmadieninis ministrės vizitas buvo suplanuotas gana netikėtai, tik penktadienį popiet, tad pritrūko laiko išsiųsti informaciją.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---