„Santaka“ / Pirmojo pasaulinio karo žaizdos pasienyje / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Lietuvos bankas Kybartuose. 1925 metai.

Pirmojo pasaulinio karo žaizdos pasienyje


Pirmojo pasaulinio karo metu išspausdintos publikacijos autorius aplankė nukentėjusias nuo mūšių vietas Suvalkijoje. Pirmaisiais karo metais palei sieną su prūsais įvyko žūtbūtiniai vokiečių ir rusų susidūrimai. Štai ką 1915 metais pamatė ir aprašė į Kybartus atvykęs įvykių liudininkas.

„Nuskubėjau į patį karo lauką. Virbalis – Kybartai – Eitkūnai. Daugelis painioja Virbalį su Kybartais. Todėl, nes Kybartuose esanti geležinkelio stotis pavadinta Virbalio vardu. O pats Virbalio miestelis yra keli varstai nuo Kybartų.

Vienas gyventojas, vos tik vokiečiai apleido Virbalį, nuvažiavo įvertinti padėtį. Rado sudegintas tik tris trobas. O karo metu tai yra tas pats, kaip nieko. Po vokiečių išėjimo Virbalyje viską rado kuo geriausioje tvarkoje.

Variausi toliau pasienin. Nuo Virbalio iki Kybartų 5–6 varstai. Nors čia, Suvalkijoje, tie varstai labai jau trumpi. Šie du miestai, galima sakyti, susisiekia. Pasibaigia vienos sodybos ir prasideda kitos.

Vos tik prasidėjus Kybartams paplentėje riogso sudegintas, naujai pastatytas garo malūnas. Nešokome į Kybartus iškart. Padarėm šuolį aplinkui ir pervažiavę geležinkelį varėmės pakampėmis norėdami patekti miestan iš šono.



Kybartai paskutiniame XIX a. dešimtmetyje augo kaip ant mielių. Netrukus vietovė turėjo virsti „diktoku“ ir gražiu miestu. Šiandien, 1915 m. pr., galiu pasakyti – Kybartai virto griuvėsių krūva.

Ties Kybartais juk prasidėjo pirmieji mūšiai 1914 m. liepos 22, 23 dienomis. Vokiečiai pirmais metais Kybartuose išbuvo apie du mėnesius ir kontribucijos nedėjo.

Atsimenu savo apsilankymą Kybartuose prieš penketą metų. Koks čia buvo judėjimas. Ant geležinkelio bėgių daugybė vagonų ir garvežių. Vieni traukiniai eina anapus sienos, kiti – grįžta šiapus.

O dabar ramu. Nei žmonių, nei vagonų. Štai stoties pradžioje stovėjo graži, mūrinė šešių aukštų „vandentraukė“. Dabar gi iš jos likusi sveika tik kepurė. Geležinkelio bėgiai daugelyje vietų išsprogdinti.

Dešinėje geležinkelio pusėje ėjo kelias. Pakelėje – eilė namų. Dabar ten tik nuodėgulių krūvos. Tai daugiausiai buvo valdiški namai, kuriuose gyveno įvairūs tarnautojai. O kairėje geležinkelio pusėje stovėjo įvairios įstaigos. Dabar tik kelios likusios. Liko mašinų pašiūrė. Tik jos stogas ir sienos baisiai kulkų sugraužtos. Per stebuklą „vagzalo“ namai taip pat pasiliko. Žodžiu, stotis ir muitinė su sandėliais išliko, pasisekė.



Gi eilė nuosavų gyventojų namų paplentėje beveik visi nušluoti. Sudegė apie šimtas namų. Pačios ugnies viduryje išlikusi stovi cerkvė.

Gyvenimas stotyje jau po truputį atgyja. Mano atvykimo dieną į Kybartus atvažiavo ir pirmasis traukinys. Ligi tol jis „vaikščiojo“ tik iki Vilkaviškio.

Sugrįžusių gyventojų maža. Vienas kitas iš senųjų kybartiečių atvažiuoja pasižiūrėti į turėtą gūžtą. Pamato griuvėsius, padejuoja, apsiverkia ir grįžta sunkia širdimi, iš kur atvažiavę. Vienas antras užsiima prekyba. Parduoda baltą duoną, dešrą, košelyną kareiviams. Prisiveža daugiausiai iš Vilkaviškio ir Marijampolės. Vietos produkcijos nėra.

Kas išbuvo Kybartuose visus karo metus, tas grobimu praturtėjo. Maitinasi gyventojai iš kareivių. Pigiai gauna juodos duonos ir mėsos, kruopų, arbatos, kavos.

Bet man norėjosi vis tolyn ir tolyn. Anapus sienos. Vokietijoje.

Štai jau plentas Kybartuose kerta geležinkelio bėgius. Prasideda Karaliaučiaus kelelis. Čia jau netoliese ir siena. Nedidelis upelis.

Anuomet būdamas Kybartuose, atsimenu, kaip eidamas plentu sienos link pamačiau ant tilto stovintį didelį, aukštą žandarą. Tuomet pasibaigė mano kelio galas. O kažin kaip dabar ten?



Jokių pasų niekas nieko neprašo. Eik, kaip tinkamas. Pasinaudojau šia laisve. Į prūsų žemę. Anapus sienos jau Eitkūnai. Ir čia panašiai, kaip Kybartuose. Namų sienos kulkų suvarpytos. Patys namai apgriauti ir sudeginti. O buvo tokios puikios krautuvės.

Tačiau Eitkūnai ne tiek sugriauti ir sudeginti, kiek apiplėšti. Azijatai (rusai) atėjo iš rytų. Štai, guli ant laiptų pianinas. Netilpo per gontas išvilkti, tai paliko.“



Parengė

Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2022-11-17 11:45:00

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai