|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelionės
|
|
|
Keliautojai prie Pacų rūmų liekanų Dauspudoje (Lenkija).
Agnieszkos PROTASIEWICZ nuotr.
VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras drauge su Prienų rajono savivaldybės administracija ir Suvalkų pavietu (Starostwo Powiatowe w Suwałkach) įgyvendina projektą „Pacų giminės paveldas kaip bendros turizmo plėtros abipus sienų pagrindas“ Nr. LT-PL-4R-312 pagal INTERREG V-A Lietuva – Lenkija bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo. Įgyvendinant šį projektą spalio 25–27 d. vyko bendro turistinio maršruto apie Pacų giminės paveldą Suvalkų paviete (Lenkija), Vilkaviškio ir Prienų rajonuose pristatymas.
Objektai Lenkijoje
Lietuvoje ir Lenkijoje yra daug vietų, susijusių su šia kadaise išgarsėjusia didikų gimine. Deja, iki mūsų laikų ne visur išliko materialaus paveldo objektai, kai kuriose vietose vieninteliai šios garsios giminės pėdsakai yra tik istorijos puslapiuose. Naujas bendras turistinis maršrutas su Pacų gimine susijusiomis vietomis yra bandymas integruoti išsklaidytą ir galbūt kiek užmirštą paveldą.
Pirmosios kelionės dienos rytą susirinko 60 keliautojų iš Lietuvos ir Lenkijos. Didžioji jų dalis buvo gidai, kelionių organizatoriai, kiti turizmo srities atstovai, žurnalistai. Kelionę jie pradėjo Dauspudoje (Lenkija), prie Liudviko Mykolo Paco rūmų sargybinės (kordegardos), kuri buvo pastatyta XIX a. trečiajame dešimtmetyje.
Tai geriausiai išsilaikiusi parko ansamblio dalis. Manoma, kad pirminė jos paskirtis buvo grafo įstaigos ir valdų administracijos buveinė, vėliau – žemės ūkio mokykla. 2015 m. pastatas buvo renovuotas ir pritaikytas turizmo paslaugoms. Didinga liepų alėja, 1980 m. Lenkijoje pripažinta gamtos paminklu, nuo sargybinės veda prie pačių rūmų liekanų.
Rūmų ir parko ansamblis buvo įkurtas 1820–1823 m. tuometinio grafo, lenkų ir Napoleono kariuomenių generolo L. M. Paco įsakymu. Angliško neogotikinio stiliaus rūmus suprojektavo italų architektas Henrikas Markonis. Iš didingų rūmų, turėjusių būti Pacų giminės mauzoliejumi, išliko tik portikas, rūsiai ir vadinamasis gandro bokštas.
Toliau keliautojai vyko apžiūrėti Račkose (Raczki) esančios Švč. Trejybės bažnyčios, kurios statybą inicijavo L. M. Pacas, o projektuotojai buvo C. P. Aigneris ir H. Markonis.
Susipažinę su Pacų giminės palikimu Lenkijoje, kelionę jos dalyviai tęsė lankydami Vygrių kamaldulių vienuolyną, Jelenevą, Šiurpilį, Suvalkų kraštovaizdžio parką ir jau sutemus grįžo į Vilkaviškio rajoną.
Po kalvotąją Suvalkijos dalį
Antroji diena buvo skirta pažinti Vilkaviškio rajoną. Rytą keliautojai pradėjo žygiuodami Šilelio pažintiniu taku, kartu su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Vištyčio regioninio parko grupės lankytojų centro administratore Živile Grimailaite. Žmonės gėrėjosi įspūdinga Vištyčio ežero pakrante, klausėsi pasakojimų apie ežero kilmę, įvairias gamtos išdaigas, o žygio pabaigoje pasisėmė stiprybės iš Šventojo šaltinėlio vandens. Žinoma, visi apsilankė ir Vištyčio vėjo malūne bei Vištyčio regioninio parko grupės lankytojų centre.
Susipažinę su Suvalkijos lygumų kraštui nebūdingomis kalvomis, keliautojai stabtelėjo prie Kaupiškių piliakalnio, kuris yra nubanguojančių aukštumų šiauriniame šone. Jonas Basanavičius rašė, kad XIII–XIV a., o gal ir dar seniau ant šio piliakalnio buvo įrengta pilis, skirta apsiginti nuo netikėtų priešų. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta grublėtosios ir lygiosios keramikos dirbinių liekanų. Dėl šių priežasčių įgyvendinat projektą buvo nuspręsta pastatyti išskirtinį stendą, prie kurio atsistojus tinkamu kampu galima pamatyti, kaip galėjo atrodyti galbūt čia stovėjusi pilis (pavaizduotas pilies vaizdas yra tik interpretacija, sukurta remiantis kitomis to laiko pilių vizualizacijomis).
Bažnyčios ir relikvijos
Šiek tiek ilgiau visi stabtelėjo Virbalyje, kadangi čia toliau tęsiasi Pacų giminės paveldo maršrutas. XVII a. padedant Kristupui Zigmantui Pacui Virbalyje įsikūrė dominikonai, kurie 1643 m. pastatė vienuolyną ir bažnyčią. 1944 m. bažnyčia susprogdinta, o 1958 m. buvusi špitolė pritaikyta bei pradėta naudoti kaip bažnyčia ir pavadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Bendruomenės „Virbalio vartai“ pirmininkas Stanislovas Lopeta papasakojo nemažai įdomių faktų apie vietinių žmonių gyvenimo peripetijas XIX–XX a.
Pažintį su Pacų gimine keliautojai toliau tęsė Alvite, kur visus pasitiko gidė Rita Marcelionytė. Pirmoji medinė bažnyčia Alvite buvo pastatyta 1615 m. Onos Radvilienės rūpesčiu. Vėliau ji ne kartą buvo perstatyta. 1944 m., susprogdinus maldos namus, tik 2020 m. duris atvėrė nauja Šv. Onos bažnyčia, tikinčiuosius traukianti praeityje visoje Europoje garsiu Loreto Švč. Mergelės Marijos paveikslu su aptaisais.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas testamente žadėjo Alvitui, paveikslui Švč. Mergelės, kurios malones patyrė, naują altorių įtaisyti ir po savo mirties, kol jo žmona Vilkaviškio valdą laikys, duoti kasmet po 200 auksinų.
Pažintis su Vilkaviškio rajonu ir Pacų pėdsakais jame baigėsi kartu su gide Elena Savickiene vaikštinėjant po Vilkaviškio miestą. Kiek ilgiau turistinio maršruto pristatymo dalyviai stabtelėjo prie miesto dvaro, autobusų stoties ir Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros, kadangi 1620 m. LDK didysis raštininkas, Vilkaviškio seniūnas Steponas Pacas pastatė pirmą medinę bažnyčią Vilkaviškyje.
Prienų krašte
Paskutinė maršruto pristatymo diena buvo skirta Prienų rajonui. Nuo 1616 m. turtinga Prienų apskritis priklausė didžiajam Lietuvos vicekancleriui Steponui Pacui. Prienai buvo pagrindinis vicekanclerio administracinis ir reprezentacinis centras, kuriame buvo įkurtas erdvus medinis dvaras su koplyčia ir biblioteka. Jame gimė ir augo šio didiko vaikai. S. Pacas skyrė paramą jau anksčiau čia buvusiai medinei bažnyčiai.
Vaikštinėjant Revuonos parku prisiminti kažkada šioje vietoje buvę Gotardo Vilhelmo Butlerio rūmai, apžiūrėtas Prienų vandens malūnas. Keliautojai turėjo galimybę viena koja pabūti Suvalkijoje, o kita – Dzūkijoje, kadangi apžvalgos aikštelėje yra pažymėta riba tarp šių dviejų etnografinių Lietuvos regionų, kuriuos per Nemuną sujungia 227 metrų ilgio Greimų tiltas. Laisvės aikštėje visi sužinojo miesto kūrimosi istoriją. Pirmoji Prienuose pastatyta medinė bažnyčia sudegė. Iki mūsų dienų išliko vienas seniausių ir gražiausių medinės architektūros sakralinių pastatų Vilkaviškio vyskupijoje – Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia.
Toliau Pacų giminės paveldo kelias nuvedė iki Jiezno. 1633 m. didysis Lietuvos vicekancleris S. Pacas čia įrengė laikinus rūmus, kurie netrukus sudegė per karus su Maskva. S. Paco sūnus Kristupas Zigmantas XVII a. perstatė rūmus ir pavertė juos didele rezidencija. Perstatymo ir puošybos darbus atliko ta pati italų menininkų grupė, kuri dirbo statant Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį. XVIII a. dar kartą rūmus perstatė Antanas Mykolas Pacas. Po 1835 m. rūmai pamažu nyko, iki šių dienų išliko tik jų detalės ir parkas prie Jiezno ežero.
Įamžinant didikų Pacų atminimą Jiezno Nepriklausomybės aikštėje pastatyta bronzinė skulptūra – kompozicija „Pacų suoliukai ir batai“.
Trijų dienų išvyką Pacų giminės takais keliautojai užbaigė grožėdamiesi vaizdais, atsiveriančiais nuo Lepelionių piliakalnio.
Projekto veiklas Vilkaviškio rajone finansuoja Europos regioninės plėtros fondas ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro inf.
Užsk. 2285
...
VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras drauge su Prienų rajono savivaldybės administracija ir Suvalkų pavietu (Starostwo Powiatowe w Suwałkach) įgyvendina projektą „Pacų giminės paveldas kaip bendros turizmo plėtros abipus sienų pagrindas“ Nr. LT-PL-4R-312 pagal INTERREG V-A Lietuva – Lenkija bendradarbiavimo programą, finansuojamą Europos regioninės plėtros fondo. Įgyvendinant šį projektą spalio 25–27 d. vyko bendro turistinio maršruto apie Pacų giminės paveldą Suvalkų paviete (Lenkija), Vilkaviškio ir Prienų rajonuose pristatymas. |
Lietuvoje ir Lenkijoje yra daug vietų, susijusių su šia kadaise išgarsėjusia didikų gimine. Deja, iki mūsų laikų ne visur išliko materialaus paveldo objektai, kai kuriose vietose vieninteliai šios garsios giminės pėdsakai yra tik istorijos puslapiuose. Naujas bendras turistinis maršrutas su Pacų gimine susijusiomis vietomis yra bandymas integruoti išsklaidytą ir galbūt kiek užmirštą paveldą.
Pirmosios kelionės dienos rytą susirinko 60 keliautojų iš Lietuvos ir Lenkijos. Didžioji jų dalis buvo gidai, kelionių organizatoriai, kiti turizmo srities atstovai, žurnalistai. Kelionę jie pradėjo Dauspudoje (Lenkija), prie Liudviko Mykolo Paco rūmų sargybinės (kordegardos), kuri buvo pastatyta XIX a. trečiajame dešimtmetyje.
Tai geriausiai išsilaikiusi parko ansamblio dalis. Manoma, kad pirminė jos paskirtis buvo grafo įstaigos ir valdų administracijos buveinė, vėliau – žemės ūkio mokykla. 2015 m. pastatas buvo renovuotas ir pritaikytas turizmo paslaugoms. Didinga liepų alėja, 1980 m. Lenkijoje pripažinta gamtos paminklu, nuo sargybinės veda prie pačių rūmų liekanų.
Rūmų ir parko ansamblis buvo įkurtas 1820–1823 m. tuometinio grafo, lenkų ir Napoleono kariuomenių generolo L. M. Paco įsakymu. Angliško neogotikinio stiliaus rūmus suprojektavo italų architektas Henrikas Markonis. Iš didingų rūmų, turėjusių būti Pacų giminės mauzoliejumi, išliko tik portikas, rūsiai ir vadinamasis gandro bokštas.
Toliau keliautojai vyko apžiūrėti Račkose (Raczki) esančios Švč. Trejybės bažnyčios, kurios statybą inicijavo L. M. Pacas, o projektuotojai buvo C. P. Aigneris ir H. Markonis.
Susipažinę su Pacų giminės palikimu Lenkijoje, kelionę jos dalyviai tęsė lankydami Vygrių kamaldulių vienuolyną, Jelenevą, Šiurpilį, Suvalkų kraštovaizdžio parką ir jau sutemus grįžo į Vilkaviškio rajoną.
Antroji diena buvo skirta pažinti Vilkaviškio rajoną. Rytą keliautojai pradėjo žygiuodami Šilelio pažintiniu taku, kartu su Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Vištyčio regioninio parko grupės lankytojų centro administratore Živile Grimailaite. Žmonės gėrėjosi įspūdinga Vištyčio ežero pakrante, klausėsi pasakojimų apie ežero kilmę, įvairias gamtos išdaigas, o žygio pabaigoje pasisėmė stiprybės iš Šventojo šaltinėlio vandens. Žinoma, visi apsilankė ir Vištyčio vėjo malūne bei Vištyčio regioninio parko grupės lankytojų centre.
Susipažinę su Suvalkijos lygumų kraštui nebūdingomis kalvomis, keliautojai stabtelėjo prie Kaupiškių piliakalnio, kuris yra nubanguojančių aukštumų šiauriniame šone. Jonas Basanavičius rašė, kad XIII–XIV a., o gal ir dar seniau ant šio piliakalnio buvo įrengta pilis, skirta apsiginti nuo netikėtų priešų. Atliekant archeologinius tyrimus buvo rasta grublėtosios ir lygiosios keramikos dirbinių liekanų. Dėl šių priežasčių įgyvendinat projektą buvo nuspręsta pastatyti išskirtinį stendą, prie kurio atsistojus tinkamu kampu galima pamatyti, kaip galėjo atrodyti galbūt čia stovėjusi pilis (pavaizduotas pilies vaizdas yra tik interpretacija, sukurta remiantis kitomis to laiko pilių vizualizacijomis).
Šiek tiek ilgiau visi stabtelėjo Virbalyje, kadangi čia toliau tęsiasi Pacų giminės paveldo maršrutas. XVII a. padedant Kristupui Zigmantui Pacui Virbalyje įsikūrė dominikonai, kurie 1643 m. pastatė vienuolyną ir bažnyčią. 1944 m. bažnyčia susprogdinta, o 1958 m. buvusi špitolė pritaikyta bei pradėta naudoti kaip bažnyčia ir pavadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Bendruomenės „Virbalio vartai“ pirmininkas Stanislovas Lopeta papasakojo nemažai įdomių faktų apie vietinių žmonių gyvenimo peripetijas XIX–XX a.
Pažintį su Pacų gimine keliautojai toliau tęsė Alvite, kur visus pasitiko gidė Rita Marcelionytė. Pirmoji medinė bažnyčia Alvite buvo pastatyta 1615 m. Onos Radvilienės rūpesčiu. Vėliau ji ne kartą buvo perstatyta. 1944 m., susprogdinus maldos namus, tik 2020 m. duris atvėrė nauja Šv. Onos bažnyčia, tikinčiuosius traukianti praeityje visoje Europoje garsiu Loreto Švč. Mergelės Marijos paveikslu su aptaisais.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas testamente žadėjo Alvitui, paveikslui Švč. Mergelės, kurios malones patyrė, naują altorių įtaisyti ir po savo mirties, kol jo žmona Vilkaviškio valdą laikys, duoti kasmet po 200 auksinų.
Pažintis su Vilkaviškio rajonu ir Pacų pėdsakais jame baigėsi kartu su gide Elena Savickiene vaikštinėjant po Vilkaviškio miestą. Kiek ilgiau turistinio maršruto pristatymo dalyviai stabtelėjo prie miesto dvaro, autobusų stoties ir Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo katedros, kadangi 1620 m. LDK didysis raštininkas, Vilkaviškio seniūnas Steponas Pacas pastatė pirmą medinę bažnyčią Vilkaviškyje.
Paskutinė maršruto pristatymo diena buvo skirta Prienų rajonui. Nuo 1616 m. turtinga Prienų apskritis priklausė didžiajam Lietuvos vicekancleriui Steponui Pacui. Prienai buvo pagrindinis vicekanclerio administracinis ir reprezentacinis centras, kuriame buvo įkurtas erdvus medinis dvaras su koplyčia ir biblioteka. Jame gimė ir augo šio didiko vaikai. S. Pacas skyrė paramą jau anksčiau čia buvusiai medinei bažnyčiai.
Vaikštinėjant Revuonos parku prisiminti kažkada šioje vietoje buvę Gotardo Vilhelmo Butlerio rūmai, apžiūrėtas Prienų vandens malūnas. Keliautojai turėjo galimybę viena koja pabūti Suvalkijoje, o kita – Dzūkijoje, kadangi apžvalgos aikštelėje yra pažymėta riba tarp šių dviejų etnografinių Lietuvos regionų, kuriuos per Nemuną sujungia 227 metrų ilgio Greimų tiltas. Laisvės aikštėje visi sužinojo miesto kūrimosi istoriją. Pirmoji Prienuose pastatyta medinė bažnyčia sudegė. Iki mūsų dienų išliko vienas seniausių ir gražiausių medinės architektūros sakralinių pastatų Vilkaviškio vyskupijoje – Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia.
Toliau Pacų giminės paveldo kelias nuvedė iki Jiezno. 1633 m. didysis Lietuvos vicekancleris S. Pacas čia įrengė laikinus rūmus, kurie netrukus sudegė per karus su Maskva. S. Paco sūnus Kristupas Zigmantas XVII a. perstatė rūmus ir pavertė juos didele rezidencija. Perstatymo ir puošybos darbus atliko ta pati italų menininkų grupė, kuri dirbo statant Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblį. XVIII a. dar kartą rūmus perstatė Antanas Mykolas Pacas. Po 1835 m. rūmai pamažu nyko, iki šių dienų išliko tik jų detalės ir parkas prie Jiezno ežero.
Įamžinant didikų Pacų atminimą Jiezno Nepriklausomybės aikštėje pastatyta bronzinė skulptūra – kompozicija „Pacų suoliukai ir batai“.
Trijų dienų išvyką Pacų giminės takais keliautojai užbaigė grožėdamiesi vaizdais, atsiveriančiais nuo Lepelionių piliakalnio.
Projekto veiklas Vilkaviškio rajone finansuoja Europos regioninės plėtros fondas ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro inf.
Užsk. 2285
...
Galerija: Kelionė
Publikuota: 2022-11-21 11:06:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|