„Santaka“ / Atsisukome į jaunimą: daugiau lėšų – daugiau ir galimybių

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-11-21 16:01

Dalinkitės:  


Savivaldybės mero patarėjas Joris Juškauskas, be kitų pareigų, padeda formuoti bei įgyvendinti rajono jaunimo politiką.

Nuotr. iš Savivaldybės archyvo


Atsisukome į jaunimą: daugiau lėšų – daugiau ir galimybių

Eglė MIČIULIENĖ


Į pabaigą eina 2022-ieji, paskelbti Lietuvos ir Europos jaunimo metais. Šiemet visuomenė paskatinta atkreipti dėmesį į jaunimo politiką ir drauge spręsti jaunajai kartai kylančias problemas.

Šia tema pakalbinome Vilkaviškio rajono savivaldybės mero patarėją Jorį Juškauską.

– Kuo Jaunimo metai buvo išskirtiniai Vilkaviškio rajone?

– Išskirtinumas prasidėjo dar prieš prasidedant šiems metams, kai formuodama biudžetą į jaunimą atsižvelgė rajono Taryba. Anksčiau biudžete apskritai nebuvo jaunimo poreikių finansavimui skirtos eilutės, 2021 m. jau buvo 50 tūkst. eurų, o 2022-iesiems, Jaunimo metams, Taryba patvirtino 100 tūkst. eurų, t. y. dvigubai daugiau nei ankstesniais metais. Tikiuosi, kad tokia lėšų didėjimo tendencija išliks.

Visus šiuos metus įgyvendintos įvairios jaunimo programos. Lėšos buvo paskirstytos jaunimo iniciatyvų skatinimo projektams, su kuriais daugiausiai dirba jaunimo koordinatorė Danguolė Gudeliauskienė, taip pat projekto „Mažinam atstumą“ veikloms.

Didžioji dalis finansavimo tenka Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programai – čia Lietuvoje esame tarp lyderių. Jaunimo poreikis įsidarbinti – didžiulis. Paraiškas dalyvauti programoje iš viso pateikė 55 žmonės. Finansavimas skirtas 32 jaunuoliams – 21 merginai ir 11 vaikinų. Jie dirbo pas ūkininkus, kavinėse, laikraščio redakcijoje, kempinge, o daugiausiai, žinoma, seniūnijose. Rudenį buvo susitikimas su vasarą pagal Savivaldybės programą dirbusiais jaunuoliais, išgirdome labai gerus atsiliepimus. Visi norėtų dirbti ir kitais metais, tačiau labai didelė dalis norinčio dirbti jaunimo dar lieka „už brūkšnio“. Didelį krūvį vasarą tenka atlaikyti D. Gudeliauskienei, nes jai reikia pildyti dokumentus, nuolat bendrauti su jaunais žmonėmis, patarti, išklausyti jų pretenzijas ir t.t.


– Besitęsiantis jaunimui skirtas projektas „Mažinam atstumą“, kurio pagrindinis organizatorius yra Vilkaviškio kultūros centras, šiemet taip pat buvo labai įspūdingas?

– Taip, įspūdingas ir dalyvių skaičiumi, ir atlikėjų kokybe. Atmintin įstrigo toks momentas: vieną vakarą dalyvavau koncerte ir vienas atlikėjas paklausė žiūrovų, iš kur jie susirinko. Kartu su vilkaviškiečiais šūksniais atsiliepė daugybė žmonių iš Birštono, Kauno, Vilniaus, Marijampolės. Tai – unikalus festivalis, kuris pritraukia vis daugiau jaunimo net ir iš didžiųjų miestų.

Su jaunais žmonėmis siekiame bendrauti visus metus. Neseniai pagal „Mažinam atstumą“ projektą vyko jaunimo konferencija, kurioje susitiko mokinių savivaldos, Jaunimo reikalų tarybos, Savivaldybės administracijos atstovai, rajono meras. Diskutavome apie problemas, jaunuoliai iš visų seniūnijų sudarinėjo socialinius žemėlapius, braižė vietas, kur mėgsta susiburti, kur – nesaugu, ko trūksta, kas traukia. Akivaizdu, kad periferijoje gyvenančiam jaunimui kyla visai kitų problemų nei vilkaviškiečiams. Pastarieji, pavyzdžiui, domisi laisvalaikio bazės sukūrimu, o jaunimui iš kaimiškųjų seniūnijų aktualu susisiekimas su miestu, autobusų grafikai. Jei šeštadienio vakarą kaimo jaunuolis nori praleisti mieste, po 17 val. jis jau nebeturi kuo grįžti namo.


Prieš trejus metus, 2019-aisiais, buvo atlikta Atviro darbo su jaunimu plėtros galimybių studija. Ji padėjo išspręsti nemažai jaunimo reikalų. Jau ne tik Vilkaviškyje, bet ir Kybartuose, Pilviškiuose, Karkliniuose įkurtos Atviros jaunimo erdvės.

Antri metai penkias dienas per savaitę į skirtingas seniūnijas vyksta mobilieji jaunimo darbuotojai – taip pasiekiami ne tik miesto, bet ir kaimo jauni žmonės.

Neseniai vyko susitikimas su Jaunimo politikos tyrėju Nerijumi Miginiu, dirbusiu prie minėtos studijos. Jis teigė, kad pagal atviro darbo galimybes, jaunimo reikalų finansavimą ir mobiliųjų darbuotojų skaičių Lietuvoje esame lyderiai, žengiame kartu su didžiaisiais miestais.

– Šiuo metu taip pat vyksta rajono jaunimo problematikos tyrimas. Kaip keičiasi jaunų rajono gyventojų poreikiai?

– Dar laukiame galutinių rezultatų, bet jau ryškėja naujos tendencijos. Anksčiau Vilkaviškio jaunimas neturėjo kur praleisti laisvalaikį, jo netenkino miesto infrastruktūra. Šįkart sulaukėme labai daug gerų atsiliepimų apie pokyčius Vilkaviškyje, jaunimas džiaugiasi naujuoju taku, Sporto ir pramogų centru, „Kiškio kupolo“ kavine J. Basanavičiaus aikštėje ir kitais dalykais. Dabar norima patrauklių darbo vietų ir gero atlyginimo jauniems aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms. Labai aktuali ir galimybė įsigyti tinkamą būstą.


Smagu, kad jau turime pavyzdžių, kai baigę aukštąjį mokslą jaunuoliai grįžta į mūsų rajoną. Pažįstu jaunų žmonių, kurie dirba nuotolinį darbą kitame mieste, bet gyvena Vilkaviškyje. Jie sako, kad čia patogu, viskas arti, nebūna transporto kamščių, oras švarus, vakarais yra kur pasivaikščioti, vaikų darželiuose nėra tokių eilių kaip didmiesčiuose, paslaugos pigesnės, o jei reikia didesnių renginių – labai patogu pasiekti Kauną ar Vilnių.

– Esate jauniausias Savivaldybės administracijos darbuotojas ir einate mero patarėjo pareigas. Ar kreipiamas dėmesys į Jūsų pastabas?

– Tikrai nesiskundžiu. Paskutiniame posėdyje rajono Taryba patvirtino naujovę – Vilkaviškio rajono mokinių ir mokytojų skatinimo tvarkos aprašą. Šį projektą aš pats asmeniškai pateikiau Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Anksčiau ilgus metus finansiškai skatinami buvo tik šimtukininkai, dabar bus finansuojama plačiau. Bus skatinami ne tik šimtukininkai (už egzamine surinktą 100 balų – 200 eurų), bet ir baigusieji mokyklą su pagyrimu (200 eurų), respublikinių ir tarptautinių olimpiadų prizininkai (nuo 100 iki 300 eurų). Premijas nuo šiol gaus ir pedagogai: po 100 eurų už kiekvieno mokinio šimtuką. Džiaugiuosi tuo!

Jei viskas eisis gerai, ateityje turėtų atsirasti ir panašus skatinimo tvarkos aprašas neformaliam ugdymui muzikos, sporto mokyklose ir nebiudžetinėse, Savivaldybei nepriklausančiose įstaigose. Patvirtintas ir Sportininkų, reprezentuojančių Vilkaviškio rajono savivaldybę, ugdymo, dalyvavimo pasaulio, Europos, Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose, čempionatuose, rėmimo tvarkos aprašas.

– Jūsų darbo pozicija puiki, esate tarsi tiltas tarp dviejų polių: ir jaunimo, ir valdžios atstovas vienu metu. O projekto „Mažinam atstumą“ esmė ir buvo suartinti jaunuomenę ir valdžios atstovus, kurie priima sprendimus.

– Taip, kaip tik šitą nuotolį ir norisi mažinti. Kai baigėsi „Mažinam atstumą“ koncertas, viską su jaunimu susitvarkėme ir susėdome prie laužo. Buvo jau apie 1.30 val. nakties. Prie mūsų prisijungė ir rajono meras Algirdas Neiberka. Kitą dieną mums reikėjo eiti į darbą, bet visi kartu sėdėjome ir kalbėjomės: ne apie didelius rūpesčius, bet tiesiog apie svajones, laisvalaikį, gyvenimą. Pokalbis buvo geras, nuoširdus, ir manau, kad tokie dalykai labai svarbūs. Į politikus jaunimas žiūri kaip į kažkokius tolimus, nežinia ką darančius žmones, o paprasto ryšio labai trūksta. Žiūrint į ateitį strategiškai ir norint pritraukti jauną žmogų grįžti į Vilkaviškio rajoną, labai svarbu su juo dirbti nuo pat vaikystės – ir tėvams, ir mokytojams, ir politikams. Jei jaunas asmuo tapatins save su šiuo kraštu, tada gali tikėtis, kad jis čia grįš.


– Kaip grįžote ir Jūs pats?

– Man pačiam iš pradžių tai irgi buvo iššūkis. Didžioji dauguma mano draugų likę didmiesčiuose. Kol dirbu, nuo 8 iki 17 val. esu užimtas. O vėliau? Kompanijos nebuvo. Bet dabar mano draugai, su kuriais kartu grojame (Joris groja jaunimo grupėje „Projektas“ – aut. past.), jau grįžę į Vilkaviškį, čia gyvena ir dirba. Iš artimos aplinkos žinau atvejų, kai žmonės, anksčiau labai aršiai kritikavę Vilkaviškį (nei kur kavos atsigerti, nei kur pasivaikščioti, nei salės, kur galėtum krepšinį pažaisti...), dabar netgi svarsto čia grįžti. Jaunimas mato, kad keičiasi miesto veidas, tad nebesipurto gimtinės. O mes turime visapusiškai jam padėti.





Galerija: pokalbiai




Publikuota: 2022-11-21 16:01:26

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai