„Santaka“ / Vadovo rezultatas: skolas pakeitė milijoninės pajamos / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Iš medienos gamina garažo vartus, duris ūkiniams pastatams. Atvažiuoja, pamatuoja, pristato. Tel. 8 699 53 925.
Galioja iki: 2022-12-08 10:49:08



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Vilkaviškiečio Ričardo Čėsnos vadovaujama „Kapinių priežiūra“ šiandien yra klestinti Kauno savivaldybės įmonė.

Autoriaus nuotr.


Vadovo rezultatas: skolas pakeitė milijoninės pajamos

Andrius GRYGELAITIS


Kai 2015 m. vilkaviškietis Ričardas Čėsna pradėjo vadovauti Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, naujoji jo darbovietė skendėjo skolose. Ką tik paskirtam direktoriui teko priimti daug nepopuliarių, tačiau būtinų sprendimų. Šiandien kraštiečio vadovaujama bendrovė skaičiuoja milijonines pajamas, turi konkrečią ir aiškią ateities viziją.



Pradėjęs reformas direktorius sulaukė spaudimo

Vilkaviškyje gyvenantis R. Čėsna daugiau nei septynerius metus kiekvieną rytą sėda į automobilį ir keliauja į darbovietę Kaune. Maždaug valandą trunkanti kelionė vyrui nė kiek neprailgsta. Pakeliui jis sustoja degalinėje nusipirkti kavos, o važiuodamas į laikinąją sostinę stengiasi gerai apgalvoti būsimus dienos darbus.

2015 m. jam tapus Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriumi, bendrovė turėjo daugiau nei 70 tūkst. eurų skolos. R. Čėsnai iš karto tapo aišku, kad jo laukia nelengva užduotis – optimizuoti veiklą, sutvarkyti finansinę situaciją, pakeisti nusistovėjusius kai kurių darbuotojų įpročius. Kitaip tariant, vilkaviškiečiui reikėjo įmonę pastatyti ant kojų.


Darbų naujasis direktorius ėmėsi nedelsdamas. Tuo metu bendrovėje dirbo 120 žmonių. Šiandien jų yra likę kone perpus mažiau – 67.

„Atsisakėme valytojos, santechniko, elektriko, kai kurių kitų etatų. Jei prireikia šių paslaugų, jas nusipirkti kainuoja 10 kartų pigiau, nei tektų sumokėti už šių darbuotojų išlaikymą. Nebeliko ir dviejų direktoriaus pavaduotojų. Jie neįtikino, kad gali būti naudingi. Puikiai susitvarkau ir be jų. Optimizavome personalo funkcijas. Likusiems specialistams darbo padaugėjo, bet visi puikiai susitvarko su savo pareigomis“, – pabrėžė R. Čėsna.

Jis neslėpė, kad dėl įmonėje pradėtų reformų sulaukė didžiulio spaudimo, netgi grasinimų. Visa tai atlaikyti vilkaviškiečiui padėjo per ilgus metus užgrūdintas tvirtas charakteris.



Darbo netrūksta

Reformų „Kapinių priežiūroje“ būta ir daugiau. R. Čėsnos iniciatyva administracinės patalpos perkeltos iš Kauno centro į miesto pakraštį. Naujo biuro išlaikymas dabar kainuoja perpus pigiau.

Atėjus R. Čėsnai įmonėje nebeliko galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais. Dabar už paslaugas klientai gali sumokėti tik banko kortelėmis arba pavedimu. Taip siekiama užkirsti kelią bet kokiai galimai korupcijai.


Vilkaviškiečio vadovaujama įmonė rūpinasi 25-eriomis įvairaus dydžio kapinėmis, kurios kartu užima daugiau nei 150 hektarų. Mažiausios iš jų – vos 13 arų, o didžiausios – Karmėlavos ir Vainatrakio – driekiasi 40 hektarų plote. Tiesa, šalia Vainatrakio kapinių yra paliktas dar maždaug tokio paties dydžio rezervinis žemės sklypas, kuris bus naudojamas ateityje.

Darbo kapinėse netrūksta. Lapų grėbimas, šiukšlių tvarkymas ir kita teritorijų priežiūra, įvairios laidojimo paslaugos – tai tik dalis funkcijų, kurias atlieka įmonės darbuotojai. Pasak direktoriaus, darbingiausi būna spalio ir lapkričio mėnesiai, kuomet kapinėse išauga lankytojų srautai. Šiais mėnesiais bendrovei daugiausiai tenka pakloti ir už šiukšlių išvežimą. Pavyzdžiui, spalio mėnesio sąskaita už šias paslaugas siekė daugiau nei 100 tūkst. eurų. Panašios sąskaitos tikimasi sulaukti ir lapkritį. Įprastai kitais mėnesiais už šiukšlių išvežimą mokama po 60–70 tūkst. eurų.

„Jei žmonės rūšiuotų šiukšles, jų tvarkymo paslaugos kainuotų 2–3 kartus pigiau. Deja, tai visuotinė problema, kurią spręsti labai sunku. Esame sudarę sąlygas rūšiuoti, tačiau kapinių lankytojai vis tiek visas atliekas meta į tuos pačius konteinerius. Tikiu, kad kažkada bus kitaip, tačiau, visų pirma, turi pasikeisti žmonių mąstymas ir įpročiai“, – svarstė pašnekovas.




Besikeičiančios tendencijos

Kasmet Kauno kapinėse palaidojama po 3 tūkst. žmonių. Didžioji dalis vis dar laidojama žemėje, tačiau sparčiai populiarėja ir urnų laikymas kolumbariumuose. Kuomet R. Čėsna pradėjo dirbti „Kapinių priežiūros“ direktoriumi, buvo pradėtas statyti tik vienas kolumbariumas Petrašiūnų kapinėse. Beje, čia stovintis objektas yra įtrauktas į 100 gražiausių pasaulio kolumbariumų sąrašą.

Šiandien Kaune jau yra trys kolumbariumai. Dar du stovi Romainių 1-ose bei Seniavos kapinėse.

„Kai pradėjau dirbti, Kaune dar nebuvo išvystytos kremavimo tradicijos. Tuo metu kremuota vos 15 proc. mirusių žmonių. Šiandien šis skaičius yra išaugęs iki 65 proc. Tai – didžiausias kremuotųjų kiekis Lietuvoje. Jis beveik prilygsta Europoje lyderiaujančioms Skandinavijos šalims, kuriose kremuojama maždaug 70 proc. mirusių gyventojų. Turėjome reaguoti į besikeičiančias tradicijas. Dėl to ir vyksta kolumbariumų plėtra. Juos statome savo lėšomis. Ką uždirbame, tą investuojame į naujų nišų statybas. Šiandien turime per 1, 3 tūkst. nišų. Į vieną telpa 4 urnos. Tūkstantis nišų jau panaudota. Kasmet vidutiniškai parduodame po 200 nišų, šie skaičiai nuolat auga“, – teigė Ričardas Čėsna.



Negalima delsti

Įprastai kolumbariumai statomi penkių aukštų. Įdomu tai, kad pirmame ir penktame aukšte esančios nišos nėra tokios paklausios, kaip likusiuose. Dėl to skiriasi ir jų kaina. Priklausomai nuo kapinių bei nišos vietos kolumbariume, jų kainos siekia nuo 1 iki 2 tūkst. eurų. Už šią sumą „Kapinių priežiūros“ darbuotojai įsipareigoja nišą prižiūrėti 25 metus. Vėliau artimieji turėtų arba pratęsti nuomos sutartį, arba atsiimti urną.

„Gali nutikti taip, kad po tiek metų nebebus artimųjų, kurie nuspręstų, ką su urna daryti toliau. Čia jau reikės atitinkamų Vyriausybės sprendimų. Geriausia išeitis – leisti įrengti žmonių palaikų pelenų barstymo laukus. Tokio tipo plotai labai populiarūs Skandinavijos šalyse“, – kalbėjo vilkaviškietis.

Jis neabejojo, kad ir Vilkaviškyje kolumbariumai sulauktų paklausos. Pašnekovo nuomone, mūsų rajono Savivaldybės vadovai turėtų kuo greičiau apsispręsti dėl jų statybų. Pasak R. Čėsnos, kolumbariumų statybos neturėtų kainuoti itin brangiai. Šiandien 15 nišų tokio tipo statinį galima įrengti ir už 10 tūkst. eurų.




Gyvūnėlių kapinės

R. Čėsnos iniciatyva 2018 m. Kaune buvo atidarytos pirmosios oficialios Lietuvoje gyvūnėlių kapinės. Kasmet jose palaidojama maždaug po 30 augintinių. Vienos gyvūnėlių kapavietės puošiamos jų pamėgtais žaisliukais, kitos – išskirtiniais paminklais. Šiose kapinėse suformuotos trijų dydžių kapavietės. Žmonės čia laidoja ne tik kates ar šunis, bet ir triušius, kanarėles bei kitus gyvūnėlius. Bene egzotiškiausias čia besiilsintis gyvūnas – iguana.

Šiose gyvūnėlių kapinėse palaidota ir savotišku Kauno simboliu buvusi senbernarė Bitė. Ji rūpindavosi savo šeimininku, išnešdavo šiukšles, parnešdavo malkų, netgi viena eidavo apsipirkinėti. Kai 2016 m. šis šuo nugaišo, šeimininkas jį užkasė tik jam žinomoje vietoje, tačiau po poros metų atidarius gyvūnėlių kapines Bitė buvo perlaidota būtent jose.

„Neretai pykstame, kai nugaišę gyvūnėliai tiesiog išmetami į konteinerį. Norėjosi suteikti žmonėms progą tinkamai palaidoti savo augintinius. Sunku pasakyti, ar Vilkaviškyje tokios kapinės būtų paklausios. Mūsų rajono gyventojai turi daugiau galimybių nuvykti kur nors į užmiestį ir ten užkasti savo augintinius. Bet kokiu atveju, aš esu už tai, kad žmonėms reikia suteikti galimybę deramai atsisveikinti su savo augintiniais“, – sakė R. Čėsna.




Planuose – krematoriumas

Akivaizdu, kad per daugiau nei septynerius metus R. Čėsna puikiai susitvarkė su visomis užduotimis ir šiandien jo dėka „Kapinių priežiūra“ yra klestinti įmonė. Direktorius prisipažino, kad tikėjosi lengvesnio darbo, tačiau iškilę sunkumai jo nė kiek neįbaugino.

Susitvarkyti su iššūkiais kraštiečiui padėjo buvusiose darbovietėse įgyta patirtis. Iki tol R. Čėsna vadovaujamą darbą dirbo melioracijos, žemėtvarkos, statybų, projektų ruošimo bei bankiniame sektoriuose.

„Nerdamas į naują sritį stengiuosi kuo geriau ir greičiau viską perprasti. Privalau žinoti ne mažiau nei mano darbuotojai. Tik taip galiu suformuoti konkrečias užduotis bei kontroliuoti procesus“, – teigė pašnekovas.

Galima neabejoti, kad vilkaviškiečio vadovaujama įmonė ir toliau augs bei tvirtės. R. Čėsna atskleidė, kad ir ateityje bus vykdoma kolumbariumų plėtra, o Vainatrakio kapinėse vieną dieną netgi turėtų iškilti krematoriumas. Jau yra parengtas šio objekto projektas. Belieka sulaukti tik statybų leidimo.



...



Galerija: Kapinės




Publikuota: 2022-11-23 08:09:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Aikštėje baigiamas rengti senojo Vilkaviškio maketas
* Rajone gyvenantys ukrainiečiai nori jaustis savi
* Konferencijoje aptartos jautrios temos
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar gerai, kad miestai konkuruoja eglučių grožiu?
Žinoma, tai skatina pasitempti.
Ne, eglutėmis reikia džiaugtis, o ne varžytis.
Kitu laiku būtų gerai, bet ne per sunkmetį.
Neturiu nuomonės.



Kalbos patarimai

Ar galima sakyti buto išplanavimas?
Pasakymas buto išplanavimas, vartojamas konkrečia reikšme, taisomas į buto planas. Kai turima omenyje abstraktesnė veiksmo reikšmė, geriau sakyti išdėstymas, suplanavimas, pvz., išdėstyti, suplanuoti patalpas.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas