„Santaka“ / Prano Mašioto gimtosios sodybos vietą pagyvino subtili detalė / Mūsų rajone

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

Dalinkitės:  


Lakoniškas užrašas subtiliai sušildo Prano Mašioto gimtosios sodybos erdvę.

Autorės nuotr.


Prano Mašioto gimtosios sodybos vietą pagyvino subtili detalė

Renata VITKAUSKIENĖ


Pačiame Vilkaviškio rajono paribyje, Pūstelninkų kaime, šį rudenį geranoriškai kaimyniškai padirbėta dėl Prano Mašioto – lietuviškos mokyklos kūrėjo, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbio, vaikų literatūros pradininko – atminimo.

Prano Mašioto tėviškės vieta Pūstelninkų kaime – pačiame Klausučių seniūnijos, o sykiu ir Vilkaviškio rajono pakraštyje, prie kelio Putinai – Barzdai. Gyventojų Pūstelninkuose jau senokai nelikę, tad Mašiotynė dabar saugo ne tik Lietuvos švietimui, kultūrai, kalbai daug nusipelniusio mūsų kraštiečio, bet ir išnykusio kaimo atminimą.

Be kitų pagarbos ženklų – medžio ir akmens skulptūrų, simbolinio pamatų fragmento, P. Mašioto gimtosios sodybos vietą nuo 1995 m. rugsėjo žymi paminklinis akmuo. Kurį laiką šitą nemažą riedulį puošė metalinėmis raidėmis įamžintas P. Mašioto kūrybos rinktinės vaikams „Ir aš mažas buvau“ pavadinimas. Deja, iš vertingo metalo nukaldintas užrašas sugundė jokios pagarbos nei istorijai, nei svetimam turtui nejutusius ilgapirščius.



Vilniuje gyvenantis Romas Treideris, didžiulis gimtojo Kudirkos Naumiesčio ir jo krašto istorijos išsaugojimo entuziastas, rūpinęsis, jog ant paminklinio akmens Mašiotynėje atsirastų minėtas užrašas, ir po vagystės nenuleido rankų. Jis skyrė asmeninių lėšų, kad frazė „Ir aš mažas buvau“ bei paties P. Mašioto parašas vėl būtų išvingiuoti metalo raidėmis. Tokį simbolinį užrašą garbaus amžiaus vyriškis jau prieš kurį laiką buvo atvežęs į Vinco Kudirkos muziejų Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.), mat šios kultūros įstaigos žmonės anksčiau prižiūrėjo Mašiotynę. Dabar jau keleri metai tai daro Klausučių seniūnija.

Dėl to minėtą užrašą kaimyninio miesto muziejaus vadovė Vida Endriukaitytė perdavė Klausučių seniūnei Juditai Skystimienei, pakviesdama padėti įgyvendinti R. Treiderio iniciatyvą.

Ieškodama pagalbininkų seniūnė kreipėsi į UAB „Kvarcitas ir ko“ vadovą Vitalijų Kružintaitį. Verslininkas geranoriškai sutiko patalkinti seniūnijai neprašydamas atlygio už darbą. Jo bendrovės meistrai pritvirtino metalinį užrašą ant paminklinio akmens, kuris prieš tai dar buvo nuvalytas. Ir didįjį riedulį, ir kitus sodybvietėje stovinčius paminklus atnaujino Klausučių seniūnijos darbininkai.



Visi prie šios iniciatyvos prisidėję žmonės viliasi, jog dabar visuomenė jau kur kas sąmoningesnė, pilietiškesnė, tad antrojo užrašo neištiks jo pirmtako likimas.

Kai žinia apie šitą prasmingą darbą buvo pasidalyta socialiniuose tinkluose, istorija besidomintys skaitytojai sujudo diskutuoti: „Tai Pranas Mašiotas Vilkaviškio krašto sūnus ar vis tik Šakių?“, „Kapsu ar zanavyku save laikė pats Pranukas?“

Visi atsakymai yra knygoje „Prano Mašioto šviesa: straipsniai, laiškai, atsiminimai“. „Gimiau 1863 m. gruodžio 19 d. Zanavykuose, Naumiesčio parapijoj, Pūstelninkų kaime. Toj vietoj, kur Šešupė pro Liestnictvos (Putinų – aut. past.) dvarą savo vandenį Naumiesčio linkui varo“, – biografijoje, atsiminimuose yra parašęs pats P. Mašiotas. Kai jis gimė, Pūstelninkų kaimas buvo Šakių apskrities Būblelių valsčiuje. Pagal dabartinį Lietuvos administracinį teritorinį suskirstymą kaimas priklauso mūsų rajonui. Kitąmet P. Mašioto tėviškės vieta, tikėtina, bus aktyviau lankoma, nes 2023 m. Lietuvoje bus minimos šio pedagogo, rašytojo, vertėjo, visuomenės ir kultūros veikėjo 160-osios gimimo metinės.





...



Publikuota: 2022-11-23 12:52:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kybartų romų jaunoji karta nori gyventi kitaip
* Specialistų trūkumą bando kompensuoti senoji odontologų karta
* Ąžuolynas – iš kartos į kartą perduodama dovana
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai