|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Bendraudamas su renginio dalyviais Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas neslėpė iki šiol kovojantis su bausmių vykdymo sistemos trūkumais.
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Tai buvo neeilinė popietė. Į Vilkaviškio kultūros centrą rinkosi buvę ir esami kaliniai, jų artimieji, įvairių sričių pareigūnai. Susirinkusieji kalbėjosi apie nuteistųjų sąlygas įkalinimo įstaigose bei jų integraciją išėjus į laisvę.
Griežtos sąlygos
Šiandien Lietuvos įkalinimo įstaigose dienas leidžia beveik 5 tūkst. žmonių. 600 iš jų dar laukia galutinio teismo sprendimo, tuo tarpu likusieji jau žino, kokias bausmes turės atlikti. 102 asmenys į laisvę neišeis niekada – jie nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Lietuvoje taikomos vienos griežčiausių bausmių visoje Europos Sąjungoje. Kaip pasakojo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, mūsų šalyje nuteistieji kali ilgiausiai, o alternatyvių bausmių sistema vis dar nėra pakankamai išvystyta. Pavyzdžiui, atvirojoje kolonijoje, kurioje taikomos švelnesnės bausmės sąlygos, šiandien dienas leidžia maždaug 600 nuteistųjų. Dienos metu jie gali judėti nustatytos teritorijos ribose, dirbti, gauti įvairių socialinių paslaugų. Deja, kasmet maždaug dvi dešimtys kalinių pasinaudoja šiomis suteiktomis laisvėmis ir pabėga iš įkalinimo įstaigų.
Diskusiją apie nuteistiesiems kylančias problemas bei jų padėtį visuomenėje išėjus iš įkalinimo įstaigos nusprendė suorganizuoti asociacijos „Keisk požiūrį“ nariai. Jie nuolat inicijuoja įvairius projektus socialinę atskirtį patiriantiems Vilkaviškio rajono gyventojams. Organizacijos pirmininkas Eimantas Botyrius pasakojo, kad surengti konferenciją-forumą „Sėdėjęs (ne)Žmogus“ įkvėpė visuomenėje nusistovėję stereotipai. Anot jo, iš kalėjimo išėjusiam žmogui ne tik sunku pritapti pačiam – kenčia ir jo artimieji.
Netobula sistema
Vilkaviškio kultūros centre vykusį renginį moderavusi asociacijos „Keisk požiūrį“ narė Edita Naidaitė pasidalinti savo patirtimis vieną po kito kvietė buvusius ir esamus kalinius, dvasininkus, įvairių sričių pareigūnus.
Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka, o apie žmogaus prigimtį papasakojo Kybartų klebonas Jonas Cikana. Kunigui nuolat tenka bendrauti su nuteistaisiais. Anot jo, priežasčių, kodėl asmuo elgiasi ne pagal įstatymus, yra pačių įvairiausių. Neretai tai priklauso net nuo to, ar dar prieš ateidamas į šį pasaulį žmogus buvo laukiamas, mylimas, ar su juo vaikystėje elgtasi deramai. Dvasininko teigimu, kartais nusikaltimai kyla iš nevisavertiškumo, todėl būtina kelti gyventojų moralę. Labai svarbi ir žmonių lygybė. Pasak kunigo, tik oriai besijaučiantys asmenys gali kurti, mylėti bei padėti kitiems.
Tiesa, pasak Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo G. Šarausko, patekus į kalėjimą oriai jaustis gali būti labai sunku. Beveik 30 metų patirtį bausmių vykdymo sistemoje turintis pareigūnas neslėpė vis dar kovojantis su jos trūkumais.
G. Šarauskui teko laikinai vadovauti didžiausiems Lietuvoje Pravieniškių pataisos namams. Čia kali apie 2 tūkst. nuteistųjų. Pareigūnas prisipažino tuo metu mažai sėdėjęs savo darbo kabinete, o didžiąją laiko dalį skyręs pokalbiams su bausmę atliekančiais asmenimis. Jam buvo keista, kad iki tol buvusi vadovybė draudė kaliniams naudotis krepšinio ar futbolo kamuoliais, stalo teniso raketėmis. Nelogiškų sprendimų būta ir daugiau.
„Teko nemažai bendrauti ir su dažniausiai prasižengiančiais kaliniais, priskirtais drausmės grupei. Visoje Lietuvoje tokių asmenų yra per 400. Jiems pusę metų būdavo draudžiama žiūrėti televizorių, gauti ir siųsti siuntinius, kamerose turėti virdulį, gerti kavą ar arbatą. Kitaip tariant, jie buvo visiškai izoliuoti nuo aplinkos. Supratau, kad tokie draudimai prie gero neveda. Priešingai, tokiomis sąlygomis kalintiems žmonėms kildavo dar daugiau negerų minčių, kurias vėliau jie stengdavosi realizuoti. Teko šiek tiek nusižengti įstatymams ir šiems nuteistiesiems suteikti daugiau laisvių. Jų emocijos iškart pagerėjo“, – pasakojo G. Šarauskas.
Jis pripažino susidūręs su išorės spaudimu. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, Lietuvoje vis dar yra nemažai pareigūnų, kuriems būtų labai patogu, kad bausmių atlikimo sistema nesikeistų. Pasak G. Šarausko, nemaža dalis pareigūnų iki šiol nevengia prieš kalinius neadekvačiai demonstruoti savo galių.
Jis nuteistuosius palygino su į avariją patekusiais automobiliais. Pareigūno teigimu, jo kolegų tikslas turėtų būti sutaisyti šiuos automobilius ir paleisti, kad toliau sėkmingai riedėtų gyvenimo keliu.
Nuteistieji – tarsi į avariją patekę automobiliai. Juos reikia sutaisyti ir paleisti, kad toliau sėkmingai riedėtų.
Sunki integracija
Apie kaimyniniame mieste veikiančius pusiaukelės namus papasakojo Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Vytautas Račius. Pusiaukelės namai – tai tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės. Čia nuteistieji gali laisviau gyventi, dirbti, bendrauti su artimaisiais, tačiau kartu yra akylai prižiūrimi, turi laikytis griežtos dienotvarkės, nevartoti svaigalų ir paisyti kitų apribojimų.
Pasak Vytauto Račiaus, Marijampolėje kuriant pusiaukelės namus teko nemažai bendrauti su potencialiais nuteistųjų darbdaviais, kurie baiminosi įdarbinti tokius asmenis. Visgi dabar situacija pasikeitusi kardinaliai. V. Račiaus teigimu, kalintys asmenys yra itin geri darbuotojai, besistengiantys tobulėti, norintys išsaugoti savo darbo vietas.
Pareigūnas pripažino, kad tarp kalinių yra daug norinčiųjų pasikeisti, tačiau juos stabdo kiti nuteistieji bei negatyvus aplinkinių požiūris.
Apie neigiamą visuomenės požiūrį į bausmę atlikusius asmenis papasakojo ir Probacijos tarnybos specialistės Edita Matusevičienė bei Sonata Damidavičienė. Šios pareigūnės rūpinasi į laisvę išeinančių kalinių integracija bei stengiasi daryti viską, kad jie daugiau nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. O integruoti kalinius į visuomenę nėra lengva. Maždaug kas penktas į laisvę išėjęs nuteistasis neturi asmens tapatybės dokumentų, todėl būtina juos suteikti. Taip pat reikia sutvarkyti įvairius dokumentus, susijusius su pašalpų skyrimu, gydymo įstaigomis, pasirūpinti gyvenamosiomis bei darbo vietomis.
Pakilo iš dugno
Asmeninėmis patirtimis renginyje dalijosi ir vis dar kalintys asmenys bei tie, kurie bausmę atliko prieš kurį laiką. Visi jie pažymėjo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje yra labai daug trūkumų.
Nuteistieji teigė netikintys, kad situacija artimoje ateityje gali pasikeisti.
Vienas iš savo patirtimi pasidalijusių kalinių pasakojo ne kartą mėginęs kapanotis iš dugno, tačiau jam vis kas nors pakišdavo koją. Vyras neslėpė, kad nemažai į įkalinimo įstaigas patekusių asmenų iš pradžių gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir pasižada, jog tai nepasikartos. Visgi kalėjimo aplinka pakeičia žmones ir laikui bėgant jie dėl visko ima kaltinti kitus, bet ne save.
„Išėjus į laisvę būna ne ką lengviau. Kalėjime priprantame, kad mumis rūpinasi kiti, o laisvėje patys turime galvoti apie tai, kaip išgyventi. Ne vienas palūžta. Man irgi taip buvo“, – sakė ilgus metus už grotų praleidęs asmuo.
Šiandien jis yra visiškai susitvarkęs savo gyvenimą. Tiesa, tik po to, kai buvo nuteistas devintą sykį, žmogus ėmė suprasti, kad visos problemos slypi jo paties viduje.
Tuomet jis atrado tikėjimą, kuris padėjo ištverti sunkiausias gyvenimo akimirkas. Pastarąjį kartą išėjęs į laisvę vyras Vilniaus universitete baigė socialinio darbo studijas, susirado darbą, sukūrė šeimą. Dabar jis jaučiasi pritapęs visuomenėje, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti daugeliui kalėjime sėdėjusių asmenų gali būti pernelyg sunku.
...
Tai buvo neeilinė popietė. Į Vilkaviškio kultūros centrą rinkosi buvę ir esami kaliniai, jų artimieji, įvairių sričių pareigūnai. Susirinkusieji kalbėjosi apie nuteistųjų sąlygas įkalinimo įstaigose bei jų integraciją išėjus į laisvę. |
Šiandien Lietuvos įkalinimo įstaigose dienas leidžia beveik 5 tūkst. žmonių. 600 iš jų dar laukia galutinio teismo sprendimo, tuo tarpu likusieji jau žino, kokias bausmes turės atlikti. 102 asmenys į laisvę neišeis niekada – jie nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
Lietuvoje taikomos vienos griežčiausių bausmių visoje Europos Sąjungoje. Kaip pasakojo Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, mūsų šalyje nuteistieji kali ilgiausiai, o alternatyvių bausmių sistema vis dar nėra pakankamai išvystyta. Pavyzdžiui, atvirojoje kolonijoje, kurioje taikomos švelnesnės bausmės sąlygos, šiandien dienas leidžia maždaug 600 nuteistųjų. Dienos metu jie gali judėti nustatytos teritorijos ribose, dirbti, gauti įvairių socialinių paslaugų. Deja, kasmet maždaug dvi dešimtys kalinių pasinaudoja šiomis suteiktomis laisvėmis ir pabėga iš įkalinimo įstaigų.
Diskusiją apie nuteistiesiems kylančias problemas bei jų padėtį visuomenėje išėjus iš įkalinimo įstaigos nusprendė suorganizuoti asociacijos „Keisk požiūrį“ nariai. Jie nuolat inicijuoja įvairius projektus socialinę atskirtį patiriantiems Vilkaviškio rajono gyventojams. Organizacijos pirmininkas Eimantas Botyrius pasakojo, kad surengti konferenciją-forumą „Sėdėjęs (ne)Žmogus“ įkvėpė visuomenėje nusistovėję stereotipai. Anot jo, iš kalėjimo išėjusiam žmogui ne tik sunku pritapti pačiam – kenčia ir jo artimieji.
Vilkaviškio kultūros centre vykusį renginį moderavusi asociacijos „Keisk požiūrį“ narė Edita Naidaitė pasidalinti savo patirtimis vieną po kito kvietė buvusius ir esamus kalinius, dvasininkus, įvairių sričių pareigūnus.
Susirinkusiuosius pasveikino rajono meras Algirdas Neiberka, o apie žmogaus prigimtį papasakojo Kybartų klebonas Jonas Cikana. Kunigui nuolat tenka bendrauti su nuteistaisiais. Anot jo, priežasčių, kodėl asmuo elgiasi ne pagal įstatymus, yra pačių įvairiausių. Neretai tai priklauso net nuo to, ar dar prieš ateidamas į šį pasaulį žmogus buvo laukiamas, mylimas, ar su juo vaikystėje elgtasi deramai. Dvasininko teigimu, kartais nusikaltimai kyla iš nevisavertiškumo, todėl būtina kelti gyventojų moralę. Labai svarbi ir žmonių lygybė. Pasak kunigo, tik oriai besijaučiantys asmenys gali kurti, mylėti bei padėti kitiems.
Tiesa, pasak Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo G. Šarausko, patekus į kalėjimą oriai jaustis gali būti labai sunku. Beveik 30 metų patirtį bausmių vykdymo sistemoje turintis pareigūnas neslėpė vis dar kovojantis su jos trūkumais.
G. Šarauskui teko laikinai vadovauti didžiausiems Lietuvoje Pravieniškių pataisos namams. Čia kali apie 2 tūkst. nuteistųjų. Pareigūnas prisipažino tuo metu mažai sėdėjęs savo darbo kabinete, o didžiąją laiko dalį skyręs pokalbiams su bausmę atliekančiais asmenimis. Jam buvo keista, kad iki tol buvusi vadovybė draudė kaliniams naudotis krepšinio ar futbolo kamuoliais, stalo teniso raketėmis. Nelogiškų sprendimų būta ir daugiau.
„Teko nemažai bendrauti ir su dažniausiai prasižengiančiais kaliniais, priskirtais drausmės grupei. Visoje Lietuvoje tokių asmenų yra per 400. Jiems pusę metų būdavo draudžiama žiūrėti televizorių, gauti ir siųsti siuntinius, kamerose turėti virdulį, gerti kavą ar arbatą. Kitaip tariant, jie buvo visiškai izoliuoti nuo aplinkos. Supratau, kad tokie draudimai prie gero neveda. Priešingai, tokiomis sąlygomis kalintiems žmonėms kildavo dar daugiau negerų minčių, kurias vėliau jie stengdavosi realizuoti. Teko šiek tiek nusižengti įstatymams ir šiems nuteistiesiems suteikti daugiau laisvių. Jų emocijos iškart pagerėjo“, – pasakojo G. Šarauskas.
Jis pripažino susidūręs su išorės spaudimu. Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, Lietuvoje vis dar yra nemažai pareigūnų, kuriems būtų labai patogu, kad bausmių atlikimo sistema nesikeistų. Pasak G. Šarausko, nemaža dalis pareigūnų iki šiol nevengia prieš kalinius neadekvačiai demonstruoti savo galių.
Jis nuteistuosius palygino su į avariją patekusiais automobiliais. Pareigūno teigimu, jo kolegų tikslas turėtų būti sutaisyti šiuos automobilius ir paleisti, kad toliau sėkmingai riedėtų gyvenimo keliu.
Nuteistieji – tarsi į avariją patekę automobiliai. Juos reikia sutaisyti ir paleisti, kad toliau sėkmingai riedėtų.
Apie kaimyniniame mieste veikiančius pusiaukelės namus papasakojo Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Vytautas Račius. Pusiaukelės namai – tai tarpinė stotelė tarp įkalinimo įstaigos ir laisvės. Čia nuteistieji gali laisviau gyventi, dirbti, bendrauti su artimaisiais, tačiau kartu yra akylai prižiūrimi, turi laikytis griežtos dienotvarkės, nevartoti svaigalų ir paisyti kitų apribojimų.
Pasak Vytauto Račiaus, Marijampolėje kuriant pusiaukelės namus teko nemažai bendrauti su potencialiais nuteistųjų darbdaviais, kurie baiminosi įdarbinti tokius asmenis. Visgi dabar situacija pasikeitusi kardinaliai. V. Račiaus teigimu, kalintys asmenys yra itin geri darbuotojai, besistengiantys tobulėti, norintys išsaugoti savo darbo vietas.
Pareigūnas pripažino, kad tarp kalinių yra daug norinčiųjų pasikeisti, tačiau juos stabdo kiti nuteistieji bei negatyvus aplinkinių požiūris.
Apie neigiamą visuomenės požiūrį į bausmę atlikusius asmenis papasakojo ir Probacijos tarnybos specialistės Edita Matusevičienė bei Sonata Damidavičienė. Šios pareigūnės rūpinasi į laisvę išeinančių kalinių integracija bei stengiasi daryti viską, kad jie daugiau nebegrįžtų į įkalinimo įstaigas. O integruoti kalinius į visuomenę nėra lengva. Maždaug kas penktas į laisvę išėjęs nuteistasis neturi asmens tapatybės dokumentų, todėl būtina juos suteikti. Taip pat reikia sutvarkyti įvairius dokumentus, susijusius su pašalpų skyrimu, gydymo įstaigomis, pasirūpinti gyvenamosiomis bei darbo vietomis.
Asmeninėmis patirtimis renginyje dalijosi ir vis dar kalintys asmenys bei tie, kurie bausmę atliko prieš kurį laiką. Visi jie pažymėjo, kad Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje yra labai daug trūkumų.
Nuteistieji teigė netikintys, kad situacija artimoje ateityje gali pasikeisti.
Vienas iš savo patirtimi pasidalijusių kalinių pasakojo ne kartą mėginęs kapanotis iš dugno, tačiau jam vis kas nors pakišdavo koją. Vyras neslėpė, kad nemažai į įkalinimo įstaigas patekusių asmenų iš pradžių gailisi dėl padarytų nusikaltimų ir pasižada, jog tai nepasikartos. Visgi kalėjimo aplinka pakeičia žmones ir laikui bėgant jie dėl visko ima kaltinti kitus, bet ne save.
„Išėjus į laisvę būna ne ką lengviau. Kalėjime priprantame, kad mumis rūpinasi kiti, o laisvėje patys turime galvoti apie tai, kaip išgyventi. Ne vienas palūžta. Man irgi taip buvo“, – sakė ilgus metus už grotų praleidęs asmuo.
Šiandien jis yra visiškai susitvarkęs savo gyvenimą. Tiesa, tik po to, kai buvo nuteistas devintą sykį, žmogus ėmė suprasti, kad visos problemos slypi jo paties viduje.
Tuomet jis atrado tikėjimą, kuris padėjo ištverti sunkiausias gyvenimo akimirkas. Pastarąjį kartą išėjęs į laisvę vyras Vilniaus universitete baigė socialinio darbo studijas, susirado darbą, sukūrė šeimą. Dabar jis jaučiasi pritapęs visuomenėje, tačiau pripažįsta, kad tai padaryti daugeliui kalėjime sėdėjusių asmenų gali būti pernelyg sunku.
...
Publikuota: 2022-11-24 08:09:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|