„Santaka“ / Dvare pagerbti kariškiai ir ilgametė kraštotyrininkė

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2022-11-24 16:30

Dalinkitės:  


„Vieniems – tai istorija, o man tai buvo realus gyvenimas“, – Lietuvos kariuomenės dienos renginyje kalbėjo kraštotyrininkė, buvusi ilgametė muziejaus darbuotoja Danutė Ardzijauskaitė.

Kęstučio INKRATOS nuotr.


Dvare pagerbti kariškiai ir ilgametė kraštotyrininkė

Simona SIMANAVIČIENĖ


Antradienį Paežerių dvare vyko Lietuvos kariuomenės dienai skirtas renginys. Jame buvo paminėtas kraštotyrininkės, „Vilkaviškio krašto 1918–1923 m. Lietuvos kariuomenės savanorių vardyno“ sudarytojos Danutės Ardzijauskaitės 90-ties metų jubiliejus, pasidžiaugta kraštietės indėliu.

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Paežerių dvaro sodyba skendėjo prisiminimuose. Čia į iškilmes susirinko gausus būrys mūsų krašto šviesuolių, karių, šaulių bei D. Ardzijauskaitės bičiulių, buvusių kolegų, panorusių žinomą kraštotyrininkę pasveikinti su gražia sukaktimi, padėkoti už gyvenimo nuopelnus.

Renginio pradžioje istoriniais faktais apie Nepriklausomybės kovose dalyvavusius mūsų regiono savanorius dalijosi buvęs Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas. Istorikas taip pat pabrėžė neįkainojamą D. Ardzijauskaitės darbą sudarant vardyną, kuris amžiams liks pagarbos ženklu kovotojams už Lietuvos laisvę.

Pati kraštotyrininkė kalbėdama apie išleistą knygą viltingai žvelgė į ateities kartas. „Vardynas nėra pilnas ar labai tikslus. Sudariau taip, kaip leido mano jėgos. Tikiuosi, kad po manęs kiti galės pratęsti, papildyti. Dabar tai padaryti, kai savanorių pavardės yra žinomos, bus lengviau, – kalbėjo D. Ardzijauskaitė ir pasidžiaugė, kad atliktas darbas buvo naudingas. – Nuo vaikų, kitų artimųjų anksčiau buvo slepiama, kad giminėje būta savanorio, kai kuriems padėjau apie tai daugiau sužinoti. Jaučiu, kad nudirbau prasmingą darbą“.



Prisimindama dienas gimtajame Ardzijauskų kaime (Kazlų Rūdos sav.) moteris juokėsi: „Esu iš „sakuotnugarių“ arba „smalinbambių“ kastos“. Pasirodo, taip ją ir kaimo vaikus kviesdavo šakiečiai ir vilkaviškiečiai. Tačiau ne tik šviesiais momentais, bet ir karo baisumais paženklintas kraštotyrininkės likimas. Moteris pergyveno visus Lietuvai svarbius istorinius laikotarpius: mena tėvynę Nepriklausomybės paskelbimo laikais, vėliau jos atkūrimo laikmetį.

Atsiminimuose taip pat nugulusios okupacijos, karo baisumai. „Vieniems – tai istorija, o man tai buvo realus gyvenimas“, – jautriai kalbėjo Danutė.

Kraštotyrininkė neslėpė, kad muziejininkės darbas jai buvo pats mieliausias. Gal todėl ir jos buvę kolegos iš Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus ne tik šiltais žodžiais atsiliepė apie buvusią bendramintę, bet ir negailėjo gausių kartu praleistą laiką menančių dovanų.

Linkėjimus Lietuvos kariuomenei, o kartu ir D. Ardzijauskaitei išsakė svečias iš sostinės – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vyresnysis patarėjas dr. Raimondas Kaminskas. „Lietuvos kariuomenės diena – visų šalies žmonių šventė. Linkiu, kad nuveikti darbai rastų atgarsius, kad juos pratęstų ateities Lietuva“, – kalbėjo D. Kaminskas.



Prie sveikinimų taip pat prisidėjo Lietuvos kariuomenės kūrėjai – Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Romas Žemaitis iš Kybartų bei vilkaviškietis Romas Eidukevičius.

Vilkaviškio Petro Karužos 406-osios šaulių kuopos vadas Romualdas Ramanauskas drauge su šaule Kristina Auksoraitiene nuoširdžiai dėkojo D. Ardzijauskaitei už pagalbą renkant šaulių kuopos istorinę medžiagą.

Pasveikinti atvyko ir Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė su darbuotojais, o taip pat gražių žodžių ir atsiminimų negailėjo buvusi Klausučių seniūnijos seniūnė Gema Skystimienė. Moteris dėkojo Danutei už kruopštų darbą bei atsidavimą kraštotyrai. Jautrūs prisiminimai sklido iš giminaičių bei kitų D. Ardzijauskaitės darbui neabejingų žmonių lūpų.

„Kaip matote, tas gyvenimas bėga greitai. Algimantas Baltakis sakė: „Protas retėja, žingsniai lėtėja“. Jūs visi labai gražūs, džiaugiuosi jus čia matydama“, – kalbėjo jubiliatė.

Šventinę popietę paįvairino Vilkaviškio muzikos mokyklos auklėtinių ir mokytojų pasirodymai. Jautrią dainą „Tau visas dangus“ lietuviškai atliko ukrainietė Sofija Tuluk (mok. Rita Štrimaitienė). Renginį vainikavo neeilinis reginys – visi šventės dalyviai sudainavo D. Ardzijauskaitės mėgstamiausią lietuvių liaudies dainą „Ant kalno mūrai“.



Iškilmingą renginį vedusi Edita Andriulionienė pakvietė visus nepamiršti aplankyti muziejininkų paruoštą parodą „Tėvynės meilė parodė jiems kelią“, pasakojančią apie Vilkaviškio krašto savanorius Nepriklausomybės kovose.

Lietuvos kariuomenės diena iškilmingai buvo paminėta ir Alvite. Į minėjimą susirinkusius karius, savanorius, šaulius, jų artimuosius sveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Šeimenos seniūnijos seniūnas Gintas Bakūnas, Alvito parapijos klebonas kun. Vytautas Kajokas, muziejininkė Elena Rupeikienė.

Taip pat minėjime dalyvavo kariai savanoriai, šauliai bei Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro Alvito skyriaus mokiniai ir mokytojai. Mokyklos bendruomenė savanorių atminimą pagerbė poezijos posmais bei prasmingomis mintimis.

Prie savanorių kapų Alvite buvo atliktos trys dedikacinės salvės: pirmoji – už Lietuvą tėvynę, antroji – už Lietuvos kariuomenę, trečioji – už Lietuvos žmones.





Galerija: Lietuvos kariuomenės diena




Publikuota: 2022-11-24 16:30:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai