|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Verslas
|
|
|
Martyno Žemavičiaus rankose – apdovanojimas, skirtas už kombučią, pripažintą Lietuvos metų gaminiu.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Atrodo, kad per 20 Londone praleistų metų vilkaviškietis Martynas Žemavičius susikūrė svajonių gyvenimą: užsitarnautas vynų eksperto vardas, patarimų klausančios Holivudo žvaigždės ir sėkmingas verslas. Ne kiekvienas ryžtųsi to lengvai atsisakyti. Visgi Martyno meilė gimtinei nugalėjo. Grįžęs į Lietuvą jis pasinėrė į prabangaus arbatos gėrimo gamybą.
Vietoje pusmečio – 20 metų
Baigęs tuometinę Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą M. Žemavičius išvyko į Didžiąją Britaniją. Londone apsistojęs vilkaviškietis ketino pusmetį pasimokyti anglų kalbos, o po to grįžti į Lietuvą ir stoti į Karo akademiją. Kario profesija kraštietį visada žavėjo. Anksčiau jis priklausė jaunųjų šaulių bei policijos rėmėjų organizacijoms, dažnai išsiruošdavo į įvairius žygius bei pratybas.
Londone Martynas gana greitai įsisuko į prabangių vynų pasaulį. Restoranuose jis ėmė dirbti someljė meistru. Lietuviui teko rūpintis gėrimų atrinkimu, meniu sudarymu, rekomendacijomis klientams. Jo patarimų klausė tokios žvaigždės kaip Leonardo Dikaprio ar Džonas Travolta.
„Bene labiausiai įsiminė susitikimas su legendiniu grupės „The Beatles“ nariu Polu Makartniu. Kai priėjau prie jo pasiūlyti išsirinkti vyno, jis draugiškai paklausė, kaip man sekasi, ir pasiūlė padėti apsispręsti dėl gėrimo. Apskritai, beveik visos sutiktos garsenybės pasirodė gana draugiškos ir malonios“, – pasakojo M. Žemavičius.
Londone jam taip pat teko dirbti įmonėse, parduodančiose itin brangius ir prabangius gėrimus kolekcionieriams. Bėgant metams vilkaviškietis nenustojo gilinti žinių vynų ir šampanų srityse, o jo statusas nuolat kilo. Jis buvo kviečiamas į ekspertų komisijas, renkančias geriausius pasaulyje vynus bei šampanus. Galiausiai su partneriais M. Žemavičius įsteigė porą įmonių, kurios specializavosi prabangių gėrimų sferoje. Jau po trejų metų vieną iš įmonių nupirko stambi užsienio alkoholinių gėrimų kompanija, kuri siekė patekti į Didžiosios Britanijos rinką.
Nesijautė savo rogėse
Londone M. Žemavičius sukūrė šeimą, čia gimė dukra bei sūnus. Vaikus vilkaviškietis su žmona leido tiek į angliškus, tiek į lietuviškus darželius. Jiems buvo svarbu išlaikyti lietuvybę. Martynas visada jautė trauką tėvynei, todėl vis dažniau ėmė svarstyti apie grįžimą namo.
„Nuolat mėgaudavausi net ir trumpomis atostogomis Lietuvoje. Net tuomet, kai mūsų šalyje lydavo, būdavo purvynai, snigdavo ar pūsdavo stiprūs vėjai, mano širdis džiaugdavosi visa tai matydama“, – prisipažino pašnekovas.
Galiausiai jis ryžosi grįžti į Lietuvą. Tiesa, Martynui žmona iškėlė svarbią sąlygą – jei per metus šeima gimtinėje neapsipras, teks kraustytis atgal į Angliją.
Vienu metu atrodė, kad šiai sąlygai lemta išsipildyti. Grįžęs M. Žemavičius įsidarbino Klaipėdoje stiklo paketus gaminančioje įmonėje. Iš pradžių vyras manė, kad šis darbas bus kaip tik jam, mat statybų sektoriuje anksčiau dirbo jo tėtis bei senelis. Visgi jau po keleto dienų vilkaviškietis suprato, kad nesijaučia savo rogėse. Pamažu galvoje ėmė suktis mintys apie grįžimą į Londoną.
Likimo dovana
Kartą bendraudamas su buvusiu verslo partneriu Martynas prasitarė besiilgintis tų laikų, kai dirbo vynų pasaulyje. Netrukus vilkaviškietis sulaukė skambučio – bičiulis papasakojo, jog neseniai kalbėjęs su žmogumi, turinčiu kombučios verslą ir ieškančiu partnerio. Atrodė, kad pats likimas M. Žemavičiui pamėtėjo dar vieną galimybę.
Jau netrukus jis su šeima persikraustė į Kauną bei ėmė vadovauti prabangų arbatos gėrimą gaminančiai „Acala group“ įmonei, tapo jos bendrasavininkiu.
Vilkaviškietis prisijungė prie jau veikiančios bendrovės, tačiau būtent jo atėjimas įmonę pakėlė į naujas aukštumas. Šiandien „Acala“ – didžiausia kombučios gamintoja šalyje, sparčiai besiplečianti ir į užsienio rinkas.
„Iki to laiko nieko nebuvau girdėjęs apie kombučią. Mes su žmona nebevartojame alkoholio. Deja, tinkamo pakaitalo anksčiau svarbia gyvenimo dalimi buvusiam vynui taip ir neradome. Nealkoholiniuose gėrimuose trūko struktūros, rūgšties, tam tikrų poskonių, kompleksiškumo. Neretai vietoje nealkoholinio alaus ar vyno rinkdavausi tiesiog vandenį“, – pasakojo kraštietis.
Svarbiausia – kokybė
Atradęs kombučią Martynas greitai suprato, kad būtent jos gamyboje galės panaudoti per du dešimtmečius vynų pramonėje sukauptas žinias. Labiausiai jam imponavo tai, kad su kombučia galima tęsti taip pamėgtą vyno gėrimo ritualą, o pati kombučia savo skoniu beveik nesiskiria nuo alkoholinių gėrimų.
„Daugelis žmonių tam tikrais gyvenimo momentais nevartoja alkoholio. Tokiais atvejais mūsų gaminamas vyno stiliaus putojantis arbatos gėrimas – geriausia išeitis. Jis puikiai tinka tiek prie pietų ar vakarienės stalo, tiek išskirtinių švenčių metu“, – sakė M. Žemavičius.
Visi „Acalos“ gėrimai – „premium“ kokybės. Tai ne tik solidumą pabrėžiantis pavadinimas. Įmonės darbuotojai stengiasi, kad jų gėrimai iš tiesų būtų išskirtiniai. Būtent dėl to sukurti naujo skonio gaminį kartais užtrunka iki pusmečio. Kūrybos proceso metu išragaujama daug kombučios. Dar daugiau – išliejama. Pavyzdžiui, vien pernai buvo išpilta kiek daugiau nei 11 tonų šio gėrimo, kadangi jis neatitiko norimos kokybės.
Prekybos centruose nėra
Vilkaviškiečio vadovaujama įmonė gamina išties išskirtinius gėrimus. Didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjama kombučia dažniausiai būna supilstyta į plastikinius butelius, tuo tarpu „Acalos“ produkcija pilstoma į prabangius stiklinius šampano butelius. Tai – M. Žemavičiaus idėja.
„Pradėjęs dirbti žinojau, ko noriu, bet nežinojau, kaip to pasiekti. Dalis receptūrų jau buvo, tačiau dalį teko galvoti patiems. Galbūt daug ką darėme ne nuo to galo, tačiau tik per savo patirtį pasiekėme geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, neseniai į rinką paleidome kalėdinio vyno skonio kombučią. Ją sudaro bent 16 skirtingų ingredientų. Ragaudami tikrą vyną mėginome dekonstruoti jį dalimis ir vėliau ieškojome tinkamų arbatos poskonių, kurie galėtų pakeisti vyno ingredientus. Taip kuriame visus gėrimus“, – pasakojo pašnekovas.
Šiuo metu „Acala“ siūlo 6 skonių kombučią. Populiariausi iš jų – minėto kalėdinio vyno bei „Spritz style“ kokteilio skonių. Kasmet į rinką paleidžiami bent keli naujo skonio arbatos gėrimai.
Jų įsigyti galima internetinėje įmonės parduotuvėje, taip pat specializuotose krautuvėlėse. Vilkaviškyje „Acalos“ gaminiai pardavinėjami „Premo“ parduotuvėje. Ieškoti šių gėrimų didžiuosiuose prekybos centruose neverta. Pasak M. Žemavičiaus, įmonė ne kartą buvo sulaukusi pasiūlymų tiekti kombučią į prekybos centrus, tačiau jų visada atsisakydavo.
„Mes bendradarbiaujame su prabangiausiais šalies viešbučiais ar automobilių salonais. Pavyzdžiui, mūsų gėrimus žmogus gauna dovanų, kai nusiperka naują automobilį. Nesinorėtų, kad po to nuėjęs į vieną iš prekybos centrų tas asmuo pamatytų tą patį gėrimą su 30 ar 40 proc. nuolaida. Tai neatitiktų mūsų įvaizdžio“, – pabrėžė M. Žemavičius.
Kraštietės žolelės
„Acalos“ produkcija ne tik skani, bet ir sveika. Gamyboje naudojamas Druskininkų šaltinių vanduo, Labanoro miško mėlynės, ekologiniuose Lietuvos ūkiuose užauginti serbentai, įvairios ekologiškos žolelės bei kitos sveikos sudedamosios dalys. Cukraus gėrimuose yra itin mažai.
Įdomu tai, kad nemaža dalis gamyboje naudojamų žolelių auginama Gražiškių seniūnijoje įkurtame Jūratės Rutkauskienės ūkyje.
Sąsajų su mūsų kraštu Kaune įsikūrusi įmonė turi ir daugiau. Čia dirba dvi kraštietės Sandra Urmanavičienė bei Sandra Ražinskaitė. Dalis kombučios brandinama Serdokų kaime (Šeimenos sen.) gamintose ąžuolinėse statinėse.
M. Žemavičiaus vadovaujama bendrovė per metus vidutiniškai parduoda per 200 tūkst. butelių gėrimų. Populiarėjant kombučios vartojimo tendencijoms, kasmet šie skaičiai auga. „Acala“ savo produkciją eksportuoja į Belgiją, Latviją, Estiją, netrukus šiais gėrimais bus pradėta prekiauti JAV bei Šveicarijoje, deramasi dėl eksporto į Vokietiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
„Stambiausi verslininkai pabrėžia, kad tie, kas nori užaugti dideli, savo produkcija turi padėti spręsti kokią nors globalią problemą. Tikime, kad mes tai ir darome. Mūsų kombučia – puiki alternatyva tauraus gėrimo norintiems, tačiau alkoholio nevartojantiems klientams. Užkariauti pasaulines rinkas mums, lietuviams, daug sunkiau. Visgi manome, kad gaminame patį geriausią vyno stiliaus putojantį arbatos gėrimą pasaulyje“, – neabejojo M. Žemavičius.
Jis teigė esantis laimingas, kad prieš keletą metų su šeima grįžo į Lietuvą. Dabar vyras mėgaujasi gyvenimu, džiaugiasi, jog gali gana dažnai aplankyti ir gimtąjį Vilkaviškį, kuriame gyvena jo tėvai, brolis bei senelė.
...
Atrodo, kad per 20 Londone praleistų metų vilkaviškietis Martynas Žemavičius susikūrė svajonių gyvenimą: užsitarnautas vynų eksperto vardas, patarimų klausančios Holivudo žvaigždės ir sėkmingas verslas. Ne kiekvienas ryžtųsi to lengvai atsisakyti. Visgi Martyno meilė gimtinei nugalėjo. Grįžęs į Lietuvą jis pasinėrė į prabangaus arbatos gėrimo gamybą. |
Baigęs tuometinę Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą M. Žemavičius išvyko į Didžiąją Britaniją. Londone apsistojęs vilkaviškietis ketino pusmetį pasimokyti anglų kalbos, o po to grįžti į Lietuvą ir stoti į Karo akademiją. Kario profesija kraštietį visada žavėjo. Anksčiau jis priklausė jaunųjų šaulių bei policijos rėmėjų organizacijoms, dažnai išsiruošdavo į įvairius žygius bei pratybas.
Londone Martynas gana greitai įsisuko į prabangių vynų pasaulį. Restoranuose jis ėmė dirbti someljė meistru. Lietuviui teko rūpintis gėrimų atrinkimu, meniu sudarymu, rekomendacijomis klientams. Jo patarimų klausė tokios žvaigždės kaip Leonardo Dikaprio ar Džonas Travolta.
„Bene labiausiai įsiminė susitikimas su legendiniu grupės „The Beatles“ nariu Polu Makartniu. Kai priėjau prie jo pasiūlyti išsirinkti vyno, jis draugiškai paklausė, kaip man sekasi, ir pasiūlė padėti apsispręsti dėl gėrimo. Apskritai, beveik visos sutiktos garsenybės pasirodė gana draugiškos ir malonios“, – pasakojo M. Žemavičius.
Londone jam taip pat teko dirbti įmonėse, parduodančiose itin brangius ir prabangius gėrimus kolekcionieriams. Bėgant metams vilkaviškietis nenustojo gilinti žinių vynų ir šampanų srityse, o jo statusas nuolat kilo. Jis buvo kviečiamas į ekspertų komisijas, renkančias geriausius pasaulyje vynus bei šampanus. Galiausiai su partneriais M. Žemavičius įsteigė porą įmonių, kurios specializavosi prabangių gėrimų sferoje. Jau po trejų metų vieną iš įmonių nupirko stambi užsienio alkoholinių gėrimų kompanija, kuri siekė patekti į Didžiosios Britanijos rinką.
Londone M. Žemavičius sukūrė šeimą, čia gimė dukra bei sūnus. Vaikus vilkaviškietis su žmona leido tiek į angliškus, tiek į lietuviškus darželius. Jiems buvo svarbu išlaikyti lietuvybę. Martynas visada jautė trauką tėvynei, todėl vis dažniau ėmė svarstyti apie grįžimą namo.
„Nuolat mėgaudavausi net ir trumpomis atostogomis Lietuvoje. Net tuomet, kai mūsų šalyje lydavo, būdavo purvynai, snigdavo ar pūsdavo stiprūs vėjai, mano širdis džiaugdavosi visa tai matydama“, – prisipažino pašnekovas.
Galiausiai jis ryžosi grįžti į Lietuvą. Tiesa, Martynui žmona iškėlė svarbią sąlygą – jei per metus šeima gimtinėje neapsipras, teks kraustytis atgal į Angliją.
Vienu metu atrodė, kad šiai sąlygai lemta išsipildyti. Grįžęs M. Žemavičius įsidarbino Klaipėdoje stiklo paketus gaminančioje įmonėje. Iš pradžių vyras manė, kad šis darbas bus kaip tik jam, mat statybų sektoriuje anksčiau dirbo jo tėtis bei senelis. Visgi jau po keleto dienų vilkaviškietis suprato, kad nesijaučia savo rogėse. Pamažu galvoje ėmė suktis mintys apie grįžimą į Londoną.
Kartą bendraudamas su buvusiu verslo partneriu Martynas prasitarė besiilgintis tų laikų, kai dirbo vynų pasaulyje. Netrukus vilkaviškietis sulaukė skambučio – bičiulis papasakojo, jog neseniai kalbėjęs su žmogumi, turinčiu kombučios verslą ir ieškančiu partnerio. Atrodė, kad pats likimas M. Žemavičiui pamėtėjo dar vieną galimybę.
Jau netrukus jis su šeima persikraustė į Kauną bei ėmė vadovauti prabangų arbatos gėrimą gaminančiai „Acala group“ įmonei, tapo jos bendrasavininkiu.
Vilkaviškietis prisijungė prie jau veikiančios bendrovės, tačiau būtent jo atėjimas įmonę pakėlė į naujas aukštumas. Šiandien „Acala“ – didžiausia kombučios gamintoja šalyje, sparčiai besiplečianti ir į užsienio rinkas.
„Iki to laiko nieko nebuvau girdėjęs apie kombučią. Mes su žmona nebevartojame alkoholio. Deja, tinkamo pakaitalo anksčiau svarbia gyvenimo dalimi buvusiam vynui taip ir neradome. Nealkoholiniuose gėrimuose trūko struktūros, rūgšties, tam tikrų poskonių, kompleksiškumo. Neretai vietoje nealkoholinio alaus ar vyno rinkdavausi tiesiog vandenį“, – pasakojo kraštietis.
Atradęs kombučią Martynas greitai suprato, kad būtent jos gamyboje galės panaudoti per du dešimtmečius vynų pramonėje sukauptas žinias. Labiausiai jam imponavo tai, kad su kombučia galima tęsti taip pamėgtą vyno gėrimo ritualą, o pati kombučia savo skoniu beveik nesiskiria nuo alkoholinių gėrimų.
„Daugelis žmonių tam tikrais gyvenimo momentais nevartoja alkoholio. Tokiais atvejais mūsų gaminamas vyno stiliaus putojantis arbatos gėrimas – geriausia išeitis. Jis puikiai tinka tiek prie pietų ar vakarienės stalo, tiek išskirtinių švenčių metu“, – sakė M. Žemavičius.
Visi „Acalos“ gėrimai – „premium“ kokybės. Tai ne tik solidumą pabrėžiantis pavadinimas. Įmonės darbuotojai stengiasi, kad jų gėrimai iš tiesų būtų išskirtiniai. Būtent dėl to sukurti naujo skonio gaminį kartais užtrunka iki pusmečio. Kūrybos proceso metu išragaujama daug kombučios. Dar daugiau – išliejama. Pavyzdžiui, vien pernai buvo išpilta kiek daugiau nei 11 tonų šio gėrimo, kadangi jis neatitiko norimos kokybės.
Vilkaviškiečio vadovaujama įmonė gamina išties išskirtinius gėrimus. Didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjama kombučia dažniausiai būna supilstyta į plastikinius butelius, tuo tarpu „Acalos“ produkcija pilstoma į prabangius stiklinius šampano butelius. Tai – M. Žemavičiaus idėja.
„Pradėjęs dirbti žinojau, ko noriu, bet nežinojau, kaip to pasiekti. Dalis receptūrų jau buvo, tačiau dalį teko galvoti patiems. Galbūt daug ką darėme ne nuo to galo, tačiau tik per savo patirtį pasiekėme geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, neseniai į rinką paleidome kalėdinio vyno skonio kombučią. Ją sudaro bent 16 skirtingų ingredientų. Ragaudami tikrą vyną mėginome dekonstruoti jį dalimis ir vėliau ieškojome tinkamų arbatos poskonių, kurie galėtų pakeisti vyno ingredientus. Taip kuriame visus gėrimus“, – pasakojo pašnekovas.
Šiuo metu „Acala“ siūlo 6 skonių kombučią. Populiariausi iš jų – minėto kalėdinio vyno bei „Spritz style“ kokteilio skonių. Kasmet į rinką paleidžiami bent keli naujo skonio arbatos gėrimai.
Jų įsigyti galima internetinėje įmonės parduotuvėje, taip pat specializuotose krautuvėlėse. Vilkaviškyje „Acalos“ gaminiai pardavinėjami „Premo“ parduotuvėje. Ieškoti šių gėrimų didžiuosiuose prekybos centruose neverta. Pasak M. Žemavičiaus, įmonė ne kartą buvo sulaukusi pasiūlymų tiekti kombučią į prekybos centrus, tačiau jų visada atsisakydavo.
„Mes bendradarbiaujame su prabangiausiais šalies viešbučiais ar automobilių salonais. Pavyzdžiui, mūsų gėrimus žmogus gauna dovanų, kai nusiperka naują automobilį. Nesinorėtų, kad po to nuėjęs į vieną iš prekybos centrų tas asmuo pamatytų tą patį gėrimą su 30 ar 40 proc. nuolaida. Tai neatitiktų mūsų įvaizdžio“, – pabrėžė M. Žemavičius.
„Acalos“ produkcija ne tik skani, bet ir sveika. Gamyboje naudojamas Druskininkų šaltinių vanduo, Labanoro miško mėlynės, ekologiniuose Lietuvos ūkiuose užauginti serbentai, įvairios ekologiškos žolelės bei kitos sveikos sudedamosios dalys. Cukraus gėrimuose yra itin mažai.
Įdomu tai, kad nemaža dalis gamyboje naudojamų žolelių auginama Gražiškių seniūnijoje įkurtame Jūratės Rutkauskienės ūkyje.
Sąsajų su mūsų kraštu Kaune įsikūrusi įmonė turi ir daugiau. Čia dirba dvi kraštietės Sandra Urmanavičienė bei Sandra Ražinskaitė. Dalis kombučios brandinama Serdokų kaime (Šeimenos sen.) gamintose ąžuolinėse statinėse.
M. Žemavičiaus vadovaujama bendrovė per metus vidutiniškai parduoda per 200 tūkst. butelių gėrimų. Populiarėjant kombučios vartojimo tendencijoms, kasmet šie skaičiai auga. „Acala“ savo produkciją eksportuoja į Belgiją, Latviją, Estiją, netrukus šiais gėrimais bus pradėta prekiauti JAV bei Šveicarijoje, deramasi dėl eksporto į Vokietiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
„Stambiausi verslininkai pabrėžia, kad tie, kas nori užaugti dideli, savo produkcija turi padėti spręsti kokią nors globalią problemą. Tikime, kad mes tai ir darome. Mūsų kombučia – puiki alternatyva tauraus gėrimo norintiems, tačiau alkoholio nevartojantiems klientams. Užkariauti pasaulines rinkas mums, lietuviams, daug sunkiau. Visgi manome, kad gaminame patį geriausią vyno stiliaus putojantį arbatos gėrimą pasaulyje“, – neabejojo M. Žemavičius.
Jis teigė esantis laimingas, kad prieš keletą metų su šeima grįžo į Lietuvą. Dabar vyras mėgaujasi gyvenimu, džiaugiasi, jog gali gana dažnai aplankyti ir gimtąjį Vilkaviškį, kuriame gyvena jo tėvai, brolis bei senelė.
...
Galerija: Kombučios gamyba
Publikuota: 2022-11-28 08:06:43
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|