|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Simbolinė kapsulė – susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio rankose.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Praėjusios savaitės pabaigoje į žemę buvo įleista simbolinė kapsulė, skelbianti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ vieno iš ruožų rekonstravimo darbų pradžią. Neabejojama, kad pasibaigus darbams visas Marijampolės regionas, tarp jų ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, taps dar patrauklesnis potencialiems investuotojams.
Pirmasis šalyje
Didžioji dalis „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos yra tik dviejų eismo juostų. Išaugus eismo intensyvumui, ypač krovininių automobilių, sąlygos kelyje tapo daug sudėtingesnės. Būtent dėl to imta vis garsiau svarstyti apie būtiną magistralės rekonstrukciją. 2018 m. pradėtos aplink kelią esančių sklypų perėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o rangos darbai pradėti prieš keletą savaičių.
Šiuo metu rekonstrukcija vyksta Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse besidriekiančios magistralės kelio ruože nuo 72, 5 km iki 79 km.
Atkarpą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas.
Čia taip pat planuojama įrengti pirmąjį šalyje vadinamąjį žaliąjį tiltą, skirtą gyvūnų migracijai. Virš magistralės iškilsiančiu tiltu gyvūnai galės pereiti iš vienos kelio pusės į kitą, nė kiek netrukdydami eismo saugumui. Nors tokio tipo objektai yra populiarūs visoje Vakarų Europoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse iki šiol jų nebuvo. Žalieji tiltai įdomūs tuo, kad visiškai nesiskiria nuo kitos šalia kelio esančios aplinkos – ant jų auga žolė, medžiai, krūmai.
Per artimiausius metus ketinama rekonstruoti ne tik minėtą automagistralės atkarpą, bet ir joje įrengti tunelinį pravažiavimą, sankirtą, jungiamuosius kelius ir kitus kelių elementus. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – beveik 56 mln. eurų.
Darbai 40 km ruože
Simbolinėje darbų pradžios ceremonijoje penktadienį dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos viršininkas Remigijus Lipkevičius, rangos darbus vykdančios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Kalvarijos savivaldybės vadovas Vincas Plikaitis ir kt.
Visi jie džiaugėsi, kad jau netrukus mirties keliu pramintas ruožas atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Povilas Isoda netgi prognozavo, kad ši rekonstrukcija padės pritraukti investicijų į visą Marijampolės regioną.
Viename magistralės ruože darbai jau intensyviai vyksta, o likusiose atkarpose jie turėtų prasidėti kitais metais. Kaip tik šiomis dienomis buvo pasirašyta kito „Via Baltica“ ruožo nuo 79 iki 85 km rangos darbų sutartis. Likusių kelio atkarpų rangos darbų viešojo pirkimo procedūros turėtų įvykti artimiausiu metu. Planuojama, kad iki 2024 m. pabaigos bus rekonstruotas daugiau nei 40 km ruožas – nuo 56, 83 km iki 97, 06 km.
„Tai – vienas intensyviausių kelių visoje Lietuvoje. Kasdien juo pravažiuoja maždaug 10 tūkst. automobilių. Net 60 proc. iš jų – sunkieji, krovininiai. Deja, skaudūs eismo įvykiai čia yra pernelyg dažni. Neabejojame, kad baigus darbus tai pasikeis. Jau labai greitai šia magistrale nuo Kauno per Marijampolę iki pat Lenkijos sostinės Varšuvos bus galima važiuoti patogiai, saugiai, ir greitai“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jis „Via Baltica“ rekonstrukciją pavadino vienu didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje įgyvendinamų projektų.
Ministras pabrėžė, kad tai visai šaliai svarbi magistralė, jungianti Baltijos šalis su Vakarų Europa. Ja transporto srautai vyksta nuo pat Čekijos sostinės Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio.
Per Lietuvą 1997–2006 m. statyta „Via Baltica“ driekiasi 274 km.
Ministras pabrėžė, kad magistralės rekonstrukcijos projektas – prioritetinis, todėl užtikrino, kad tiek jis, tiek Vyriausybė darys viską, jog darbams niekas netrukdytų. Skaičiuojama, kad sutvarkyti visą 40 km magistralės ruožą gali kainuoti iki pusės milijardo eurų.
...
Praėjusios savaitės pabaigoje į žemę buvo įleista simbolinė kapsulė, skelbianti tarptautinės magistralės „Via Baltica“ vieno iš ruožų rekonstravimo darbų pradžią. Neabejojama, kad pasibaigus darbams visas Marijampolės regionas, tarp jų ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, taps dar patrauklesnis potencialiems investuotojams. |
Didžioji dalis „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos yra tik dviejų eismo juostų. Išaugus eismo intensyvumui, ypač krovininių automobilių, sąlygos kelyje tapo daug sudėtingesnės. Būtent dėl to imta vis garsiau svarstyti apie būtiną magistralės rekonstrukciją. 2018 m. pradėtos aplink kelią esančių sklypų perėmimo visuomenės poreikiams procedūros, o rangos darbai pradėti prieš keletą savaičių.
Šiuo metu rekonstrukcija vyksta Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse besidriekiančios magistralės kelio ruože nuo 72, 5 km iki 79 km.
Atkarpą planuojama rekonstruoti į keturias eismo juostas.
Čia taip pat planuojama įrengti pirmąjį šalyje vadinamąjį žaliąjį tiltą, skirtą gyvūnų migracijai. Virš magistralės iškilsiančiu tiltu gyvūnai galės pereiti iš vienos kelio pusės į kitą, nė kiek netrukdydami eismo saugumui. Nors tokio tipo objektai yra populiarūs visoje Vakarų Europoje, nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos šalyse iki šiol jų nebuvo. Žalieji tiltai įdomūs tuo, kad visiškai nesiskiria nuo kitos šalia kelio esančios aplinkos – ant jų auga žolė, medžiai, krūmai.
Per artimiausius metus ketinama rekonstruoti ne tik minėtą automagistralės atkarpą, bet ir joje įrengti tunelinį pravažiavimą, sankirtą, jungiamuosius kelius ir kitus kelių elementus. Planuojama, kad šiame ruože statybos darbai bus baigti kitų metų rudenį. Sutarties vertė – beveik 56 mln. eurų.
Simbolinėje darbų pradžios ceremonijoje penktadienį dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos viršininkas Remigijus Lipkevičius, rangos darbus vykdančios UAB „Fegda“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Kalvarijos savivaldybės vadovas Vincas Plikaitis ir kt.
Visi jie džiaugėsi, kad jau netrukus mirties keliu pramintas ruožas atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Povilas Isoda netgi prognozavo, kad ši rekonstrukcija padės pritraukti investicijų į visą Marijampolės regioną.
Viename magistralės ruože darbai jau intensyviai vyksta, o likusiose atkarpose jie turėtų prasidėti kitais metais. Kaip tik šiomis dienomis buvo pasirašyta kito „Via Baltica“ ruožo nuo 79 iki 85 km rangos darbų sutartis. Likusių kelio atkarpų rangos darbų viešojo pirkimo procedūros turėtų įvykti artimiausiu metu. Planuojama, kad iki 2024 m. pabaigos bus rekonstruotas daugiau nei 40 km ruožas – nuo 56, 83 km iki 97, 06 km.
„Tai – vienas intensyviausių kelių visoje Lietuvoje. Kasdien juo pravažiuoja maždaug 10 tūkst. automobilių. Net 60 proc. iš jų – sunkieji, krovininiai. Deja, skaudūs eismo įvykiai čia yra pernelyg dažni. Neabejojame, kad baigus darbus tai pasikeis. Jau labai greitai šia magistrale nuo Kauno per Marijampolę iki pat Lenkijos sostinės Varšuvos bus galima važiuoti patogiai, saugiai, ir greitai“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Jis „Via Baltica“ rekonstrukciją pavadino vienu didžiausių per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje įgyvendinamų projektų.
Ministras pabrėžė, kad tai visai šaliai svarbi magistralė, jungianti Baltijos šalis su Vakarų Europa. Ja transporto srautai vyksta nuo pat Čekijos sostinės Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio.
Per Lietuvą 1997–2006 m. statyta „Via Baltica“ driekiasi 274 km.
Ministras pabrėžė, kad magistralės rekonstrukcijos projektas – prioritetinis, todėl užtikrino, kad tiek jis, tiek Vyriausybė darys viską, jog darbams niekas netrukdytų. Skaičiuojama, kad sutvarkyti visą 40 km magistralės ruožą gali kainuoti iki pusės milijardo eurų.
...
Galerija: Magistralės rekonstrukcija
Publikuota: 2022-12-16 08:00:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|