|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Parodos
|
|
|
Jūriniame konteineryje įrengta paroda Vilkaviškyje įsikurs prie Vaikų ir jaunimo centro.
Organizatorių nuotr.
Gruodžio 16 d. iš Alytaus į Vilkaviškį atkeliaus paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus jūriniame konteineryje įrengta paroda. Pirmas sustojimas buvo Vilniaus senamiestyje, priešais Rotušę. Vilkaviškyje paroda įsikurs greta Vaikų ir jaunimo centro, kur kažkada buvo kino teatras „Suvalkija“.
Šią parodą surengti paskatino muziejuje saugomas unikalus nuotraukų rinkinys – penkiasdešimties Lietuvos kino teatrų nuotraukos, darytos 1942 m. vokiečių įsakymu. Nuotraukose dokumentuoti ne tik kino teatrų fasadai, bet ir jų interjerai. Tarp jų – ir modernūs Kauno kino teatrai, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei senutėliai kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Marijampolėje.
Parodoje žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – ir Vilkaviškio „Giedra“. Šio kino teatro pastatymu rūpinosi kunigas Antanas Šilingas, kuris buvo ir jo savininkas. Tik nedaugelis žino, kad minimas pastatas – dabartinė Vilkaviškio parapijos salė. Leidimas rodyti kiną gautas 1937 m. spalį. „Giedros“ vedėju paskirtas kunigas Justinas Dabrila.
Salė talpino apie 400 žmonių – buvo ložė, balkonas. „Giedroje“ filmai sukosi ir per karą. Kino teatre dirbo aštuoni žmonės, vadovavo Ignas Neniškis. Karo gale pastatas stipriai apgriautas, tačiau pokaryje atstatytas. Tarp 29 kino teatrų animuotame fotografijų filme galima pamatyti ir Vilkaviškio kaimynystėje esančių Kybartų, Marijampolės, Kalvarijos kino teatrų istorijas.
Paroda sumanyta kaip kino seansas. Konteinerio viduje yra du ekranai. Viename jų rodomas penkiolikos minučių istorinis filmas, padedantis suprasti 1939–1944 m. istorinių įvykių virsmus. Kitame – iš kino teatrų nuotraukų sukurtas animuotas filmas. Pasibaigus istoriniam filmui, užsidegus šviesai lankytojai per septynių minučių pertrauką gali patyrinėti Laiko liniją, kuri sukurta iš spaudos, nuotraukų, žmonių prisiminimų. Taip pat ant sienų galima apžiūrėti skirtingų metų filmų afišas, mažuose ekranuose – kino teatrų brėžinius, reklaminę kino medžiagą, aktorių albumus ir kt.
Parodoje galima įsitikinti, kad žmonės į kiną ėjo ne tik laisvoje Lietuvoje, bet ir pirmos sovietų bei vokiečių okupacijos metais. Kinas jiems buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį.
Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo tų pačių istorinių virsmų dalyviai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti. Kitiems buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais.
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ suteikia galimybę dabarties žmonėms nusikelti į praeities laiką, kuris ne tik primins gražias kino patirtis, bet ir skaudžius Lietuvos istorijos momentus, kurie atliepia ir šiandienos įvykius.
Transformuotam jūriniam konteineriui specialiai sukurtas ir išorinis vaizdas. Grafičio piešinyje matome salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių – ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Širlė Templ, Eugenius Bodo, Marlen Ditrich, Jadviga Smosarska (Barboros Radvilaitės vaidmenyje).
Paroda veiks visą parą, tad į ją užsukti vilkaviškiečiai galės ne tik specialiai, bet ir neplanuotai – kiekvienam patogiu metu. Ši paroda gali tapti integruota istorijos pamoka vyresnių klasių moksleiviams.
Paroda Vilkaviškyje viešės iki sausio 10 d. Po to ji keliaus į Kauną. Kitais metais parodą numatyta nuvežti dar į septynis miestus ir miestelius.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus inf.
...
Gruodžio 16 d. iš Alytaus į Vilkaviškį atkeliaus paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus jūriniame konteineryje įrengta paroda. Pirmas sustojimas buvo Vilniaus senamiestyje, priešais Rotušę. Vilkaviškyje paroda įsikurs greta Vaikų ir jaunimo centro, kur kažkada buvo kino teatras „Suvalkija“. |
Šią parodą surengti paskatino muziejuje saugomas unikalus nuotraukų rinkinys – penkiasdešimties Lietuvos kino teatrų nuotraukos, darytos 1942 m. vokiečių įsakymu. Nuotraukose dokumentuoti ne tik kino teatrų fasadai, bet ir jų interjerai. Tarp jų – ir modernūs Kauno kino teatrai, ir naujai pastatytuose šaulių namuose įrengtos kino salės bei senutėliai kinematografai Biržuose, Alytuje, Telšiuose, Žagarėje, Marijampolėje.
Parodoje žiūrovai gali pamatyti 29 Lietuvos kino teatrų istorijas. Tarp jų – ir Vilkaviškio „Giedra“. Šio kino teatro pastatymu rūpinosi kunigas Antanas Šilingas, kuris buvo ir jo savininkas. Tik nedaugelis žino, kad minimas pastatas – dabartinė Vilkaviškio parapijos salė. Leidimas rodyti kiną gautas 1937 m. spalį. „Giedros“ vedėju paskirtas kunigas Justinas Dabrila.
Salė talpino apie 400 žmonių – buvo ložė, balkonas. „Giedroje“ filmai sukosi ir per karą. Kino teatre dirbo aštuoni žmonės, vadovavo Ignas Neniškis. Karo gale pastatas stipriai apgriautas, tačiau pokaryje atstatytas. Tarp 29 kino teatrų animuotame fotografijų filme galima pamatyti ir Vilkaviškio kaimynystėje esančių Kybartų, Marijampolės, Kalvarijos kino teatrų istorijas.
Paroda sumanyta kaip kino seansas. Konteinerio viduje yra du ekranai. Viename jų rodomas penkiolikos minučių istorinis filmas, padedantis suprasti 1939–1944 m. istorinių įvykių virsmus. Kitame – iš kino teatrų nuotraukų sukurtas animuotas filmas. Pasibaigus istoriniam filmui, užsidegus šviesai lankytojai per septynių minučių pertrauką gali patyrinėti Laiko liniją, kuri sukurta iš spaudos, nuotraukų, žmonių prisiminimų. Taip pat ant sienų galima apžiūrėti skirtingų metų filmų afišas, mažuose ekranuose – kino teatrų brėžinius, reklaminę kino medžiagą, aktorių albumus ir kt.
Parodoje galima įsitikinti, kad žmonės į kiną ėjo ne tik laisvoje Lietuvoje, bet ir pirmos sovietų bei vokiečių okupacijos metais. Kinas jiems buvo galimybė pabėgti į kitą – iliuzinę tikrovę, būdas bent trumpam pamiršti dramatiškus išgyvenimus bei alkį.
Tačiau kino teatrų savininkai, vadovai, darbuotojai buvo tų pačių istorinių virsmų dalyviai. Vieni ištremti į Sibirą, kalinti ar nužudyti. Kitiems buvo lemta rodyti kiną visais tais dramatiškais metais.
Paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ suteikia galimybę dabarties žmonėms nusikelti į praeities laiką, kuris ne tik primins gražias kino patirtis, bet ir skaudžius Lietuvos istorijos momentus, kurie atliepia ir šiandienos įvykius.
Transformuotam jūriniam konteineriui specialiai sukurtas ir išorinis vaizdas. Grafičio piešinyje matome salėje sėdinčius žiūrovus, tarp kurių – ir keturios ypač populiarios to meto kino žvaigždės – Širlė Templ, Eugenius Bodo, Marlen Ditrich, Jadviga Smosarska (Barboros Radvilaitės vaidmenyje).
Paroda veiks visą parą, tad į ją užsukti vilkaviškiečiai galės ne tik specialiai, bet ir neplanuotai – kiekvienam patogiu metu. Ši paroda gali tapti integruota istorijos pamoka vyresnių klasių moksleiviams.
Paroda Vilkaviškyje viešės iki sausio 10 d. Po to ji keliaus į Kauną. Kitais metais parodą numatyta nuvežti dar į septynis miestus ir miestelius.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus inf.
...
Publikuota: 2022-12-16 14:27:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|