„Santaka“ / Senieji Lukšiai ir Zypliai / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Lukšių Šv. Juozapo bažnyčia 1930 metais.

Senieji Lukšiai ir Zypliai


Lukšiai – Sūduvos lygumoje įsikūręs miestelis, beveik dešimt kilometrų į rytus nutolęs nuo Šakių. Tai vietovė šalia Siesartės ir Vilkupio upių. Visai netoli Lukšių stūkso garsusis Zyplių dvaras.

Anot kraštotyrininko Broniaus Kviklio, Lukšių kaimas buvo įkurtas XVIII a. antroje pusėje, kai buvo kolonizuojama Veliuonos girios sritis. Lukšių kaimas minimas Sintautų parapijos knygose jau XV a.

„Visos apylinkės aplink Lukšius vadintos Zyplių turtais. Zypliai buvo dvarelis, turintis apie šešiasdešimt hektarų žemės. Dvarui priklausė daug kaimų dabartinėse Sintautų, Lukšių, Ilguvos ir Plokščių parapijose, – rašė B. Kviklys. – Šių žemių savininkė Teresė Tiškevičienė savo turtų nematė – ištaigingai gyveno Paryžiuje ir buvo be galo išlaidi. Ji tik norėjo, kad jos dvaro valdytojai išspaustų iš valstiečių kuo daugiau pinigų. Kai ji vis tik pinigų pritrūko, viską, ką turėjo Zypliuose, pigiai perleido Jonui Bartkauskui.“

Naujasis savininkas, norėdamas būti arčiau girių, netoli Lukšių pasistatė naują dvarą ir pavadino Naujaisiais Zypliais. Baudžiava valstiečiams čia sunki nebuvo. Bartkauskas mirė 1855 m. ir buvo palaidotas Lukšių kapinėse. Ant jo paminklo iškaltas posmelis: „Walszczonis mieli! Waykielej mano, Diews jums kas diena iszczesti daro. Dievo pamokslaj del jusu giaro. Mylieje, bukit kayp brolej giari, nes meyli tarp broliu kayp saule zeri. Giaru uz giara mokietie doru, dirpkit del Dievo su giaru noru. Esantiems bedoj pagalba duokit, kad neprazutu, piktus dabokit. Baznycias wentą pabudavokit, ir ten susieję Dievuj giedokit.“


Mirdamas Bartkauskas Lukšių Šv. Juozapo bažnyčios statybai paliko dešimt tūkstančių lenkų auksinų. Dvaras statyboms suteikė visą reikalingą medžiagą. Darbo įkarštyje šalį užklupo 1863 m. sukilimas. Sumūryta bažnyčia be stogo išstovėjo dar dešimt metų. Šventovės statyba buvo užbaigta tik 1877 m. Šv. Juozapo bažnyčia miestelyje turistus džiugina iki dabar.

Į bažnyčios šventinimo iškilmes atvyko Zyplius paveldėjusi Bartkausko podukra Kučinskienė. Zyplių dvare buvo surengtos iškilmingos vaišės. Naujoji dvarininkė pasižymėjo vaišingumu. Pabrėžiama, kad atvykusi „maitino ir girdė visus svečius.“

Lukšiuose dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo atidarytas „Žiburio“ draugijos skyrius. Jis turėjo savo biblioteką, kurios lentynose buvo per šešis šimtus knygų.

Lietuvos nepriklausomybės aušroje Lukšių miestelis buvo vadinamas nuskurdusiu. Vietovę puošė tik „Žiburio“ draugijos didelis mūrinis namas ir mūrinė pradžios mokykla.

Tarpukariu Lukšiai įgavo tarsi antrą kvėpavimą. Buvo naujai pertvarkytos visos gatvelės. Gyventojai tiesė šaligatvius, pasodino daugybę medelių. Pagrindinėje aikštėje pasodintas Vilniaus medis buvo aptvertas tvorele. Šalia buvo padėti keli suoleliai. Aplink žydėjo gėlės.


Lukšiuose egzistavusi „Žiburio“ draugija pirmoji penkiasdešimties metrų plotą prie savo pastato išklojo cementinėmis plytomis. Bažnytkaimyje mediniai šaligatviai po truputį traukėsi iš mados.

Vietinės valdžios pareigūnai įsikūrė pasistatę savo rūmelį. Didžiąją gyventojų dalį sudarė lietuviai. Buvo krašte ir turtingų ūkininkų. Jie skaitė ypač daug laikraščių. Per mėnesį į Lukšių paštą ateidavo keli šimtai spaudos leidinių egzempliorių.

Apylinkių ūkininkai gyveno pasiturinčiai. Kiek blogiau buvo žmonėms, kurie įsikurdavo prie miškų. Ten dirva jau visai kito derlingumo. Žemės vagą ariantys ūkininkai dažniausiai buvo išsiskirstę į vienkiemius. Jų sodybos buvo puošnios ir apsodintos medeliais. Daugelis stogus dengdavo skarda arba skiedromis. Pagrindinis pajamų šaltinis buvo bekonų ir karvių auginimas.

Netoli Lukšių miestelio, minėto Zyplių dvaro centre, jau nuo 1924 m. buvo įsikūrusi Žemės ūkio mokykla. Zyplių dvaro laukai buvo išparceliuoti Lietuvos kariuomenės savanoriams. Vėjiniai malūnai po truputį nyko, į madą atėjo motoriniai.

Lukšių ir Zyplių jaunimas važinėjosi dviračiais. Žmonės vis mažiau dėvėjo darbinius drabužius. Visi mėgo puoštis. Anot šaltinių, „buvo sunku atskirti ūkininkaitį nuo miestelėno.“


Susisiekimas su Kaunu buvo geras. Kiekvieną dieną kursuodavo autobusai. Lukšiečiai laukė, kada bus pradėtas tiesti plentas nuo Šakių per Lukšius Kauno link.

1938 m. Lukšiuose buvo įsteigtas „Varpo“ kooperatyvas. Miestelyje gyvavo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, sveikatos punktas, vaistinė, policijos nuovada, girininkų kabinetas, pieninė, smulkaus kredito draugija, kelios krautuvės. 1939 m. gyveno penki šimtai „dūšių“.

Rusų ir vokiečių okupacijų metais, Antrojo pasaulinio karo sutemose buvo sugriauta daugybė sodybų. Rusai ištrėmė ir nužudė gausybę gyventojų. Vyko intensyvios miško brolių kovos už Lietuvos laisvę.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2023-01-03 13:50:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai