„Santaka“ / Senasis Pasvalys: ne tik alaus upės / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Kariuomenės ir visuomenės diena Pasvalyje 1931 metais.

Senasis Pasvalys: ne tik alaus upės


Pasvalys – šiaurinėje Lietuvos dalyje įsikūręs miestas, kadaise buvęs apskrities centras. Iš šios vietovės tarpukariu atsiverdavo panorama į upių labirintus. Mūša, Lėvuo, Svalia – šių upių pakrantėse stovėjo medinės lietuvių pirkelės.

Virš daugybės to meto namų stogų išdidžiai stiebėsi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios bokštai. Didelė ir graži mūrinė šventovė su raudonu stogu ir baltomis sienomis. Dar didesnė buvo parapija, skaičiavusi 6 tūkst. tikinčiųjų.

Prie šventoriaus tvoros baltavo už maldos namus gražesni naujai pastatyti klebono apartamentai. Švento tėvelio rūmas priglaudė banko skyrių, knygyną ir saldainių fabrikėlį. Visa tai Pasvalio parapijai kainavo 12 tūkst. senųjų litų.

Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrimosi pradžioje miestas buvo tapęs Biržų–Pasvalio apskrities centru. 1918 m. Pasvalys dar gana ilgai jautė bolševikų okupacinį jungą. Apylinkėse vyko nuožmūs lietuvių ir rusų mūšiai. Apie Vaškų lietuvių partizanų būrį sklido legendos. Manoma, kad 30 vyrų komanda iš miesto išvijo 400 gerai ginkluotų azijatų.

1935 m. į Pasvalio miestą iš Kauno atvažiavo visa Šaulių sąjungos grietinėlė. Vyko nepriklausomybės kovose dalyvavusių pasvaliečių apdovanojimo iškilmės.


Nuo ryto į Pasvalį plaukė raitų vyrų būriai. Buvusius partizanus miestas pasitiko su orkestru. Sodelyje priešais bažnyčią į dangų iškilo trispalvė. Geležinkelio stotyje vietinių šaulių garbės sargyba laukė svečių iš Kauno. Kovos broliai ant rankovių ryšėjo trikampes vėliavėles – nepriklausomybės mūšių simbolius.

Po pamaldų bažnyčioje gausi žmonių minia susirinko tuometinės aukštesniosios komercijos mokyklos aikštėje, šalia P. Vileišio paminklo. Visi kariai buvo apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino trečiojo laipsnio medaliais ir kardais.

Pasvalys tarpukariu turėjo beveik 3 tūkst. gyventojų. Iki Šiaulių miesto driekėsi siaurojo geležinkelio bėgiai. Kelionė užtrukdavo apie šešias valandas.

Ramybe kvėpavęs Pasvalys turėjo policijos nuovadą, raštinę, valsčiaus valdybą ir taikos teismą. Paštas, valstybinės degtinės parduotuvė ir klebonija, kino teatras – tai įstaigos, apie kurias sukosi visas miesto gyvenimas. 1935 m. iškilusi P. Vileišio gimnazija buvo vadinama vieninteliu kultūros traukos centru.

Pagrindinė turgaus aikštė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą buvo išgrįsta tašytais akmenimis, tačiau didžioji dalis miesto gatvių buvo negrįstos. Pavasarį telkšojo balos, vežimai klimpdavo purvyne, todėl vyrai į miestą jodavo ant arklių.


Turgaus dienomis visą miestą užplūsdavo ūkininkų vežimai su įvairiausiomis prekėmis. Į Pasvalį anuomet suplaukdavo perkupčiai net iš Latvijos – Bauskės, Mintaujos, Šenbergo.

Prie vežimų riogsojo alaus statinės. Pasvaliečių alus buvo įvardijamas kaip stiprus, skanus ir putojantis. „Kai išgersi tris sklėnyčias, neišeisi iš seklyčios. Nuo šventoriaus lig Svalios alus tave nuvolios“, – į pavakarę skambėdavo dainos.

1927 m. Pasvalyje oficialiai buvo atidarytas gydomųjų vandens šaltinių kurortas. Prižiūrimi gydytojų procedūromis voniose mėgavosi daugiausiai miesto svečiai. Sieros šaltiniai buvo gana toli nuo miestelio – vietiniams tekdavo žingsniuoti visą valandą. Miestelėnai apie kurortą kalbėjo mažai. Apie Pasvalio gydyklas žinojo didžioji dalis Lietuvos, tačiau ne pasvaliečiai.

Miestą puošė gražioji Lėvens upė ir aukštas tiltas per ją. Tai buvo populiari pasivaikščiojimų vieta. Praeityje gimnazistų poros tiltui buvo suteikusios Meilės vardą.

Šalia vieškelio Pasvalys–Vabalninkai, tarp Guodžių ir Žadeikėlių kaimų, dunksojo pelkėtas miškas. Pakraščiais augo tankūs beržynai ir karklynai. Viduryje stūksojo skurdžiomis pušimis apaugusios klampios pelkės. Čia veisėsi lapės ir vilkai, o rudeniop sirpdavo laukinės spanguolės.


Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje niekas nedrįsdavo čia kojos įkelti. Kai vokiečių žandarai raiti jodavo iš Pasvalio į Vabalninkus, jų arkliai lėkdavo šuoliais.

1916 m. pabaigoje į šias vietas atsibastė būriai rusų belaisvių. Daugelis iš jų buvo beginkliai ir alkani. Naktimis jie bailiai vaikščiodavo po kaimus prašydami valgyt ir apsirengti. Dienomis juos glausdavo krūmai – čia pindavo vyžas, skaptuodavo šaukštus, virdavo degtinę ir viską išmainydavo į maistą.

Netrukus pelkėtose vietose atsirado kita rusų belaisvių gauja. Jie buvo kitokie: ginkluoti ir agresyvūs. Naktimis iš tvartų dingdavo gyvuliai, iš svirnų ir kaminų – lašiniai ir drabužiai. Jei gyventojai pajusdavo, kad kažkas šeimininkauja svirne, iš gryčios išeiti nedrįsdavo – žinojo, kad sukėlęs triukšmą kulkos neišvengsi. Visa tai truko beveik dvejus metus.

Atkūrus nepriklausomybę lietuvių partizanai įvedė savo tvarką. Gyventojai pradėjo gyventi ramų ir laisvą gyvenimą.



Tomas SUŠINSKAS

Muziejininkas



Publikuota: 2023-01-17 13:08:01

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kieno vardą suteiktumėte Vilkaviškio viešajai bibliotekai?
Kazio Bradūno.
Vinco Kudirkos.
Antano Vaičiulaičio.
Siūlyčiau kitą variantą.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai