„Santaka“ / Sukilimo istorijoje liko vilkaviškiečių politikų ir karininkų pėdsakas / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Vieno iš sukilimo iniciatorių Jono Žiliaus kapas Kopgalio kapinaitėse (kairėje) ir leitenanto Viktoro Burokevičiaus kapas Kėdainių miesto kapinėse.

Vasilijaus SAFRONOVO nuotr. ir Kultūros vertybių registro (Jolantos PAUNKSNIENĖS) nuotr.


Sukilimo istorijoje liko vilkaviškiečių politikų ir karininkų pėdsakas


Prieš 100 metų, 1923 m. sausio 15 d., po Klaipėdos sukilimo šis lietuviškas kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tai įvyko po vienos iš sudėtingiausių ir puikiai suorganizuotų slaptųjų karinių operacijų mūsų šalies istorijoje.

Po Melno taikos Sūduva ir Žemaitija įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį. Joje nebuvo Memelio (Klaipėdos) krašto ir Mažosios Lietuvos.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos imperijai priklausęs Klaipėdos kraštas nuo 1920 m. buvo perduotas Prancūzijai. Atsikūrusi Lietuvos valstybė, jau netekusi Vilniaus krašto, bijojo prarasti dar ir Klaipėdos kraštą, į kurį pretendavo Lenkija. Klaipėdos uosto atgavimas tapo žūtbūtiniu Lietuvos užsienio politikos klausimu.

Ilgus šimtmečius buvusi Prūsijos, vėliau Vokietijos imperijos sudėtyje, Mažoji Lietuva labai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos. Klaipėdos krašte vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas, gana anksti buvo panaikinta baudžiava, įvestas privalomas pradinis mokymas. Vien tik lietuvių kalba šį kraštą darė panašų su Lietuva.

Lietuvos vyriausybė 1922 m. savo atstovu Klaipėdoje paskyrė Joną Žilių-Jonylą-Žilinską. Jis buvo kilęs iš Jurkšų kaimo, nuo Pilviškių.


Klaipėdoje susipažinęs su esama padėtimi, J. Žilius nuvyko į Kauną ir pasiūlė Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui ginklu atkariauti Klaipėdą. Buvo parengtas planas, kad Klaipėdos atvadavimo operacijos imsis Šaulių sąjunga ir savanoriai, o Vyriausybė į sukilimo rengimo planus nesikiš. Tuo metu Šaulių sąjungai vadovavo rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, tad jam teko dalis rūpesčių.

Buvo suformuota beveik dviejų tūkstančių savanorių Ypatingoji rinktinė, kurios daugumą sudarė šauliai ir kariai savanoriai. Persirengę civiliais rūbais, su padirbtais dokumentais vyrai per laukus, pelkes ir klampynes patraukė Klaipėdos link. „Daugeliui nuo purvų suiro pusbačiai, pasilikome basi“, – atsiminimuose rašė vienas sukilėlis.

Tai buvo rizikingas žygis: sukilimui nepasisekus jo organizatoriams, taigi ir V. Krėvei-Mickevičiui, grėsė areštas. Prancūzų misijos vadas G. Petisne grasino sušaudyti lietuvių atstovą J. Žilių.

Sėkmingai įžengę į Klaipėdą sukilėliai, prie kurių prisidėjo dalis Klaipėdos krašto lietuvių, su prancūzais susikovė prie prefektūros. Prefekto įstaigą granatomis apmėtė karininko Šepečio (leitenantas Viktoras Burokevičius) vyrai. Kautynėse žuvo dvylika Lietuvos savanorių, tarp jų ir V. Burokevičius, Nepriklausomybės kovų savanoris iš Jakiškių kaimo (Pajevonio seniūnija.) Žuvę savanoriai rogėmis slapta išvežti į Lietuvą. Kėdainių miesto kapinėse, esančiose Dotnuvos gatvėje, be iškilmių palaidotas didvyris leitenantas V. Burokevičius.


Sausio 15-ąją, per pietus, J. Žilius išsiuntė žinią Lietuvos vyriausybei. Archyve išlikusi telegrama labai trumpa: „Sausio 15 d., 13 val., sukilėliai užėmė Klaipėdą, mieste visiškai ramu.“ Vienas iš sukilimo iniciatorių J. Žilius-Jonyla-Žilinskas 1925 m. buvo paskirtas Klaipėdos gubernatoriumi. Šis garbingas mūsų kraštietis ilsisi Smiltynėje.

Savo ženklą Klaipėdos atvadavime paliko ir kapitonas Vincas Vitkauskas, kilęs iš Užbalių kaimo. Sukilime jis dalyvavo Viliaus Kremerio pavarde. 1923 m. buvo paskirtas Klaipėdos kariniu komendantu, slopino antilietuviškus išsišokimus mieste. Už kovas Klaipėdoje V. Vitkauskui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis, jis buvo apdovanotas medaliu.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Publikuota: 2023-01-20 10:27:33

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senuosius atliekų konteinerius pradedama keisti naujais
* Rajono ūkininkai nenustoja remti Ukrainos
* „Vingio“ kolektyvas išleido jubiliejinę kompaktinę plokštelę
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar pajėgiate apmokėti mėnesio sąskaitas kylant kainoms?
Taip, be jokių sunkumų.
Vos ne vos.
Nepajėgiu, kaupiasi skolos.
Apmokėti sąskaitų man nereikia.



Kalbos patarimai

Apie cukraus pudrą
Konditerijos terminas – miltelinis cukrus. Terminų banke paaiškinama, kad tai labai smulkiai sumaltas cukrus, naudojamas konditerijos gaminiams ir desertams saldinti, puošti. Cukraus pudra yra laisvųjų stilių junginys.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2023 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas