|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Vieno iš sukilimo iniciatorių Jono Žiliaus kapas Kopgalio kapinaitėse (kairėje) ir leitenanto Viktoro Burokevičiaus kapas Kėdainių miesto kapinėse.
Vasilijaus SAFRONOVO nuotr. ir Kultūros vertybių registro (Jolantos PAUNKSNIENĖS) nuotr.
Prieš 100 metų, 1923 m. sausio 15 d., po Klaipėdos sukilimo šis lietuviškas kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tai įvyko po vienos iš sudėtingiausių ir puikiai suorganizuotų slaptųjų karinių operacijų mūsų šalies istorijoje.
Po Melno taikos Sūduva ir Žemaitija įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį. Joje nebuvo Memelio (Klaipėdos) krašto ir Mažosios Lietuvos.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos imperijai priklausęs Klaipėdos kraštas nuo 1920 m. buvo perduotas Prancūzijai. Atsikūrusi Lietuvos valstybė, jau netekusi Vilniaus krašto, bijojo prarasti dar ir Klaipėdos kraštą, į kurį pretendavo Lenkija. Klaipėdos uosto atgavimas tapo žūtbūtiniu Lietuvos užsienio politikos klausimu.
Ilgus šimtmečius buvusi Prūsijos, vėliau Vokietijos imperijos sudėtyje, Mažoji Lietuva labai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos. Klaipėdos krašte vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas, gana anksti buvo panaikinta baudžiava, įvestas privalomas pradinis mokymas. Vien tik lietuvių kalba šį kraštą darė panašų su Lietuva.
Lietuvos vyriausybė 1922 m. savo atstovu Klaipėdoje paskyrė Joną Žilių-Jonylą-Žilinską. Jis buvo kilęs iš Jurkšų kaimo, nuo Pilviškių.
Klaipėdoje susipažinęs su esama padėtimi, J. Žilius nuvyko į Kauną ir pasiūlė Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui ginklu atkariauti Klaipėdą. Buvo parengtas planas, kad Klaipėdos atvadavimo operacijos imsis Šaulių sąjunga ir savanoriai, o Vyriausybė į sukilimo rengimo planus nesikiš. Tuo metu Šaulių sąjungai vadovavo rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, tad jam teko dalis rūpesčių.
Buvo suformuota beveik dviejų tūkstančių savanorių Ypatingoji rinktinė, kurios daugumą sudarė šauliai ir kariai savanoriai. Persirengę civiliais rūbais, su padirbtais dokumentais vyrai per laukus, pelkes ir klampynes patraukė Klaipėdos link. „Daugeliui nuo purvų suiro pusbačiai, pasilikome basi“, – atsiminimuose rašė vienas sukilėlis.
Tai buvo rizikingas žygis: sukilimui nepasisekus jo organizatoriams, taigi ir V. Krėvei-Mickevičiui, grėsė areštas. Prancūzų misijos vadas G. Petisne grasino sušaudyti lietuvių atstovą J. Žilių.
Sėkmingai įžengę į Klaipėdą sukilėliai, prie kurių prisidėjo dalis Klaipėdos krašto lietuvių, su prancūzais susikovė prie prefektūros. Prefekto įstaigą granatomis apmėtė karininko Šepečio (leitenantas Viktoras Burokevičius) vyrai. Kautynėse žuvo dvylika Lietuvos savanorių, tarp jų ir V. Burokevičius, Nepriklausomybės kovų savanoris iš Jakiškių kaimo (Pajevonio seniūnija.) Žuvę savanoriai rogėmis slapta išvežti į Lietuvą. Kėdainių miesto kapinėse, esančiose Dotnuvos gatvėje, be iškilmių palaidotas didvyris leitenantas V. Burokevičius.
Sausio 15-ąją, per pietus, J. Žilius išsiuntė žinią Lietuvos vyriausybei. Archyve išlikusi telegrama labai trumpa: „Sausio 15 d., 13 val., sukilėliai užėmė Klaipėdą, mieste visiškai ramu.“ Vienas iš sukilimo iniciatorių J. Žilius-Jonyla-Žilinskas 1925 m. buvo paskirtas Klaipėdos gubernatoriumi. Šis garbingas mūsų kraštietis ilsisi Smiltynėje.
Savo ženklą Klaipėdos atvadavime paliko ir kapitonas Vincas Vitkauskas, kilęs iš Užbalių kaimo. Sukilime jis dalyvavo Viliaus Kremerio pavarde. 1923 m. buvo paskirtas Klaipėdos kariniu komendantu, slopino antilietuviškus išsišokimus mieste. Už kovas Klaipėdoje V. Vitkauskui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis, jis buvo apdovanotas medaliu.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Prieš 100 metų, 1923 m. sausio 15 d., po Klaipėdos sukilimo šis lietuviškas kraštas tapo Lietuvos valstybės dalimi. Tai įvyko po vienos iš sudėtingiausių ir puikiai suorganizuotų slaptųjų karinių operacijų mūsų šalies istorijoje. |
Po Melno taikos Sūduva ir Žemaitija įėjo į Lietuvos valstybės sudėtį. Joje nebuvo Memelio (Klaipėdos) krašto ir Mažosios Lietuvos.
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos imperijai priklausęs Klaipėdos kraštas nuo 1920 m. buvo perduotas Prancūzijai. Atsikūrusi Lietuvos valstybė, jau netekusi Vilniaus krašto, bijojo prarasti dar ir Klaipėdos kraštą, į kurį pretendavo Lenkija. Klaipėdos uosto atgavimas tapo žūtbūtiniu Lietuvos užsienio politikos klausimu.
Ilgus šimtmečius buvusi Prūsijos, vėliau Vokietijos imperijos sudėtyje, Mažoji Lietuva labai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos. Klaipėdos krašte vyravo evangelikų liuteronų tikėjimas, gana anksti buvo panaikinta baudžiava, įvestas privalomas pradinis mokymas. Vien tik lietuvių kalba šį kraštą darė panašų su Lietuva.
Lietuvos vyriausybė 1922 m. savo atstovu Klaipėdoje paskyrė Joną Žilių-Jonylą-Žilinską. Jis buvo kilęs iš Jurkšų kaimo, nuo Pilviškių.
Klaipėdoje susipažinęs su esama padėtimi, J. Žilius nuvyko į Kauną ir pasiūlė Ministrui Pirmininkui Ernestui Galvanauskui ginklu atkariauti Klaipėdą. Buvo parengtas planas, kad Klaipėdos atvadavimo operacijos imsis Šaulių sąjunga ir savanoriai, o Vyriausybė į sukilimo rengimo planus nesikiš. Tuo metu Šaulių sąjungai vadovavo rašytojas Vincas Krėvė-Mickevičius, tad jam teko dalis rūpesčių.
Buvo suformuota beveik dviejų tūkstančių savanorių Ypatingoji rinktinė, kurios daugumą sudarė šauliai ir kariai savanoriai. Persirengę civiliais rūbais, su padirbtais dokumentais vyrai per laukus, pelkes ir klampynes patraukė Klaipėdos link. „Daugeliui nuo purvų suiro pusbačiai, pasilikome basi“, – atsiminimuose rašė vienas sukilėlis.
Tai buvo rizikingas žygis: sukilimui nepasisekus jo organizatoriams, taigi ir V. Krėvei-Mickevičiui, grėsė areštas. Prancūzų misijos vadas G. Petisne grasino sušaudyti lietuvių atstovą J. Žilių.
Sėkmingai įžengę į Klaipėdą sukilėliai, prie kurių prisidėjo dalis Klaipėdos krašto lietuvių, su prancūzais susikovė prie prefektūros. Prefekto įstaigą granatomis apmėtė karininko Šepečio (leitenantas Viktoras Burokevičius) vyrai. Kautynėse žuvo dvylika Lietuvos savanorių, tarp jų ir V. Burokevičius, Nepriklausomybės kovų savanoris iš Jakiškių kaimo (Pajevonio seniūnija.) Žuvę savanoriai rogėmis slapta išvežti į Lietuvą. Kėdainių miesto kapinėse, esančiose Dotnuvos gatvėje, be iškilmių palaidotas didvyris leitenantas V. Burokevičius.
Sausio 15-ąją, per pietus, J. Žilius išsiuntė žinią Lietuvos vyriausybei. Archyve išlikusi telegrama labai trumpa: „Sausio 15 d., 13 val., sukilėliai užėmė Klaipėdą, mieste visiškai ramu.“ Vienas iš sukilimo iniciatorių J. Žilius-Jonyla-Žilinskas 1925 m. buvo paskirtas Klaipėdos gubernatoriumi. Šis garbingas mūsų kraštietis ilsisi Smiltynėje.
Savo ženklą Klaipėdos atvadavime paliko ir kapitonas Vincas Vitkauskas, kilęs iš Užbalių kaimo. Sukilime jis dalyvavo Viliaus Kremerio pavarde. 1923 m. buvo paskirtas Klaipėdos kariniu komendantu, slopino antilietuviškus išsišokimus mieste. Už kovas Klaipėdoje V. Vitkauskui buvo suteiktas majoro karinis laipsnis, jis buvo apdovanotas medaliu.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Publikuota: 2023-01-20 10:27:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|