„Santaka“ / Ukrainos menininkai karo istorijas papasakojo komiksų knygoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-01-23 11:30

Dalinkitės:  


Komiksų knygoje „Iki pergalės“ skirtingi autoriai sudėjo devynias istorijas apie didvyriškai tėvynę ginančius ukrainiečius.

Ukrainos menininkai karo istorijas papasakojo komiksų knygoje


Ukrainiečių menininkų kurtoje komiksų rinktinėje „Iki pergalės“ devynios ryškios istorijos pasakoja apie tai, kad karas yra baisių išbandymų, skausmo, pykčio ir kovos laikas. Bet kartu kare prabunda sąžinė, kyla pasididžiavimas savo tauta ir valstybe, gimsta didvyriai ir legendos. Svarbiausias visų tikslas – pergalė. Ja ukrainiečių menininkai neabejoja ir sako: „Mes darome viską, ką galime, kad šalis taptų laisva.“ Komiksai ir žodis šiandien yra jų ginklai.

Drąsusis traktorius

Tuo metu, kai į Kyjivą skrido raketos, kompiuterinių žaidimų kūrėjas Aleksandras Filipovičius ir jo šeima buvo Lvive, kur kas saugesnėje vietoje. „Kadangi buvome toli nuo fronto linijos, nepajutome visų karo baisybių. Tačiau net ir Lvivo miesto gatvės buvo pilnos įtampos ir baimės. Po kurio laiko karo kasdienybė tapo įprasta, dabar aš jau Kyjive, nebenoriu palikti gimtojo miesto“, – pasakojo vienas iš komiksų rinktinės autorių.

Epizodo apie drąsųjį traktorių kūrėja Dana Vitkovska pasakojo užaugusi patriotizmo ir meilės tėvynei – Ukrainai – atmosferoje. Ne taip seniai persikėlusi gyventi į Kyjivą menininkė ilgai jaukinosi miestą, o prasidėjus karui pajuto jam ypač stiprius jausmus.


„Pirmosios karo valandos buvo sunkios. Giliai viduje visada žinojau, kad mus užpuls, todėl šoko būsena greitai išnyko. Jei norime išlikti sveiko proto, turime suvokti, kad bet kuri diena gali būti paskutinė. Tada tiesiog keliauji dirbti savo kasdienių darbų“, – sakė D. Vitkovska.

Svarbiausiu jos istorijos veikėju tapo ukrainietiškas traktorius, kuris nuvilko rusų tanką. „Šis komiksas – tai mano duoklė Ukrainos ūkininkams, kurie dirba laukuose, rizikuodami savo gyvybe“, – pasakojo D. Vitkovska.



Gyvačių salos didvyriai

Scenaristas, prodiuseris, žaidimų kūrėjas, komiksų tekstų rašytojas Denisas Fadejevas Kyjivo, kuriame visą laiką dirbo, nebuvo palikęs. „Esu karo reikalų istorijos mėgėjas, nuolat renku informaciją apie karinius konfliktus. Logika sako, kad joks kvailys nepradėtų karo, nebent jis būtų 85 proc. tikras, kad gali laimėti. Mūsų priešas sukūrė savo kvailą propagandą ir pats ja patikėjo. Prašau, palaikykite Ukrainą, juk net keli doleriai gali prisidėti prie to, kad Rusijos pabaisos stuburas būtų sulaužytas“, – kalbėjo D. Fadejevas.

Istoriją apie Gyvačių salos didvyrius ir garsią jų ištartą frazę, kuri gyvuos amžinai, nupiešęs Ihoris Kurylinas komiksus kuria nuo vaikystės. Dnipre gyvenantis menininkas iš savo miesto neketina kraustytis ir šiandien dirba dar daugiau nei anksčiau. Sako, darbas labai padeda išblaškyti baimę, kurią kelia sprogimai ir oro pavojaus sirenos.


„Gyvačių salos istorija mus moko, kad net ir iškilus grėsmei būtina ramybė ir užtikrintas požiūris, kad tiesa eina drauge su pergale. Tai – svarbiausias sandoris, net jei tau pačiam savo akimis jo ir nelemta išvysti“, – sakė menininkas ir pridūrė, kad karas jam parodė, kokia turtinga yra ukrainiečių tauta ir kiek daug talentingų žmonių ji yra išauginusi.



Konotopo raganos

Ukrainiečių menininkė Kateryna Košeleva jau keletą metų gyvena ir kuria komiksus Vroclave, Lenkijoje. Ji sako niekada nepamiršianti, kaip vasario 23-iosios naktį užmigo kupina planų ir idėjų, o prabudo realybėje, kurioje nė vienas iš tų dalykų nebebuvo svarbus: „Mano tėvai buvo įstrigę Sumuose, apsupti rusų įsibrovėlių, o aš, būdama už tūkstančio kilometrų, negalėjau nieko padaryti. Šiandien mano tėvai yra saugūs, nes jiems padėjo nuostabūs žmonės, mano gimtasis miestas atlaikė okupaciją geriau nei kiti. Ir vis dėlto esama žmonių, kuriems ne taip pasisekė...“

Komiksų kūrėja pasakojo, kad „Raganą“ įkvėpė gimtasis Sumų regionas, ypač Konotopo miestas. „Yra sakoma, kad šio miesto moterys – beveik visos raganos. Prisiminusi šią istoriją, žiūrėdama žinias per televiziją, pagalvojau, kad šis karas mano tautoje pažadino kažką labai seno ir esminio, kažką, prie ko geriau neprisiliesti. Sukūriau eskizą, mėgindama užfiksuoti gležną, tačiau gaivališkos jėgos kupiną moterį, ardančią tanką. Nustebau, kad D. Fadejevui pavyko iliustraciją paversti scenarijumi, kuris puikiai atspindėjo pasipriešinimo istorijos esmę“, – sakė K. Košeleva. Kūrėja įsitikinusi, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, parodė, kokia trapi yra mūsų civilizacija, o šis karas iš tiesų yra civilizacijos karas prieš barbarus, tiesos karas prieš melą, sąžiningumo karas prieš korupciją.




Kyjivo vaiduoklis

Istorijos „Kiberchersonas“ kūrėjas, vaizdo žaidimų menininkas Nazaras Ponikas komikso skaitytojams pasakoja jautrią istoriją apie Chersono miestą, kuris nuo pirmųjų Rusijos okupacijos dienų labai kentėjo. Bet net ir okupuoti šio miesto žmonės niekada neprarado vilties. „Chersonas yra Ukraina, mes laukiame laisvės“, – jie kalbėjo ir laisvės sulaukė. Savo piešiniais menininkas perduoda svarbią žinią – jis prašo nepamiršti, kad Ukrainoje vis dar vyksta karas ir šios šalies žmonėms reikia bet kokios pagalbos.

To paties skaitytojų prašo iliustruotojas, animacinių filmų kūrėjas bei meno vadovas Oleksandras Koreškovas. Jo istorija pasakoja pirmųjų karo dienų legendą – Kyjivo vaiduoklis per vieną dieną numušė šešis priešo lėktuvus. „Nuo vaikystės buvau lėktuvų gerbėjas, o šis supermenas man tikrai padarė įspūdį“, – sakė menininkas ir patarė netikėti niekuo, kas ateina iš Rusijos. Viskas, prie ko ji prisiliečia, virsta mėšlu, skausmu ir mirtimi.



Laisvė RADZEVIČIENĖ



Publikuota: 2023-01-23 11:30:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai