|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-01-23 11:30
Komiksų knygoje „Iki pergalės“ skirtingi autoriai sudėjo devynias istorijas apie didvyriškai tėvynę ginančius ukrainiečius.
Tuo metu, kai į Kyjivą skrido raketos, kompiuterinių žaidimų kūrėjas Aleksandras Filipovičius ir jo šeima buvo Lvive, kur kas saugesnėje vietoje. „Kadangi buvome toli nuo fronto linijos, nepajutome visų karo baisybių. Tačiau net ir Lvivo miesto gatvės buvo pilnos įtampos ir baimės. Po kurio laiko karo kasdienybė tapo įprasta, dabar aš jau Kyjive, nebenoriu palikti gimtojo miesto“, – pasakojo vienas iš komiksų rinktinės autorių. Epizodo apie drąsųjį traktorių kūrėja Dana Vitkovska pasakojo užaugusi patriotizmo ir meilės tėvynei – Ukrainai – atmosferoje. Ne taip seniai persikėlusi gyventi į Kyjivą menininkė ilgai jaukinosi miestą, o prasidėjus karui pajuto jam ypač stiprius jausmus. „Pirmosios karo valandos buvo sunkios. Giliai viduje visada žinojau, kad mus užpuls, todėl šoko būsena greitai išnyko. Jei norime išlikti sveiko proto, turime suvokti, kad bet kuri diena gali būti paskutinė. Tada tiesiog keliauji dirbti savo kasdienių darbų“, – sakė D. Vitkovska. Svarbiausiu jos istorijos veikėju tapo ukrainietiškas traktorius, kuris nuvilko rusų tanką. „Šis komiksas – tai mano duoklė Ukrainos ūkininkams, kurie dirba laukuose, rizikuodami savo gyvybe“, – pasakojo D. Vitkovska. Scenaristas, prodiuseris, žaidimų kūrėjas, komiksų tekstų rašytojas Denisas Fadejevas Kyjivo, kuriame visą laiką dirbo, nebuvo palikęs. „Esu karo reikalų istorijos mėgėjas, nuolat renku informaciją apie karinius konfliktus. Logika sako, kad joks kvailys nepradėtų karo, nebent jis būtų 85 proc. tikras, kad gali laimėti. Mūsų priešas sukūrė savo kvailą propagandą ir pats ja patikėjo. Prašau, palaikykite Ukrainą, juk net keli doleriai gali prisidėti prie to, kad Rusijos pabaisos stuburas būtų sulaužytas“, – kalbėjo D. Fadejevas. Istoriją apie Gyvačių salos didvyrius ir garsią jų ištartą frazę, kuri gyvuos amžinai, nupiešęs Ihoris Kurylinas komiksus kuria nuo vaikystės. Dnipre gyvenantis menininkas iš savo miesto neketina kraustytis ir šiandien dirba dar daugiau nei anksčiau. Sako, darbas labai padeda išblaškyti baimę, kurią kelia sprogimai ir oro pavojaus sirenos. „Gyvačių salos istorija mus moko, kad net ir iškilus grėsmei būtina ramybė ir užtikrintas požiūris, kad tiesa eina drauge su pergale. Tai – svarbiausias sandoris, net jei tau pačiam savo akimis jo ir nelemta išvysti“, – sakė menininkas ir pridūrė, kad karas jam parodė, kokia turtinga yra ukrainiečių tauta ir kiek daug talentingų žmonių ji yra išauginusi. Ukrainiečių menininkė Kateryna Košeleva jau keletą metų gyvena ir kuria komiksus Vroclave, Lenkijoje. Ji sako niekada nepamiršianti, kaip vasario 23-iosios naktį užmigo kupina planų ir idėjų, o prabudo realybėje, kurioje nė vienas iš tų dalykų nebebuvo svarbus: „Mano tėvai buvo įstrigę Sumuose, apsupti rusų įsibrovėlių, o aš, būdama už tūkstančio kilometrų, negalėjau nieko padaryti. Šiandien mano tėvai yra saugūs, nes jiems padėjo nuostabūs žmonės, mano gimtasis miestas atlaikė okupaciją geriau nei kiti. Ir vis dėlto esama žmonių, kuriems ne taip pasisekė...“ Komiksų kūrėja pasakojo, kad „Raganą“ įkvėpė gimtasis Sumų regionas, ypač Konotopo miestas. „Yra sakoma, kad šio miesto moterys – beveik visos raganos. Prisiminusi šią istoriją, žiūrėdama žinias per televiziją, pagalvojau, kad šis karas mano tautoje pažadino kažką labai seno ir esminio, kažką, prie ko geriau neprisiliesti. Sukūriau eskizą, mėgindama užfiksuoti gležną, tačiau gaivališkos jėgos kupiną moterį, ardančią tanką. Nustebau, kad D. Fadejevui pavyko iliustraciją paversti scenarijumi, kuris puikiai atspindėjo pasipriešinimo istorijos esmę“, – sakė K. Košeleva. Kūrėja įsitikinusi, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, parodė, kokia trapi yra mūsų civilizacija, o šis karas iš tiesų yra civilizacijos karas prieš barbarus, tiesos karas prieš melą, sąžiningumo karas prieš korupciją. Istorijos „Kiberchersonas“ kūrėjas, vaizdo žaidimų menininkas Nazaras Ponikas komikso skaitytojams pasakoja jautrią istoriją apie Chersono miestą, kuris nuo pirmųjų Rusijos okupacijos dienų labai kentėjo. Bet net ir okupuoti šio miesto žmonės niekada neprarado vilties. „Chersonas yra Ukraina, mes laukiame laisvės“, – jie kalbėjo ir laisvės sulaukė. Savo piešiniais menininkas perduoda svarbią žinią – jis prašo nepamiršti, kad Ukrainoje vis dar vyksta karas ir šios šalies žmonėms reikia bet kokios pagalbos. To paties skaitytojų prašo iliustruotojas, animacinių filmų kūrėjas bei meno vadovas Oleksandras Koreškovas. Jo istorija pasakoja pirmųjų karo dienų legendą – Kyjivo vaiduoklis per vieną dieną numušė šešis priešo lėktuvus. „Nuo vaikystės buvau lėktuvų gerbėjas, o šis supermenas man tikrai padarė įspūdį“, – sakė menininkas ir patarė netikėti niekuo, kas ateina iš Rusijos. Viskas, prie ko ji prisiliečia, virsta mėšlu, skausmu ir mirtimi. Laisvė RADZEVIČIENĖ Publikuota: 2023-01-23 11:30:03 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|