Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2023-01-25 13:39

---

Vasilijaus Grosmano epinis romanas „Gyvenimas ir likimas“ sovietinės cenzūros buvo uždraustas, tačiau išleidus jį Vakaruose kūrinys atsidūrė tarp svarbiausių XX a. knygų.

Viena svarbiausių XX amžiaus knygų. Šedevras, turintis patekti į kiekvieną geriausiųjų sąrašą. Žvilgsnis į šių dienų karą ir taiką iš Antrojo pasaulinio karo perspektyvos. Tokie ir panašūs pagyrimai literatūros apžvalgose skamba Vasilijaus Grosmano epiniam romanui „Gyvenimas ir likimas“.

Sovietai uždraudė

V. Grosmanas gimė 1905 metais Ukrainoje, netoli Kyjivo. Apsakymus rašyti jis pradėjo dar jaunystėje, dirbdamas anglių kasykloje. Karo metais fizikas ir matematikas V. Grosmanas buvo Raudonosios armijos laikraščio „Krasnaja zvezda“ korespondentas, intelektualas, apkasuose įgijęs paprastų kareivių pasitikėjimą. Savo akimis matęs svarbiausius Antrojo pasaulinio karo mūšius, jis savo romane atskleidė karo užkulisius ir siaubingai susiklosčiusius žmonių likimus.

Knyga „Gyvenimas ir likimas“ greičiausiai niekada taip ir nebūtų išvydusi dienos šviesos, net ir iškarpyta. Tuomečiai Sovietų Sąjungos vadovai ją uždraudė leisti, 1961 metais knygos rankraštį konfiskavo KGB. Apskritai buvo pasakyta, kad šios knygos ateinančius 200 metų rusai neturėtų matyti.

Savo šalimi nusivylęs rašytojas 1964-aisiais dienas baigė visiškai atstumtas ir apleistas. Vis dėlto, viena knygos kopija išliko. V. Grosmano draugas ją užfiksavo mikrofilme, kurį tarpininkaujant rusų disidentui Andrejui Sacharovui pavyko išvežti į Vakarus.

Pirmasis knygos leidimas išėjo Šveicarijoje 1980 metais, praėjus 16 metų po rašytojo mirties, vėliau knyga išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Holokausto tema amerikiečiams pasirodė įdomi ir aktuali, juo labiau kad ir paties rašytojo motina buvo nužudyta nacių. Išleidus knygą pasipylė solidūs vertinimai ir pagyros jos autoriui.



Skaityti sunku

„Šis romanas yra nežmoniškai aktualus“, – teigė knygų autorė, apžvalgininkė, visuomenės veikėja Rasa Baškienė, kurios iniciatyva Sigitas Parulskis romaną išvertė į lietuvių kalbą.

R. Baškienė pasakojo apie šią knygą perskaičiusi viename iš literatūrinių naujienlaiškių. Pasakojimas apie knygą ją taip sužavėjęs, kad nusprendė parsisiųsti.

„Kai pradėjau ją skaityti, ištiko karantinas, laiko buvo daug, tačiau skaityti V. Grosmaną angliškai nebuvo lengva, – pasakojo R. Baškienė. – Tada dukra šią knygą man atsiuntė originalo kalba – rusiškai. Maniau, skaityti bus lengviau, bet nebuvo.“

Ukrainoje gimęs V. Grosmanas savęs žydu niekada nelaikė, tačiau per holokaustą jis buvo iš tų, kurie rinko medžiagą apie koncentracijos lagerius. Savo knygoje rašytojas sulygino nacizmą ir komunizmą bei teigė, kad abi ideologijos turėjo tik vieną tikslą – begalinį galios ir valdžios troškimą.

„Gyvenimas ir likimas“ – tamsos romanas, jis gali būti slegiantis, kai skaitome apie tuos, kurie nedvejoja išduoti, kad išgelbėtų savo gyvybę, tačiau kartu jis pretenduoja išsaugoti tiesą ir parodyti, koks didis, koks stiprus žmogus gali būti, kai atsiduria ant kankinančios skausmo ribos, kuri ir skiria žvėrį nuo žmogaus.



Pergalės nepasieks

„Kruvinos Vokietijos ir Sovietų Sąjungos kariuomenių skerdynės – tik nedidelis šios epinės istorijos akcentas. Iš įvairiausių veikėjų – rusų, vokiečių, žydų ir kitų tautybių žmonių – pasakojimų gijų autorius nuaudė ištisą dviejų XX amžiaus politinių sistemų – nacistinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos – istorijos kilimą. Jame raibuliuoja eilinio kareivio ir generolo, sūnų praradusios motinos ir į dujų kamerą žengiančio šešiamečio berniuko, žydo mokslininko ir seno komunisto slapčiausios mintys, baimės ir troškimai. Kiekviena istorija, kiekvienas knygos puslapis skaitytojams atskleidžia pribloškiančią tiesą apie dviejų nežmoniškų totalitarinių režimų panašumą, jų kraugerišką prigimtį ir siekį sunaikinti žmonėse bet kokias žmogiškumo apraiškas“, – teigė R. Baškienė.

Romano apimtis – didžiulė. Knygoje gausu veikėjų, istorijų iš pirmųjų – autoriaus lūpų, vaizdų, kuriuos sunku suprasti nebuvusiesiems kare. Nebent nuspėti iš nuotraukų, kurios šiomis dienomis mus pasiekia iš Ukrainos karo.

Karas ypač atskleidžia žmogaus prigimties galias ir išryškina tai, ką kasdienybėje esame linkę nuslėpti. Vienintelis gerumas gali bent kiek sušvelninti karo baisumus. Kaip savo knygoje „Gyvenimas ir likimas“ rašė V. Grosmanas: „Žmonių istorija nebuvo gėrio, siekiančio nugalėti blogį, kova. Žmogaus istorija – tai didžiulio blogio, siekiančio sumalti žmogiškumo grūdelį, kova. Bet jeigu ir dabar žmoguje nenužudytas žmogiškumas, tai blogis jau nepasieks pergalės.“



Laisvė RADZEVIČIENĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---