|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Statistiniai duomenys byloja, kad mirštamumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija bendrijos vidurkį. Kaip skelbia Higienos institutas, mirštamumas nuo šių ligų sudaro daugiau nei 48 proc. visų mirties atvejų. Lėtinėmis ligomis, trukdančiomis gyventi visavertį gyvenimą, lietuviai dažniausiai suserga sulaukę 57 metų. Vidutinis Švedijos ar Maltos gyventojas su rimtesnėmis sveikatos problemomis ima susidurti tik būdamas 72 metų. Nors statistika šokiruojanti, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Reguliarus fizinis krūvis ir mankšta mažina bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, treniruoja ir stiprina širdies raumenį bei padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Svarbu suprasti, kad pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti visai nebūtina lankyti sporto klubo – užtenka ir ilgesnių pasivaikščiojimų ar paprasčiausio važinėjimo dviračiu. Sumažinti liūdnus statistinius skaičius gali padėti nuolatinis širdies ritmo stebėjimas. Šį prevencinį veiksmą atlikti sugebėtume kiekvienas, o tam padėti gali išmanieji laikrodžiai ar apyrankės, matuojantys pulsą ir taip suteikiantys galimybę sekti savo sveikatos būklę, iš anksto pastebėti, jei atsiranda tam tikrų nuokrypių nuo normos. Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis reikėtų vengti maisto, kuriame gausu riebalų, o savo mitybos racioną papildyti tokiais produktais kaip šparagai ar brokoliai. Šparagai yra natūralus folio rūgšties šaltinis, kuris mažina homocisteino, didinančio minėtų ligų riziką, kaupimąsi organizme. Ne ką mažiau naudingi ir brokoliai, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – juos reguliariai valgant sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Neretai kartojama, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra šių laikų visuomenės Achilo kulnas. Nors ši problema aktuali visame pasaulyje, Lietuva rikiuojasi pirmosiose vietose. Kasmet dėl šių ligų netenkame apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Tad kaip šią liūdną statistiką sumažinti ir ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti dėl geresnės savo širdies būklės? Statistiniai duomenys byloja, kad mirštamumas nuo išeminės širdies ligos mūsų šalyje yra didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir net keturis kartus viršija bendrijos vidurkį. Kaip skelbia Higienos institutas, mirštamumas nuo šių ligų sudaro daugiau nei 48 proc. visų mirties atvejų. Lėtinėmis ligomis, trukdančiomis gyventi visavertį gyvenimą, lietuviai dažniausiai suserga sulaukę 57 metų. Vidutinis Švedijos ar Maltos gyventojas su rimtesnėmis sveikatos problemomis ima susidurti tik būdamas 72 metų. Nors statistika šokiruojanti, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai teigia, kad net 80 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Reguliarus fizinis krūvis ir mankšta mažina bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje, treniruoja ir stiprina širdies raumenį bei padeda reguliuoti arterinį kraujo spaudimą. Svarbu suprasti, kad pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti visai nebūtina lankyti sporto klubo – užtenka ir ilgesnių pasivaikščiojimų ar paprasčiausio važinėjimo dviračiu. Sumažinti liūdnus statistinius skaičius gali padėti nuolatinis širdies ritmo stebėjimas. Šį prevencinį veiksmą atlikti sugebėtume kiekvienas, o tam padėti gali išmanieji laikrodžiai ar apyrankės, matuojantys pulsą ir taip suteikiantys galimybę sekti savo sveikatos būklę, iš anksto pastebėti, jei atsiranda tam tikrų nuokrypių nuo normos. Norint sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis reikėtų vengti maisto, kuriame gausu riebalų, o savo mitybos racioną papildyti tokiais produktais kaip šparagai ar brokoliai. Šparagai yra natūralus folio rūgšties šaltinis, kuris mažina homocisteino, didinančio minėtų ligų riziką, kaupimąsi organizme. Ne ką mažiau naudingi ir brokoliai, kurie gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje – juos reguliariai valgant sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Reikėtų nepamiršti vartoti uogų, kurių sudėtyje esantys antioksidantai polifenoliai taip pat sumažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Taip pat svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Kaip teigiama Pasaulio sveikatos organizacijos, Pasaulio širdies federacijos ir Australijos Niukaslio universiteto paskelbtame pranešime, kiekvienais metais dėl rūkymo sukeltų širdies ligų miršta 1, 9 milijono žmonių. Rūkančių asmenų kraujyje randama žymiai daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, o tai smarkiai padidina miokardo infarkto riziką. Pabrėžiama, kad net ir kelios cigaretės per dieną, nereguliarus ar pasyvusis rūkymas (kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru) smarkiai padidina tikimybę susirgti širdies ligomis. Metus rūkyti ši rizika po metų sumažėja net 50 proc. Norint judėti sveikesnės gyvensenos link rekomenduojama pradėti nuo nedidelių žingsnelių. Jeigu iki šiol per dieną suvalgydavote po obuolį, pamėginkite suvartojamų vaisių padidinti iki dviejų vienetų. Taip palaipsniui pasieksite rekomenduojamas 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną. Jeigu ruošiatės pradėti sportuoti, taip pat neskubėkite ir nepersistenkite. Pradėjus nuo intensyvių treniruočių vėliau sportas ims asocijuotis tik su pervargimu ir išsekimu. Kiekvienas mūsų turi savo kasdienę rutiną ir tam tikrus veiksmus atlieka paprasčiausiai iš įpročio. Būtent taip reikėtų žvelgti ir į sportą. Jeigu susikursite savo ritualą, kuris leis pradėti sportuoti be didelio streso, automatiškai, norimus tikslus įgyvendinti bus gerokai paprasčiau. Tyrimais įrodyta, kad norint naują elgseną paversti įpročiu, reikia ją pakartoti 66 kartus. Todėl nereikėtų iš karto imtis drastiškų pokyčių – ilgalaikius įpročius suformuosite tik neprievartaudami savo organizmo. Parengta pagal pranešimus spaudai Publikuota: 2023-01-26 09:58:01 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|