|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-01-30 17:10
|
|
|
Kyjivo Maidano aikštėje atsirado lietuviška trispalvė vėliavėlė.
Autoriaus nuotr.
Ukrainoje kariauja tūkstančiai savanorių iš įvairių pasaulio šalių, nors kai kurių įstatymai draudžia tarnauti svetimai armijai. Žuvusiųjų statistikos niekas nežino – tai gali likti istorijai.
Vėliavėlių jūroje
Kyjive, Maidano aikštės vejoje, spontaniškai susiklostė tradicija į žemę įbesti vėliavėlę su žuvusio kario pavarde, prie kai kurių prisegant ir nuotrauką. Tų vėliavėlių ten – gal keliolika tūkstančių. Ne ant visų jų užrašyta kario pavardė, ant kai kurių – tik inicialai arba slapyvardis, o yra ir tokių, ant kurių neužrašyta nieko.
Nors pro minėtą veją Maidano aikštėje praeinu gan dažnai, trečiadienį pirmą kartą ten pamačiau lietuvišką trispalvę. Ji buvo įsmeigta šalia kelių užsienio šalių – JAV, Šveicarijos, Kanados, Suomijos, Sakartvelo vėliavėlių ir apsupta ukrainietiškų dvispalvių jūros.
Perskaitęs ukrainietiškai užrašytą mūsų tautiečio pavardę ir tai, kad jis žuvo mūšyje dėl Chersono, supratau, jog karys galvą padėjo ne mažiau kaip prieš du mėnesius, nes šis miestas buvo išvaduotas lapkričio 11 dieną.
Supratau ir tai, kad minėto kario šeima nenori, jog informacija apie žūtį pasklistų Lietuvoje, nes kitu atveju apie jo kovas Ukrainoje būtų seniai žinoma. Prisiminiau diskusijas Lenkijos žiniasklaidoje, jog neetiška viešinti Ukrainoje žuvusių savanorių pavardes be jų šeimų sutikimo. Daugumoje kitų šalių karių savanorių žūtys taip pat neviešinamos, todėl ir aš nusprendžiau rašinyje neatskleisti šio lietuvio asmenybės.
Verti pasididžiavimo
Nuskubėjęs į metro stotelės kioską nupirkau mūsų tautinės vėliavos spalvų chrizantemų puokštę ir padėjau prie žuvusio lietuvio atminimui skirtos vėliavėlės. Linkėdamas didvyriškam tautiečiui ramybės kitame pasaulyje pajutau, kaip skruostu rieda ašaros. Nors aplinkui buvo žmonių, savo ašarų visai nesigėdijau. Greta buvusiesiems pasakiau, kas sukėlė emocijas, ir tai, kad pagal teikiamą paramą Ukrainai esame viena pirmaujančių valstybių.
„Girdėjau, kad daug padedate, esame labai dėkingi jūsų Vyriausybei, visiems žmonėms, o ypač tiems, kurie atvyko kovoti fronte. Amžiną atilsį žuvusiam, užuojauta jo artimiesiems. Lai jie žino, kad šis lietuvis kovojo kaip didvyris ir žuvo už mūsų ir visos demokratinės Europos laisvę“, – pasakė viena ukrainietė, kuriai pritarė visi, stovėję šalia.
Nežinia, ar tai pirmas lietuvis, kovose su Kremliaus okupantais žuvęs už Ukrainos laisvę. Jokia Europos Sąjungos šalis kariauti į Ukrainą savo piliečių oficialiai nesiunčia, nes siųsdama kareivius taptų karo dalyve.
Dėl šios priežasties idealistai savanoriai patys už savo lėšas perka karinę ekipuotę, apsidraudžia gyvybę ir vyksta į Ukrainą. Ko gero, niekada nesužinosime tikslaus skaičiaus savanorių, kurie iš viso pasaulio vyko padėti Ukrainai ir didvyriškai krito kovos lauke.
Galbūt nesužinosime ir tikslaus mūsų kraštiečių, kovojusių fronte Ukrainoje, skaičiaus, taip pat vardų ir pavardžių tų, kurie ten žuvo. Tačiau privalome didžiuotis tuo, kad mūsų kariai – vyrai ir moterys – savo iniciatyva vyksta į rizikingą misiją padėti broliškai Ukrainai kovoti su agresore Rusija. Jie verti didelės pagarbos, nes kovoja ne tik už Ukrainos, bet ir už mūsų laisvę bei galimybę gyventi demokratiniame pasaulyje.
Iš viso pasaulio
Prieš kelis mėnesius Charkive sutikau du savanorius karius užsieniečius – 42 metų Styvu prisistačiusį britą iš Šefildo miesto ir 25 metų Neilą iš Australijos sostinės Melburno.
„Pagal Australijos įstatymus, už karybą kitos šalies naudai galiu būti nuteistas 8 metus kalėti, todėl niekam iš giminaičių ir draugų negaliu sakyti, ką veikiu. Prisijungti prie svetimšalių legiono nusprendžiau pamatęs vietos karių ryžtą ginti tėvynę ir išgirdęs apie maskolių žiaurumus. Pagalvojau, kad turiu medicininį išsilavinimą, tad fronte tikrai praversiu“, – kalbėjo Neilas. Šis vaikinas, prieš karą dirbęs Melburno greitosios pagalbos tarnyboje, neslėpė, jog kelionei į Ukrainą bei pasiruošimui kariauti išleido visas santaupas, bet to nesigaili.
Britas Styvas pasakojo, kad mama jį išvadino kvailiu, nes vyksta į „svetimą“ karą, o keli draugai, su kuriais buvo įsigijęs sezono abonementą į Šefildo „United“ futbolo komandos rungtynes, jį irgi labai atkalbinėjo. Visgi Styvo žmona suprato, kad sutuoktinis nori vykti į karą, nes matydavo, kaip vyras nervinasi žiūrėdamas žinias apie įvykius Ukrainoje.
Kai vyras pranešė apie savo apsisprendimą, ji tepasakė: „Žinojau, kad taip bus, nes pažįstu tave kaip nuluptą.“
„Aš negalėjau kitaip pasielgti, nebeištvėriau klausydamas apie Maskvos niekšybes. Supratau, jog jei Rusija nebus sutramdyta dabar, tai po to ji puls ir Baltijos šalis, ir Lenkiją. Nesu nepažeidžiamas komiksų herojus Supermenas, jaučiu baimę, tačiau žinau, kad jei nebūtų tokių kvailų idealistų, kurie skuba padėti niekingai užpultam kraštui, pasaulį užvaldytų išsigimėliai putinai – svarstė Styvas. – Visi čia atkeliavę esame kažkiek trenkti, bet viliamės išgyventi ir tikime Ukrainos pergale.“
Statistikos neskelbia
Ukrainos vadovybė kasdien praneša, kiek šalies kariškiai numušė priešo lėktuvų, tankų ir kiek nukovė okupantų, tačiau neskelbia informacijos apie fronte žuvusius ukrainiečius bei jiems talkinusius savanorius iš užsienio. Tuo stebėtis nereikėtų, nes per visus karus giriamasi nukautais priešais bei neviešinamos saviškių žūtys, kad nekiltų baimė ir nesumažėtų piliečių kovingumas.
Užsienio ekspertai spėja, jog šiame kare ukrainiečių žūva tiek, kiek ir okupantų, o tai reikštų, kad aukų skaičius jau gali viršyti šimtą tūkstančių. Tačiau dar sudėtingiau nuspėti užsienio savanorių, atvykusių iš kitų šalių ir Ukrainoje paguldžiusių galvas, statistiką.
Pagal neoficialius duomenis, Ukrainai kariauti padeda daugiau nei dvidešimt tūkstančių užsienio šalių piliečių. Kiek iš jų buvo sužeisti ir žuvo, nėra žinoma.
Švedai skaičiuoja, kad Ukrainoje žuvo du jų tautiečiai, vienas iš jų buvo paramedikas. Kaimyninės Lenkijos žiniasklaida teigia, jog kare jau žuvo šeši jos piliečiai.
Lenkijos Konstitucijoje numatyta, kad už tarnybą svetimoje armijoje gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šios šalies Seime jau kilo rimtų diskusijų, ar nereikėtų priimti įstatymą, atleidžiantį savanorius, kariaujančius su okupantais Ukrainoje, nuo teisinės atsakomybės. Varšuva tikisi iki pavasario priimti tokį įstatymą.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
Ukrainoje kariauja tūkstančiai savanorių iš įvairių pasaulio šalių, nors kai kurių įstatymai draudžia tarnauti svetimai armijai. Žuvusiųjų statistikos niekas nežino – tai gali likti istorijai. |
Kyjive, Maidano aikštės vejoje, spontaniškai susiklostė tradicija į žemę įbesti vėliavėlę su žuvusio kario pavarde, prie kai kurių prisegant ir nuotrauką. Tų vėliavėlių ten – gal keliolika tūkstančių. Ne ant visų jų užrašyta kario pavardė, ant kai kurių – tik inicialai arba slapyvardis, o yra ir tokių, ant kurių neužrašyta nieko.
Nors pro minėtą veją Maidano aikštėje praeinu gan dažnai, trečiadienį pirmą kartą ten pamačiau lietuvišką trispalvę. Ji buvo įsmeigta šalia kelių užsienio šalių – JAV, Šveicarijos, Kanados, Suomijos, Sakartvelo vėliavėlių ir apsupta ukrainietiškų dvispalvių jūros.
Perskaitęs ukrainietiškai užrašytą mūsų tautiečio pavardę ir tai, kad jis žuvo mūšyje dėl Chersono, supratau, jog karys galvą padėjo ne mažiau kaip prieš du mėnesius, nes šis miestas buvo išvaduotas lapkričio 11 dieną.
Supratau ir tai, kad minėto kario šeima nenori, jog informacija apie žūtį pasklistų Lietuvoje, nes kitu atveju apie jo kovas Ukrainoje būtų seniai žinoma. Prisiminiau diskusijas Lenkijos žiniasklaidoje, jog neetiška viešinti Ukrainoje žuvusių savanorių pavardes be jų šeimų sutikimo. Daugumoje kitų šalių karių savanorių žūtys taip pat neviešinamos, todėl ir aš nusprendžiau rašinyje neatskleisti šio lietuvio asmenybės.
Nuskubėjęs į metro stotelės kioską nupirkau mūsų tautinės vėliavos spalvų chrizantemų puokštę ir padėjau prie žuvusio lietuvio atminimui skirtos vėliavėlės. Linkėdamas didvyriškam tautiečiui ramybės kitame pasaulyje pajutau, kaip skruostu rieda ašaros. Nors aplinkui buvo žmonių, savo ašarų visai nesigėdijau. Greta buvusiesiems pasakiau, kas sukėlė emocijas, ir tai, kad pagal teikiamą paramą Ukrainai esame viena pirmaujančių valstybių.
„Girdėjau, kad daug padedate, esame labai dėkingi jūsų Vyriausybei, visiems žmonėms, o ypač tiems, kurie atvyko kovoti fronte. Amžiną atilsį žuvusiam, užuojauta jo artimiesiems. Lai jie žino, kad šis lietuvis kovojo kaip didvyris ir žuvo už mūsų ir visos demokratinės Europos laisvę“, – pasakė viena ukrainietė, kuriai pritarė visi, stovėję šalia.
Nežinia, ar tai pirmas lietuvis, kovose su Kremliaus okupantais žuvęs už Ukrainos laisvę. Jokia Europos Sąjungos šalis kariauti į Ukrainą savo piliečių oficialiai nesiunčia, nes siųsdama kareivius taptų karo dalyve.
Dėl šios priežasties idealistai savanoriai patys už savo lėšas perka karinę ekipuotę, apsidraudžia gyvybę ir vyksta į Ukrainą. Ko gero, niekada nesužinosime tikslaus skaičiaus savanorių, kurie iš viso pasaulio vyko padėti Ukrainai ir didvyriškai krito kovos lauke.
Galbūt nesužinosime ir tikslaus mūsų kraštiečių, kovojusių fronte Ukrainoje, skaičiaus, taip pat vardų ir pavardžių tų, kurie ten žuvo. Tačiau privalome didžiuotis tuo, kad mūsų kariai – vyrai ir moterys – savo iniciatyva vyksta į rizikingą misiją padėti broliškai Ukrainai kovoti su agresore Rusija. Jie verti didelės pagarbos, nes kovoja ne tik už Ukrainos, bet ir už mūsų laisvę bei galimybę gyventi demokratiniame pasaulyje.
Prieš kelis mėnesius Charkive sutikau du savanorius karius užsieniečius – 42 metų Styvu prisistačiusį britą iš Šefildo miesto ir 25 metų Neilą iš Australijos sostinės Melburno.
„Pagal Australijos įstatymus, už karybą kitos šalies naudai galiu būti nuteistas 8 metus kalėti, todėl niekam iš giminaičių ir draugų negaliu sakyti, ką veikiu. Prisijungti prie svetimšalių legiono nusprendžiau pamatęs vietos karių ryžtą ginti tėvynę ir išgirdęs apie maskolių žiaurumus. Pagalvojau, kad turiu medicininį išsilavinimą, tad fronte tikrai praversiu“, – kalbėjo Neilas. Šis vaikinas, prieš karą dirbęs Melburno greitosios pagalbos tarnyboje, neslėpė, jog kelionei į Ukrainą bei pasiruošimui kariauti išleido visas santaupas, bet to nesigaili.
Britas Styvas pasakojo, kad mama jį išvadino kvailiu, nes vyksta į „svetimą“ karą, o keli draugai, su kuriais buvo įsigijęs sezono abonementą į Šefildo „United“ futbolo komandos rungtynes, jį irgi labai atkalbinėjo. Visgi Styvo žmona suprato, kad sutuoktinis nori vykti į karą, nes matydavo, kaip vyras nervinasi žiūrėdamas žinias apie įvykius Ukrainoje.
Kai vyras pranešė apie savo apsisprendimą, ji tepasakė: „Žinojau, kad taip bus, nes pažįstu tave kaip nuluptą.“
„Aš negalėjau kitaip pasielgti, nebeištvėriau klausydamas apie Maskvos niekšybes. Supratau, jog jei Rusija nebus sutramdyta dabar, tai po to ji puls ir Baltijos šalis, ir Lenkiją. Nesu nepažeidžiamas komiksų herojus Supermenas, jaučiu baimę, tačiau žinau, kad jei nebūtų tokių kvailų idealistų, kurie skuba padėti niekingai užpultam kraštui, pasaulį užvaldytų išsigimėliai putinai – svarstė Styvas. – Visi čia atkeliavę esame kažkiek trenkti, bet viliamės išgyventi ir tikime Ukrainos pergale.“
Ukrainos vadovybė kasdien praneša, kiek šalies kariškiai numušė priešo lėktuvų, tankų ir kiek nukovė okupantų, tačiau neskelbia informacijos apie fronte žuvusius ukrainiečius bei jiems talkinusius savanorius iš užsienio. Tuo stebėtis nereikėtų, nes per visus karus giriamasi nukautais priešais bei neviešinamos saviškių žūtys, kad nekiltų baimė ir nesumažėtų piliečių kovingumas.
Užsienio ekspertai spėja, jog šiame kare ukrainiečių žūva tiek, kiek ir okupantų, o tai reikštų, kad aukų skaičius jau gali viršyti šimtą tūkstančių. Tačiau dar sudėtingiau nuspėti užsienio savanorių, atvykusių iš kitų šalių ir Ukrainoje paguldžiusių galvas, statistiką.
Pagal neoficialius duomenis, Ukrainai kariauti padeda daugiau nei dvidešimt tūkstančių užsienio šalių piliečių. Kiek iš jų buvo sužeisti ir žuvo, nėra žinoma.
Švedai skaičiuoja, kad Ukrainoje žuvo du jų tautiečiai, vienas iš jų buvo paramedikas. Kaimyninės Lenkijos žiniasklaida teigia, jog kare jau žuvo šeši jos piliečiai.
Lenkijos Konstitucijoje numatyta, kad už tarnybą svetimoje armijoje gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau šios šalies Seime jau kilo rimtų diskusijų, ar nereikėtų priimti įstatymą, atleidžiantį savanorius, kariaujančius su okupantais Ukrainoje, nuo teisinės atsakomybės. Varšuva tikisi iki pavasario priimti tokį įstatymą.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
Galerija: Chersonas
Publikuota: 2023-01-30 17:10:18
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|