„Santaka“ / 1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


Pajevonyje stovi dailininko Viliaus Purono sukurtas paminklas 1863 m. sukilimui atminti.

Autoriaus nuotr.


1863 m. sukilimo pėdsakais – po Vilkaviškio kraštą


Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Istoriniuose šaltiniuose esama žinių apie keletą sukilime aktyviai dalyvavusių žmonių iš Vilkaviškio krašto.

Pirmas mūšis

Antanave įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku buvo išrinktas Šveikauskas. Kūrėsi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A. Andriuškevičiaus, P. Suzino, S. Katiliaus. Buvo kaupiami ginklai, sukilėliai juos slėpė Antanavo kaimo koplyčioje po altoriumi. Dalgiais ginkluoti valstiečių būriai vasario 2 d. Čystos Būdos kaime susikovė su caro kariuomene.

Įdomios medžiagos yra surinkęs ir knygelėje „Bagotoji“ paskelbęs istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis. Čystos Būdos mūšis liaudyje dar buvo vadinamas Šilakojo kautynėmis. Iš Petrės Tampauskienės kun. V. Strimaitis užrašė dainą, kurioje skamba šie žodžiai: „Šilakojy, ant kalnelio, ten juos užkapojo, o Gavaltuvoj ant kapinių kūnus palaidojo.“


Kun. V. Strimaitis sukilėlių neidealizavo ir apie juos pateikė netgi pikantiškų detalių.

Antanavo apylinkėse buvo lemta įvykti ne tik pirmajam mūšiui Augustavo gubernijai priklausiusioje Suvalkijoje, bet ir Lietuvoje. Sukilėlių būriai rinkosi Bebruliškėse, kur buvo Pilviškių urėdijos centras. Pirmiesiems sukilėlių būriams vadovavo Čystos Būdos palivarko laikytojas K. Jastrzebskis. Jo vadovaujami sukilėliai ir Marijampolės gimnazistai, sutelkti mokytojo Žilinsko, ir buvo tie pirmieji sukilėliai, susikovę su caro generolo Suchodolskio vadovaujamais trimis husarų eskadronais.

Pasak istoriko kun. V. Strimaičio, sukilėliai turėjo lauko virtuvę, budelį (koriką) ir virvių. Sužinoję apie artėjančius baudėjus, sukilėliai traukėsi link Pilvės, į Šilakojo mišką. Nelygioje kovoje raiteliai užkapojo sukilėlius, likę gyvi slapstėsi Pilvės pakrantėse, kiti – Nendrinių kaimo paupiuose. Prie miško buvo užkapotas ir sukilėlių vadas K. Jastrzebskis. Kai kuriuos žuvusius sukilėlius pasiėmė giminės, kiti palaidoti Gavaltuvoje, Ąžuolų Būdos, Plioplių kaimo kapinėse.

Šis mūšis žmonių atmintyje išliko visą šimtmetį. Jį prisimindami kaimiečiai sakydavo: „Tai buvo kaip prie Šilakojo.“




Aktyvūs dalyviai

Istorijos archyvuose esama ir daugiau faktų apie 1863 m. sukilimo įvykius mūsų krašte. Iš Lietuvoje skelbtų šaltinių žinoma apie keletą sukilime dalyvavusių vadų ir aktyvių sukilėlių iš Vilkaviškio.

Augustavo vaivadijos komisaro padėjėju buvo paskirtas vilkaviškietis Rapolas Blonskis. Už anticarinę veiklą dar 1846 m. jis buvo ištremtas į Sibirą, o po amnestijos apsigyveno Vilkaviškyje. Sukilimui pralaimėjus R. Blonskis emigravo į Prancūziją. Tarp sukilimo vadų yra minimas inžinierius iš Vilkaviškio Čempinskis, kovojęs prie Seinų, Augustavo apylinkėse. Tragiška lemtis Vilkaviškyje ištiko buvusį caro kariuomenės karininką Bykauską – jis buvo sušaudytas.

Sukilime aktyviai dalyvavo ir totoriai, kilę iš Bartninkų apylinkių. Vienas iš jų – Aleksandras Bučaskis, kovęsis Suvalkų apylinkėse, kalintas Kalvarijoje. Vinkšnupių kaimo totorių kapinėse palaidotas kapitonas Samuelis Bučaskis, o Pajevonio kapinėse – sukilimo rėmėjas kun. T. Senkus-Senkauskas. Už paramą sukilėliams ištremtas į Sibirą, 1868 m. į JAV emigravo sukilimo dalyvis iš Kaupiškių Mykolas Tvarauskas.


Kautynėse sužeistas sukilėlis jau gyvendamas Amerikoje išleido pirmąjį lietuvišką laikraštį „Unija“.

Sukilėlių kapelių taip pat galime surasti mūsų krašto kapinėse.

Bartninkų kaimo kapinėse išlikęs kapas su antkapio užrašu, kad ten palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai broliai iš Vaitkabalių kaimo Vladislavas ir Edmundas Zbžežinskiai. Gražiškių kapinėse buvo palaidotas kalvis Mateušas Seliokas, kuris gamino sukilėliams ginklus, ištiesindamas dalgius.

Pajevonio apylinkėse yra pasakojama apie tragišką įvykį Puodžiūnų sodyboje. Poetas K. Bradūnas atsiminimuose rašė, kad jo močiutė rodė vietą, kur sukilėliai pakorė Puodžiūnus už tai, kad jų sodyboje buvo apsistojęs caro kariuomenės baudžiamasis būrys.

Malšinant sukilimą į tremtį iškeliavo ištisi kaimai. Taip Aukštaitijos Užpalių kaimo gyventojai atsidūrė Pavolgio kaime Čiornaja Padina. Atvykėliai ten sukūrė tikrą lietuvišką kaimą, gerai ūkininkavo, tuo skirdamiesi nuo vietos gyventojų. Atsikūrus Lietuvos valstybei dalis šio kaimo senbuvių palikuonių grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Žaliosios valsčiaus apylinkėse, gavę Rumokų dvaro žemės. Dar ir dabar Klausučių seniūnijoje gyvena keletas 1863 m. sukilimo įvykių dalyvių palikuonių.



Antanas ŽILINSKAS

Istorikas



Galerija: Sukilimas




Publikuota: 2023-01-31 11:28:21

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Po kritikos laikraštyje sulaukta pokyčių
* Pomėgį verslu pavertusiam vilkaviškiečiui klientų netrūksta
* Naujajam šilumos tinklų vadovui didžiausia problema – specialistų trūkumas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai