|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Istorija
|
|
|
Pajevonyje stovi dailininko Viliaus Purono sukurtas paminklas 1863 m. sukilimui atminti.
Autoriaus nuotr.
Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Istoriniuose šaltiniuose esama žinių apie keletą sukilime aktyviai dalyvavusių žmonių iš Vilkaviškio krašto.
Pirmas mūšis
Antanave įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku buvo išrinktas Šveikauskas. Kūrėsi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A. Andriuškevičiaus, P. Suzino, S. Katiliaus. Buvo kaupiami ginklai, sukilėliai juos slėpė Antanavo kaimo koplyčioje po altoriumi. Dalgiais ginkluoti valstiečių būriai vasario 2 d. Čystos Būdos kaime susikovė su caro kariuomene.
Įdomios medžiagos yra surinkęs ir knygelėje „Bagotoji“ paskelbęs istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis. Čystos Būdos mūšis liaudyje dar buvo vadinamas Šilakojo kautynėmis. Iš Petrės Tampauskienės kun. V. Strimaitis užrašė dainą, kurioje skamba šie žodžiai: „Šilakojy, ant kalnelio, ten juos užkapojo, o Gavaltuvoj ant kapinių kūnus palaidojo.“
Kun. V. Strimaitis sukilėlių neidealizavo ir apie juos pateikė netgi pikantiškų detalių.
Antanavo apylinkėse buvo lemta įvykti ne tik pirmajam mūšiui Augustavo gubernijai priklausiusioje Suvalkijoje, bet ir Lietuvoje. Sukilėlių būriai rinkosi Bebruliškėse, kur buvo Pilviškių urėdijos centras. Pirmiesiems sukilėlių būriams vadovavo Čystos Būdos palivarko laikytojas K. Jastrzebskis. Jo vadovaujami sukilėliai ir Marijampolės gimnazistai, sutelkti mokytojo Žilinsko, ir buvo tie pirmieji sukilėliai, susikovę su caro generolo Suchodolskio vadovaujamais trimis husarų eskadronais.
Pasak istoriko kun. V. Strimaičio, sukilėliai turėjo lauko virtuvę, budelį (koriką) ir virvių. Sužinoję apie artėjančius baudėjus, sukilėliai traukėsi link Pilvės, į Šilakojo mišką. Nelygioje kovoje raiteliai užkapojo sukilėlius, likę gyvi slapstėsi Pilvės pakrantėse, kiti – Nendrinių kaimo paupiuose. Prie miško buvo užkapotas ir sukilėlių vadas K. Jastrzebskis. Kai kuriuos žuvusius sukilėlius pasiėmė giminės, kiti palaidoti Gavaltuvoje, Ąžuolų Būdos, Plioplių kaimo kapinėse.
Šis mūšis žmonių atmintyje išliko visą šimtmetį. Jį prisimindami kaimiečiai sakydavo: „Tai buvo kaip prie Šilakojo.“
Aktyvūs dalyviai
Istorijos archyvuose esama ir daugiau faktų apie 1863 m. sukilimo įvykius mūsų krašte. Iš Lietuvoje skelbtų šaltinių žinoma apie keletą sukilime dalyvavusių vadų ir aktyvių sukilėlių iš Vilkaviškio.
Augustavo vaivadijos komisaro padėjėju buvo paskirtas vilkaviškietis Rapolas Blonskis. Už anticarinę veiklą dar 1846 m. jis buvo ištremtas į Sibirą, o po amnestijos apsigyveno Vilkaviškyje. Sukilimui pralaimėjus R. Blonskis emigravo į Prancūziją. Tarp sukilimo vadų yra minimas inžinierius iš Vilkaviškio Čempinskis, kovojęs prie Seinų, Augustavo apylinkėse. Tragiška lemtis Vilkaviškyje ištiko buvusį caro kariuomenės karininką Bykauską – jis buvo sušaudytas.
Sukilime aktyviai dalyvavo ir totoriai, kilę iš Bartninkų apylinkių. Vienas iš jų – Aleksandras Bučaskis, kovęsis Suvalkų apylinkėse, kalintas Kalvarijoje. Vinkšnupių kaimo totorių kapinėse palaidotas kapitonas Samuelis Bučaskis, o Pajevonio kapinėse – sukilimo rėmėjas kun. T. Senkus-Senkauskas. Už paramą sukilėliams ištremtas į Sibirą, 1868 m. į JAV emigravo sukilimo dalyvis iš Kaupiškių Mykolas Tvarauskas.
Kautynėse sužeistas sukilėlis jau gyvendamas Amerikoje išleido pirmąjį lietuvišką laikraštį „Unija“.
Sukilėlių kapelių taip pat galime surasti mūsų krašto kapinėse.
Bartninkų kaimo kapinėse išlikęs kapas su antkapio užrašu, kad ten palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai broliai iš Vaitkabalių kaimo Vladislavas ir Edmundas Zbžežinskiai. Gražiškių kapinėse buvo palaidotas kalvis Mateušas Seliokas, kuris gamino sukilėliams ginklus, ištiesindamas dalgius.
Pajevonio apylinkėse yra pasakojama apie tragišką įvykį Puodžiūnų sodyboje. Poetas K. Bradūnas atsiminimuose rašė, kad jo močiutė rodė vietą, kur sukilėliai pakorė Puodžiūnus už tai, kad jų sodyboje buvo apsistojęs caro kariuomenės baudžiamasis būrys.
Malšinant sukilimą į tremtį iškeliavo ištisi kaimai. Taip Aukštaitijos Užpalių kaimo gyventojai atsidūrė Pavolgio kaime Čiornaja Padina. Atvykėliai ten sukūrė tikrą lietuvišką kaimą, gerai ūkininkavo, tuo skirdamiesi nuo vietos gyventojų. Atsikūrus Lietuvos valstybei dalis šio kaimo senbuvių palikuonių grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Žaliosios valsčiaus apylinkėse, gavę Rumokų dvaro žemės. Dar ir dabar Klausučių seniūnijoje gyvena keletas 1863 m. sukilimo įvykių dalyvių palikuonių.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Prieš 160 metų sausio mėnesį Lenkijoje įsižiebusi ginkluota kova prieš carinės Rusijos okupantus greitai plykstelėjo ir Lietuvoje. Marijampolės apskrityje sukilėlių židiniu tapo Antanavo dvaras. Istoriniuose šaltiniuose esama žinių apie keletą sukilime aktyviai dalyvavusių žmonių iš Vilkaviškio krašto. |
Antanave įvykusiame įtakingų bajorų susirinkime karštą kalbą pasakė Kiprijonas Akordas. Augustavo vaivadijos viršininku buvo išrinktas Šveikauskas. Kūrėsi sukilėlių būriai, vadovaujami K. Blonskio, V. Mročkovskio, pulkininko A. Andriuškevičiaus, P. Suzino, S. Katiliaus. Buvo kaupiami ginklai, sukilėliai juos slėpė Antanavo kaimo koplyčioje po altoriumi. Dalgiais ginkluoti valstiečių būriai vasario 2 d. Čystos Būdos kaime susikovė su caro kariuomene.
Įdomios medžiagos yra surinkęs ir knygelėje „Bagotoji“ paskelbęs istorikas kunigas Vaclovas Strimaitis. Čystos Būdos mūšis liaudyje dar buvo vadinamas Šilakojo kautynėmis. Iš Petrės Tampauskienės kun. V. Strimaitis užrašė dainą, kurioje skamba šie žodžiai: „Šilakojy, ant kalnelio, ten juos užkapojo, o Gavaltuvoj ant kapinių kūnus palaidojo.“
Kun. V. Strimaitis sukilėlių neidealizavo ir apie juos pateikė netgi pikantiškų detalių.
Antanavo apylinkėse buvo lemta įvykti ne tik pirmajam mūšiui Augustavo gubernijai priklausiusioje Suvalkijoje, bet ir Lietuvoje. Sukilėlių būriai rinkosi Bebruliškėse, kur buvo Pilviškių urėdijos centras. Pirmiesiems sukilėlių būriams vadovavo Čystos Būdos palivarko laikytojas K. Jastrzebskis. Jo vadovaujami sukilėliai ir Marijampolės gimnazistai, sutelkti mokytojo Žilinsko, ir buvo tie pirmieji sukilėliai, susikovę su caro generolo Suchodolskio vadovaujamais trimis husarų eskadronais.
Pasak istoriko kun. V. Strimaičio, sukilėliai turėjo lauko virtuvę, budelį (koriką) ir virvių. Sužinoję apie artėjančius baudėjus, sukilėliai traukėsi link Pilvės, į Šilakojo mišką. Nelygioje kovoje raiteliai užkapojo sukilėlius, likę gyvi slapstėsi Pilvės pakrantėse, kiti – Nendrinių kaimo paupiuose. Prie miško buvo užkapotas ir sukilėlių vadas K. Jastrzebskis. Kai kuriuos žuvusius sukilėlius pasiėmė giminės, kiti palaidoti Gavaltuvoje, Ąžuolų Būdos, Plioplių kaimo kapinėse.
Šis mūšis žmonių atmintyje išliko visą šimtmetį. Jį prisimindami kaimiečiai sakydavo: „Tai buvo kaip prie Šilakojo.“
Istorijos archyvuose esama ir daugiau faktų apie 1863 m. sukilimo įvykius mūsų krašte. Iš Lietuvoje skelbtų šaltinių žinoma apie keletą sukilime dalyvavusių vadų ir aktyvių sukilėlių iš Vilkaviškio.
Augustavo vaivadijos komisaro padėjėju buvo paskirtas vilkaviškietis Rapolas Blonskis. Už anticarinę veiklą dar 1846 m. jis buvo ištremtas į Sibirą, o po amnestijos apsigyveno Vilkaviškyje. Sukilimui pralaimėjus R. Blonskis emigravo į Prancūziją. Tarp sukilimo vadų yra minimas inžinierius iš Vilkaviškio Čempinskis, kovojęs prie Seinų, Augustavo apylinkėse. Tragiška lemtis Vilkaviškyje ištiko buvusį caro kariuomenės karininką Bykauską – jis buvo sušaudytas.
Sukilime aktyviai dalyvavo ir totoriai, kilę iš Bartninkų apylinkių. Vienas iš jų – Aleksandras Bučaskis, kovęsis Suvalkų apylinkėse, kalintas Kalvarijoje. Vinkšnupių kaimo totorių kapinėse palaidotas kapitonas Samuelis Bučaskis, o Pajevonio kapinėse – sukilimo rėmėjas kun. T. Senkus-Senkauskas. Už paramą sukilėliams ištremtas į Sibirą, 1868 m. į JAV emigravo sukilimo dalyvis iš Kaupiškių Mykolas Tvarauskas.
Kautynėse sužeistas sukilėlis jau gyvendamas Amerikoje išleido pirmąjį lietuvišką laikraštį „Unija“.
Sukilėlių kapelių taip pat galime surasti mūsų krašto kapinėse.
Bartninkų kaimo kapinėse išlikęs kapas su antkapio užrašu, kad ten palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai broliai iš Vaitkabalių kaimo Vladislavas ir Edmundas Zbžežinskiai. Gražiškių kapinėse buvo palaidotas kalvis Mateušas Seliokas, kuris gamino sukilėliams ginklus, ištiesindamas dalgius.
Pajevonio apylinkėse yra pasakojama apie tragišką įvykį Puodžiūnų sodyboje. Poetas K. Bradūnas atsiminimuose rašė, kad jo močiutė rodė vietą, kur sukilėliai pakorė Puodžiūnus už tai, kad jų sodyboje buvo apsistojęs caro kariuomenės baudžiamasis būrys.
Malšinant sukilimą į tremtį iškeliavo ištisi kaimai. Taip Aukštaitijos Užpalių kaimo gyventojai atsidūrė Pavolgio kaime Čiornaja Padina. Atvykėliai ten sukūrė tikrą lietuvišką kaimą, gerai ūkininkavo, tuo skirdamiesi nuo vietos gyventojų. Atsikūrus Lietuvos valstybei dalis šio kaimo senbuvių palikuonių grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Žaliosios valsčiaus apylinkėse, gavę Rumokų dvaro žemės. Dar ir dabar Klausučių seniūnijoje gyvena keletas 1863 m. sukilimo įvykių dalyvių palikuonių.
Antanas ŽILINSKAS
Istorikas
Galerija: Sukilimas
Publikuota: 2023-01-31 11:28:21
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|