|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-02-02 17:07
|
|
|
Svetlana lig šiolei negali pamiršti baimės, kurią paliko prieš porą dešimtmečių įvykusi tragedija.
Autoriaus nuotr.
Vyriausybinio malūnsparnio sudužimo vietoje Brovaruose kalbindamas įvykio liudininkus sužinojau dar vieną pritrenkiantį faktą. Paaiškėjo, jog toje pačioje Nepriklausomybės gatvėje prieš beveik 23 metus irgi įvyko fatališka tragedija, taip pat nuskambėjusi visame pasaulyje.
2000 m. balandžio 20 d. iš karinio poligono, esančio už 90 km, per pratybas paleista raketa nukrypo nuo kurso ir sudužo atsitrenkusi į devynaukštį namą vos 80 m nuo merijos. Iš 8 km aukščio nukritusi raketa pramušė skylę nuo 9-ojo iki pat 1-ojo aukšto – trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti.
Tragedija sukėlė karinį ir politinį skandalą, mat kariuomenės vadai kelias paras neigė kaltę. Neigė dėl to, kad per pratybas buvo iššautos kelios raketos, kurios sunaikino už 30 km kitame poligone esantį taikinį. Įdomu tai, jog valstybinė Ukrainos televizija tą dieną rodė reportažą apie minėtas pratybas: karininkai gyrė gerą karių pasiruošimą bei teikė jiems apdovanojimus.
Pasklidus žiniai apie tragediją Brovaruose pirmą parą karo vadai tvirtino, jog namas sugriuvo dėl dujų sprogimo arba padėtos bombos, kitą dieną jau ėmė kalbėti apie nežinomų priešų paleistą raketą ir kaltę prisiėmė tik po trijų parų. Vienas iš kariuomenės vadų buvo pažemintas pareigose, du atleisti, o 123-ioji brigada, iššovusi minėtą raketą, visiškai išformuota.
Po dvejus metus vykusio tyrimo teisminė byla buvo nutraukta nenustačius konkrečių kaltininkų. Per tyrimą paaiškėjo, jog grupės „žemė-žemė“ raketa „9M79“, pritaikyta šaudyti iš komplekso „Taškas-U“, buvo pagaminta 1980 m. Votkinsko mieste, Rusijoje. Raketos galiojimo terminas, trunkantis 15 metų, turėjo baigtis už keleto mėnesių. Be to, kelias dienas prieš minėtos raketos paleidimą buvo nustatyta, kad neveikė skrydžio kontrolės mechanizmas. Šis buvo pakeistas kitu, o du vėlesni patikrinimai esą liudijo, jog viskas veikė gerai.
Po tragedijos per bandymus poligone buvo nustatyta, kad dėl stringančių mechanizmų praėjus kelioms sekundėms nuo paleidimo raketoje galėjo įvykti savaiminis sprogimas ir ji tapo nevaldoma.
Raketa „9M79“ buvo galinga: 6,4 m ilgio, 65 cm skersmens, svėrė 2 t, skrido 2 500 km per valandą greičiu. Tačiau joje nebuvo sprogmenų, todėl negalėjo suveikti susinaikinimo mechanizmas nukrypus nuo skridimo kurso.
Pagal planą raketa, 15 val. paleista iš Gončarivo poligono, turėjo nuskristi į taikinį Desniansko poligone, buvusiame už 31 km. Tačiau po poros skrydžio minučių ji sudrebino Brovarus – šis garsas buvo girdimas 20 km spinduliu.
Kritimo momentu raketa jau svėrė ne 2, o 1,1 tonos, bet vis tiek kiaurai perskrodė laiptinę. Laimei, ta pavasario popietė buvo labai šilta, todėl žmonių butuose buvo nedaug. Pasisekė, kad tą ketvirtadienį nedirbo pirmame aukšte esantis pasų skyrius.
Visi namo gyventojai skubiai buvo iškeldinti ir apgyvendinti viešbučiuose. Kitų laiptinių gyventojams netrukus buvo leista grįžti į savo butus, o antrąją laiptinę imta remontuoti.
Laiptinės sienos buvo pastorintos 10 cm, o išorinė siena per visą namo aukštį sustiprinta trimis betoninėmis atramomis. Kadangi 16 butų savininkai atsisakė keltis į suremontuotą laiptinę, jiems buvo suteikti butai kituose namuose. Nukentėjusiesiems išmokėtos ir nedidelės kompensacijos baldams bei rūbams įsigyti. Į butus nelaimingoje laiptinėje buvo įkeltos kariškių šeimos.
Pirmas žmogus, kurio paklausiau kelio minėto namo link, buvo nuo pat vaikystės už keliasdešimties metrų gyvenanti ir tragediją asmeniškai patyrusi Svetlana. Moteris prasitarė dirbanti technine darbuotoja vietos televizijoje ir turinti bičiulių Vilniuje, tačiau nepanoro pasisakyti pavardės. Pavardžių vėliau nesakė ir keturi to namo gyventojai, pareiškę, jog karo metu su žurnalistais bendrauja tik anonimiškai.
„Man šioje gatvėje jau darosi baugu gyventi, gal ji užkeikta? Į tą darželį, kuriame dirbo mama ir kurį aš lankiau, prieš savaitę atsitrenkė ir susprogo vyriausybinis malūnsparnis“, – kalbėjo Svetlana. Moteris pasakojo, kad prieš 20 metų ta raketa pataikė būtent į butą, kuriame ji lankydavosi pas bendraklasį ir kuriame žuvo jo tėtis.
Minėtas vyriškis, 61-erių Vladimiras Sirykas, jam lemtingą 2000 m. balandžio 20 d. ką tik buvo grįžęs iš parko su pustrečių metų anūkėle Aliona ir ją guldė pokaičio. Žmona Viktorija vyrui pasakė, jog prastai jaučiasi, ir paprašė, kad šis atneštų kraujo spaudimo matuoklį. Pati moteris nuėjo į virtuvę vaistų ir po akimirkos išgirdo siaubingą trenksmą. Bute tapo tamsu nuo dulkių. Pagalvojusi, kad pas kaimynus sprogo dujos, Viktorija ėmė bėgti pas vyrą, bet koridoriuje prasmego į raketos prakirstą skylę ir nukrito iki antrojo aukšto. Nukrito laimingai – ant apačioje buvusių pagalvių. Tačiau moteris negalėjo pajudėti, nes sulūžusi koja buvo įstrigusi griuvėsiuose. Pakėlusi akis į viršų ji pamatė dangų ir prie atsivėrusios skylės miegamajame stovinčią anūkėlę.
Viktorijos vyrą su kraujo spaudimo matuokliu rankoje gelbėtojai rado prispaustą bloko. Kitos dvi to namo aukos buvo jauna mergina bei pensininkė, kurias taip pat mirtinai prispaudė blokai.
Prie nelaimingos laiptinės sutiktas Nikolajus sakė, jog tragedijos metu dirbo elektriku namų valdyboje. Gyveno netoli, todėl skubiai atbėgo į įvykio vietą. „Iš karto supratome, kad dujos čia niekuo dėtos, nes vamzdžiai nebuvo pažeisti“, – pasakojo vyriškis.
Komunalininkai ėmė svarstyti, kad namas sprogo dėl padėtos bombos, nes mieste tuo metu vyko aršios mafijos grupuočių kovos. O Nikolajui, tada ką tik į ankstyvą pensiją išėjusiam kariškiui, esą iš karto kilo minčių dėl raketos, tačiau kariuomenės atstovai per televiziją tokius įtarimus neigė. Viskas paaiškėjo, kai namo nuolaužose pasų skyriaus patalpose komunalininkai rado metalinę etiketę su duomenimis apie raketą.
„Likimo ironija buvo tokia, jog laiptinėje tuo metu gyveno karinės Brovarų gamyklos, gaminusios raketoms sparnus, kuriais šios ir yra valdomos, vadovai, bet niekas iš jų šeimų nenukentėjo. O mano bičiulio mama, pensininkė, per sprogimą fizinių sužeidimų nepatyrė, tačiau iš streso jos galvelė „suminkštėjo“ ir ėmė matyti neegzistuojančius dalykus“, – liūdnai pasakojimą užbaigė Nikolajus.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Brovarų
Vyriausybinio malūnsparnio sudužimo vietoje Brovaruose kalbindamas įvykio liudininkus sužinojau dar vieną pritrenkiantį faktą. Paaiškėjo, jog toje pačioje Nepriklausomybės gatvėje prieš beveik 23 metus irgi įvyko fatališka tragedija, taip pat nuskambėjusi visame pasaulyje. |
2000 m. balandžio 20 d. iš karinio poligono, esančio už 90 km, per pratybas paleista raketa nukrypo nuo kurso ir sudužo atsitrenkusi į devynaukštį namą vos 80 m nuo merijos. Iš 8 km aukščio nukritusi raketa pramušė skylę nuo 9-ojo iki pat 1-ojo aukšto – trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti.
Tragedija sukėlė karinį ir politinį skandalą, mat kariuomenės vadai kelias paras neigė kaltę. Neigė dėl to, kad per pratybas buvo iššautos kelios raketos, kurios sunaikino už 30 km kitame poligone esantį taikinį. Įdomu tai, jog valstybinė Ukrainos televizija tą dieną rodė reportažą apie minėtas pratybas: karininkai gyrė gerą karių pasiruošimą bei teikė jiems apdovanojimus.
Pasklidus žiniai apie tragediją Brovaruose pirmą parą karo vadai tvirtino, jog namas sugriuvo dėl dujų sprogimo arba padėtos bombos, kitą dieną jau ėmė kalbėti apie nežinomų priešų paleistą raketą ir kaltę prisiėmė tik po trijų parų. Vienas iš kariuomenės vadų buvo pažemintas pareigose, du atleisti, o 123-ioji brigada, iššovusi minėtą raketą, visiškai išformuota.
Po dvejus metus vykusio tyrimo teisminė byla buvo nutraukta nenustačius konkrečių kaltininkų. Per tyrimą paaiškėjo, jog grupės „žemė-žemė“ raketa „9M79“, pritaikyta šaudyti iš komplekso „Taškas-U“, buvo pagaminta 1980 m. Votkinsko mieste, Rusijoje. Raketos galiojimo terminas, trunkantis 15 metų, turėjo baigtis už keleto mėnesių. Be to, kelias dienas prieš minėtos raketos paleidimą buvo nustatyta, kad neveikė skrydžio kontrolės mechanizmas. Šis buvo pakeistas kitu, o du vėlesni patikrinimai esą liudijo, jog viskas veikė gerai.
Po tragedijos per bandymus poligone buvo nustatyta, kad dėl stringančių mechanizmų praėjus kelioms sekundėms nuo paleidimo raketoje galėjo įvykti savaiminis sprogimas ir ji tapo nevaldoma.
Raketa „9M79“ buvo galinga: 6,4 m ilgio, 65 cm skersmens, svėrė 2 t, skrido 2 500 km per valandą greičiu. Tačiau joje nebuvo sprogmenų, todėl negalėjo suveikti susinaikinimo mechanizmas nukrypus nuo skridimo kurso.
Pagal planą raketa, 15 val. paleista iš Gončarivo poligono, turėjo nuskristi į taikinį Desniansko poligone, buvusiame už 31 km. Tačiau po poros skrydžio minučių ji sudrebino Brovarus – šis garsas buvo girdimas 20 km spinduliu.
Kritimo momentu raketa jau svėrė ne 2, o 1,1 tonos, bet vis tiek kiaurai perskrodė laiptinę. Laimei, ta pavasario popietė buvo labai šilta, todėl žmonių butuose buvo nedaug. Pasisekė, kad tą ketvirtadienį nedirbo pirmame aukšte esantis pasų skyrius.
Visi namo gyventojai skubiai buvo iškeldinti ir apgyvendinti viešbučiuose. Kitų laiptinių gyventojams netrukus buvo leista grįžti į savo butus, o antrąją laiptinę imta remontuoti.
Laiptinės sienos buvo pastorintos 10 cm, o išorinė siena per visą namo aukštį sustiprinta trimis betoninėmis atramomis. Kadangi 16 butų savininkai atsisakė keltis į suremontuotą laiptinę, jiems buvo suteikti butai kituose namuose. Nukentėjusiesiems išmokėtos ir nedidelės kompensacijos baldams bei rūbams įsigyti. Į butus nelaimingoje laiptinėje buvo įkeltos kariškių šeimos.
Pirmas žmogus, kurio paklausiau kelio minėto namo link, buvo nuo pat vaikystės už keliasdešimties metrų gyvenanti ir tragediją asmeniškai patyrusi Svetlana. Moteris prasitarė dirbanti technine darbuotoja vietos televizijoje ir turinti bičiulių Vilniuje, tačiau nepanoro pasisakyti pavardės. Pavardžių vėliau nesakė ir keturi to namo gyventojai, pareiškę, jog karo metu su žurnalistais bendrauja tik anonimiškai.
„Man šioje gatvėje jau darosi baugu gyventi, gal ji užkeikta? Į tą darželį, kuriame dirbo mama ir kurį aš lankiau, prieš savaitę atsitrenkė ir susprogo vyriausybinis malūnsparnis“, – kalbėjo Svetlana. Moteris pasakojo, kad prieš 20 metų ta raketa pataikė būtent į butą, kuriame ji lankydavosi pas bendraklasį ir kuriame žuvo jo tėtis.
Minėtas vyriškis, 61-erių Vladimiras Sirykas, jam lemtingą 2000 m. balandžio 20 d. ką tik buvo grįžęs iš parko su pustrečių metų anūkėle Aliona ir ją guldė pokaičio. Žmona Viktorija vyrui pasakė, jog prastai jaučiasi, ir paprašė, kad šis atneštų kraujo spaudimo matuoklį. Pati moteris nuėjo į virtuvę vaistų ir po akimirkos išgirdo siaubingą trenksmą. Bute tapo tamsu nuo dulkių. Pagalvojusi, kad pas kaimynus sprogo dujos, Viktorija ėmė bėgti pas vyrą, bet koridoriuje prasmego į raketos prakirstą skylę ir nukrito iki antrojo aukšto. Nukrito laimingai – ant apačioje buvusių pagalvių. Tačiau moteris negalėjo pajudėti, nes sulūžusi koja buvo įstrigusi griuvėsiuose. Pakėlusi akis į viršų ji pamatė dangų ir prie atsivėrusios skylės miegamajame stovinčią anūkėlę.
Viktorijos vyrą su kraujo spaudimo matuokliu rankoje gelbėtojai rado prispaustą bloko. Kitos dvi to namo aukos buvo jauna mergina bei pensininkė, kurias taip pat mirtinai prispaudė blokai.
Prie nelaimingos laiptinės sutiktas Nikolajus sakė, jog tragedijos metu dirbo elektriku namų valdyboje. Gyveno netoli, todėl skubiai atbėgo į įvykio vietą. „Iš karto supratome, kad dujos čia niekuo dėtos, nes vamzdžiai nebuvo pažeisti“, – pasakojo vyriškis.
Komunalininkai ėmė svarstyti, kad namas sprogo dėl padėtos bombos, nes mieste tuo metu vyko aršios mafijos grupuočių kovos. O Nikolajui, tada ką tik į ankstyvą pensiją išėjusiam kariškiui, esą iš karto kilo minčių dėl raketos, tačiau kariuomenės atstovai per televiziją tokius įtarimus neigė. Viskas paaiškėjo, kai namo nuolaužose pasų skyriaus patalpose komunalininkai rado metalinę etiketę su duomenimis apie raketą.
„Likimo ironija buvo tokia, jog laiptinėje tuo metu gyveno karinės Brovarų gamyklos, gaminusios raketoms sparnus, kuriais šios ir yra valdomos, vadovai, bet niekas iš jų šeimų nenukentėjo. O mano bičiulio mama, pensininkė, per sprogimą fizinių sužeidimų nepatyrė, tačiau iš streso jos galvelė „suminkštėjo“ ir ėmė matyti neegzistuojančius dalykus“, – liūdnai pasakojimą užbaigė Nikolajus.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Brovarų
Galerija: Brovarai
Publikuota: 2023-02-02 17:07:53
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi
* Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|