|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metai – eina lydimi naujų atminimo ženklų. Lietuvos paštas išleido menininko Vlado Polikšos sukurtą pašto ženklų bloką tema „Vilniaus miestui – 700 metų“. Bendrovė „Monetų namai“ sukūrė proginį medalį „Vilniui – 700 metų“.
Užfiksavo miesto architektūros objektus
Dailininko V. Polikšos parengtas pašto ženklų bloko projektas buvo pripažintas geriausiu konkurse, skirtame sukurti 2023 metų pašto mokos ženklų projektus. Jis surinko 24 balus, kelis kartus aplenkdamas antroje ir trečioje vietose likusius kitų menininkų projektus.
Horizontaliuose pašto ženkluose įamžinti įspūdingiausi mūsų šalies sostinės architektūros objektai: Vilniaus arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia, Šv. Jonų bažnyčia ir Valdovų rūmai, įkomponuotas tekstas „Vilniaus miestui – 700 metų“.
Pašto bloko tiražas yra 8 tūkst. vienetų. Bloką sudaro keturi ženklai po 0, 95 Eur.
Valdovas laiko karūną ir skeptrą
Įamžindama svarbią miesto sukaktį bendrovė „Monetų namai“, oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja, sukūrė proginį medalį „Vilniui – 700 metų“. Numizmatinį gaminį nukaldino Lietuvos monetų kalykla.
Medalio averso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, rankoje laikantis savo garsiuosius laiškus. Apačioje, palei briauną, matyti užrašas lotynų kalba „Gedeminne Letwinorum et Multorum Ruthenorum Rex“ (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusėnų karalius). Viršuje, palei briauną, nurodyti Vilniaus įkūrimo metai.
Reverse matyti Vilnius iš paukščio skrydžio – dabartinis Gedimino pilies bokštas, fone driekiasi sostinės panorama, Neries vingiai jungia senąjį ir naująjį Vilnių. Viršuje iškaldintas užrašas „Vilnius 700“.
„Gedimino atvaizdas medalyje nėra tiksli istorinė rekonstrukcija, nes nėra išlikusių to meto kunigaikščio vaizdinių. Stengiausi atsižvelgti į kitų tuo laiku gyvenusių valdovų aprangas ir į tai, kas žinoma iš archeologinių radinių bei rašytinių šaltinių. Gediminas laiškuose save titulavo lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi. Rėmiausi tuo, kad Gedimino laiškų nuorašuose buvo aprašytas jo antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas soste sėdintis vyras, laikantis karūną ir skeptrą. Taigi, tokį valdovą ir nusprendžiau atvaizduoti Vilniaus jubiliejaus proga“, – sakė medalio dizaino autorė Lina Kalinauskaitė.
Iš bronzos nukaldintas medalis išleistas 25 tūkst. vienetų tiražu. Tokios pat auksu padengtos bronzinės medalio versijos tiražas – 5 tūkst. vienetų.
„Uždarbio – į Lodzę, išminties – į Vilnių“
Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. valstybės sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų. Taip siekta paskatinti Lietuvos sostinės suklestėjimą.
Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro kone 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojanti tautinė ir religinė vilniečių grupė buvo žydai.
Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu paplito posakis: „Uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.“
Augantis ir žalias
Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis per 626 tūkst. gyventojų. Jis laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų.
Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė, yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš apklausų parodė, kad net 98 proc. joje dalyvavusių vilniečių pasakė, jog yra patenkinti gyvenimu savo mieste.
„Santakos“ inf.
2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metai – eina lydimi naujų atminimo ženklų. Lietuvos paštas išleido menininko Vlado Polikšos sukurtą pašto ženklų bloką tema „Vilniaus miestui – 700 metų“. Bendrovė „Monetų namai“ sukūrė proginį medalį „Vilniui – 700 metų“. |
Dailininko V. Polikšos parengtas pašto ženklų bloko projektas buvo pripažintas geriausiu konkurse, skirtame sukurti 2023 metų pašto mokos ženklų projektus. Jis surinko 24 balus, kelis kartus aplenkdamas antroje ir trečioje vietose likusius kitų menininkų projektus.
Horizontaliuose pašto ženkluose įamžinti įspūdingiausi mūsų šalies sostinės architektūros objektai: Vilniaus arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia, Šv. Jonų bažnyčia ir Valdovų rūmai, įkomponuotas tekstas „Vilniaus miestui – 700 metų“.
Pašto bloko tiražas yra 8 tūkst. vienetų. Bloką sudaro keturi ženklai po 0, 95 Eur.
Įamžindama svarbią miesto sukaktį bendrovė „Monetų namai“, oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja, sukūrė proginį medalį „Vilniui – 700 metų“. Numizmatinį gaminį nukaldino Lietuvos monetų kalykla.
Medalio averso centre pavaizduotas soste sėdintis Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, rankoje laikantis savo garsiuosius laiškus. Apačioje, palei briauną, matyti užrašas lotynų kalba „Gedeminne Letwinorum et Multorum Ruthenorum Rex“ (Gediminas, lietuvių ir daugelio rusėnų karalius). Viršuje, palei briauną, nurodyti Vilniaus įkūrimo metai.
Reverse matyti Vilnius iš paukščio skrydžio – dabartinis Gedimino pilies bokštas, fone driekiasi sostinės panorama, Neries vingiai jungia senąjį ir naująjį Vilnių. Viršuje iškaldintas užrašas „Vilnius 700“.
„Gedimino atvaizdas medalyje nėra tiksli istorinė rekonstrukcija, nes nėra išlikusių to meto kunigaikščio vaizdinių. Stengiausi atsižvelgti į kitų tuo laiku gyvenusių valdovų aprangas ir į tai, kas žinoma iš archeologinių radinių bei rašytinių šaltinių. Gediminas laiškuose save titulavo lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi. Rėmiausi tuo, kad Gedimino laiškų nuorašuose buvo aprašytas jo antspaudas, kuriame buvo pavaizduotas soste sėdintis vyras, laikantis karūną ir skeptrą. Taigi, tokį valdovą ir nusprendžiau atvaizduoti Vilniaus jubiliejaus proga“, – sakė medalio dizaino autorė Lina Kalinauskaitė.
Iš bronzos nukaldintas medalis išleistas 25 tūkst. vienetų tiražu. Tokios pat auksu padengtos bronzinės medalio versijos tiražas – 5 tūkst. vienetų.
Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. valstybės sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų. Taip siekta paskatinti Lietuvos sostinės suklestėjimą.
Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro kone 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojanti tautinė ir religinė vilniečių grupė buvo žydai.
Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu paplito posakis: „Uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.“
Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis per 626 tūkst. gyventojų. Jis laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų.
Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė, yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš apklausų parodė, kad net 98 proc. joje dalyvavusių vilniečių pasakė, jog yra patenkinti gyvenimu savo mieste.
„Santakos“ inf.
Galerija: Vilnius
Publikuota: 2023-02-03 11:29:16
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|